Kodėl įvyko Baltijos kelias?
1940 m. Baltijos šalis okupavo Tarybų Sąjunga, iš anksto dėl to susitarusi su nacistine Vokietija. Susitarimas slapta pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje. Šis dokumentas vadinamas Hitlerio–Stalino paktu arba Molotovo–Ribentropo paktu (pagal pasirašiusių asmenų pavardes: TSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas), rašoma thebalticway.eu
1980 m. pabaigoje Molotovo–Ribentropo pakto pasekmės Baltijos šalyse vis dar buvo smarkiai jaučiamos. Okupacija tęsėsi, o TSRS nepripažino pakto egzistavimo ir toliau tvirtino, kad Baltijos šalys į Tarybų Sąjungą įstojusios savo noru. 1989 m. rugpjūčio 23 d., per Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo 50-ąsias metines, trijų Baltijos šalių gyventojai reikalavo slaptą pakto protokolą pripažinti viešai ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.
Kaip įvyko Baltijos kelias?
1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje. Dalyviai rinkosi į akciją miestuose, kaimuose arba organizuotai ar patys transportu važiavo į tas Baltijos kelio vietas, kurios vingiavo per mažiau apgyventas teritorijas.
Pasak žinių agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. Remiantis TASS pateikta TSRS oficialia informacija, akcijoje dalyvavo 300 000 Estijos ir 500 000 Lietuvos gyventojų, duomenų apie dalyvių skaičių Latvijoje TASS neskelbė. Tikslaus akcijos dalyvių skaičiaus nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į skirtingus informacijos šaltinius ir skirtingą dalyvių skaičių miestuose ir kaimo vietovėse.
Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte ir kitur pasaulyje vyko solidarumo mitingai Baltijos keliui palaikyti.
Kokiomis aplinkybėmis vyko Baltijos kelias?
Nuo įtraukimo į TSRS 1940 m. Baltijos šalių gyventojai buvo priversti gyventi Komunistų partijos diktatūros sąlygomis – minties ir žodžio laisvė nebuvo garantuota. 1986 m. Tarybų Sąjungos Komunistų partija pradėjo vykdyti atvirumo politiką aplinkosaugos ir stalinizmo nusikaltimų klausimais. Kūrėsi visuomeninės organizacijos, kurios savo nuomonę ir nepasitenkinimą tuometine situacija reiškė vis atviriau.
Baltijos kelias – didžiausia ir svarbiausia akcija, išreiškianti Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius, tačiau ji nebuvo pirmoji. 1986 m. birželio 14 d. Rygoje prie Laisvės paminklo buvo minima 1941 m. trėmimų aukų atminimo diena. Paskui buvę Baltijos šalių politiniai kaliniai susitarė dėl bendros atminimo akcijos rugpjūčio 23 d. visose trijose Baltijos respublikose.
1987 m. rugpjūčio 23 d. vyko mitingai Vilniuje, Rygoje ir Taline – kiekviename jų dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Taline vykęs mitingas buvo taikus, tačiau Rygos ir Vilniaus mitingų metu nepavyko išvengti didelių susidūrimų su milicija, buvo sulaikyti keli šimtai žmonių.
1988 m. rugpjūčio 23 d. atminimo akcijos vyko jau vadovaujant nacionaliniams judėjimams ir subūrė dešimtis tūkstančių žmonių. Baltijos šalių atgimimas iš entuziastų judėjimo virto visas tris šalis vienijančiu judėjimu.
Kokios yra Baltijos kelio pasekmės?
Didžiausias protesto akcijos pasiekimas buvo tai, kad TSRS nusileido bendram Baltijos šalių gyventojų protestui, pripažindama praeities nusikaltimus. TSRS pripažino Molotovo–Ribentropo pakto egzistavimą ir paskelbė jį negaliojančiu. Tai tapo vienu iš svarbiausių žingsnių kelyje į nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimą.
Baltijos kelias tarptautiniu mastu paviešino visų trijų valstybių bendrą kovą. Tai demokratiniams judėjimams davė postūmį ir kitur pasaulyje, jis buvo teigiamas pavyzdys kitų šalių nepriklausomybės atkūrimo siekiams ir Vokietijos susijungimo procesui.
Baltijos kelias patvirtino, kad tikėjimas demokratinėmis idėjomis vienija Baltijos šalių gyventojus. Taip stiprus brolybės, vienybės ir bendro tikslo jausmas tapo svarbiu politiniu veiksniu ir galiausiai buvo pasiektas Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimas.
