Istorijos uždangą praskleidus
Kuo svarbūs 1940-ieji? Iš anksto susitarusi su nacistine Vokietija Tarybų Sąjunga okupavo Baltijos šalis. Kaip viskas buvo? Nacistinė Vokietija Europoje rodė savo galią, o Sovietų Sąjungai magėjo sukelti revoliuciją Europoje. Šios dvi šalys sutarė ir turėjo bendrų planų. 1939 m. rugpjūčio 23 dieną jos sudarė sąjungą. Slaptą. Slaptaisiais protokolais buvo pasidalinta Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, Latvija bei Estija. Tas susitarimas – Molotovo-Ribentropo paktas. Jis smarkiai atsirūgo Baltijos šalims – jos buvo okupuotos. TSRS nepripažino šį paktą egzistuojant ir tvirtino, kad Baltijos šalys pačios pasirinko tokį kelią – savo noru įstojo į Tarybų Sąjungą. Kodėl nepripažino? Ogi pripažinusi slaptuosius protokolus būtų atskleidusi visam pasauliui: žiūrėkite, mes (Sovietų Sąjunga) okupavome Baltijos valstybes. Neteisėtai. O ir Baltijos šalys tuomet turėtų šansų išsivaduoti. Negana to, paskui save nepriklausomybės keliu jos nusitemptų ir kitas šalis. Kas nutiktų? Sovietų Sąjungos griūtis. Ne, toks variantas netiko.
Lietuva, Latvija, Estija savo ruožtu neapsikentė – reikalavo, kad slaptas pakto protokolas būtų pripažintas viešai ir Baltijos šalys vėl taptų laisvos. Šį reikalavimą išreiškė didinga akcija – Baltijos keliu. Tai reikšminga akcija, svarbus Lietuvos istorijos epizodas. O ir jo data (1989 m. rugpjūčio 23 d.) pasirinkta simbolinė – Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 50-osios metinės.
Žmonių grandinė, simbolizuojanti nepriklausomybės siekį
Minėtą dieną, 19.00 val., Baltijos šalių žmonės atskleidė ir patvirtino savo vienybę – maždaug du milijonai gyventojų (tikslus skaičius nežinomas) susikibo rankomis ir sudarė žmonių grandinę per Baltijos šalių sostines – nuo Talino iki Vilniaus per Rygą, simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos. Baltijos kelią organizavo Lietuvos, Latvijos, Estijos nacionaliniai judėjimai. Trijose Baltijos šalyse dalyvavo jauni ir seni, prisijungdavo netgi kelios tų pačių šeimų kartos. Žmonės visam pasauliui skelbė: štai, mes esame pasiruošę taikiu būdu kovoti dėl nepriklausomybės.
Susikibę rankomis jie buvo kaip niekad susitelkę, vieningi, kupini vilties ir tikėjimo, kad ši akcija duos vaisių ir Baltijos šalys pagaliau nusikratys jungo pančių. Tie, kurie negalėjo patekti į pagrindinę grandinę, į magistralę, būrėsi jos prieigose ir sudarė atšakas. Tai buvo ne šimtai, ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių žmonių. Kelyje plevėsuojančiais gedulo kaspinais ir degančių žvakučių liepsnomis buvo pagerbiamos okupacijos aukos, skaudžios netektys. Žmonės dainavo dainas, skandavo šūkius, o legendinė daina „Bunda jau Baltija“ tapo Baltijos kelio himnu.
Visas pasaulis šurmuliavo ir palaikė šią akciją – vyko solidarumo mitingai, demonstracijos, kiti renginiai. Deja, ne visi baigėsi taikiai. Pavyzdžiui, per Maskvoje vykusią akcijos dalyvius palaikančią demonstraciją buvo sulaikyta virš 70 žmonių.
Vienu metu Baltijos kelias buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (maždaug 600 km). O 2009 m. UNESCO šią akciją įtraukė į „Pasaulio atminties“ sąrašą. Programos „Pasaulio atmintis“ tikslas – plačiai paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas ir neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin.
Ką pavyko pasiekti Baltijos kelio akcija?
Sovietų Sąjunga nemanė taip lengvai pasiduoti, tačiau jos galia menko. Kad ir kaip ten būtų, tokios akcijos kaip Baltijos kelias nepraeina nepastebėtos ir be atgarsių. Didžiuliai ir reikšmingi pasiekimai – 1989 m. rugsėjį JAV Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo padariniai. O gruodį pripažinta, kad Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutarčių protokolai teisiškai nepagrįsti ir negaliojantys. Tai buvo tarsi tramplinas į nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimą. Lietuva jau netrukus, 1990 metų kovo 11 d., galėjo švęsti nusikračiusi TSRS pančių.Baltijos kelias sulaukė didžiulio Vakarų žiniasklaidos dėmesio. Be jokios abejonės, Baltijos kelias atskleidė žmonių ryžtą, vienybę, sutelktumą, o tai paskatino demokratinius judėjimus ir kitur pasaulyje. Ši akcija tapo pavyzdžiu, kad nepriklausomybės galima siekti ir taikiu būdu, ne tik su ginklu rankoje.
Baltijos kelio 35-mečio proga – senovinės technikos žygis
Šių metų liepos mėnesį Rygoje susirinkę Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų atstovai nutarė netradiciškai paminėti Baltijos kelio 35-erių metų sukaktį – važiuojant senoviniais automobiliais ir motociklais, dar kartą pakartoti „Baltijos kelio“ žygį. Toks trijų Baltijos šalių pirmasis bendras senovinės technikos renginys buvo surengtas ir prieš penkerius metus, švenčiant istorinio įvykio 30-metį. Jis taip puikiai pavyko ir sulaukė tokių gerų atsiliepimų, kad buvo nuspręsta kartoti kas penkerius metus.
Taigi šių metų liepos 6 d. Rygoje susirinkę Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų atstovai pasiryžo dar kartą netradiciškai paminėti Baltijos kelio 35-ių metų sukaktį.
„Pasirašius tarptautinę sutartį, nuspręsta 2024 metų rugpjūčio 21–24 d., važiuojant senoviniais automobiliais ir motociklais, dar kartą pakartoti „Baltijos kelio“ žygį, – sako senovinių automobilių klubo „Klasika“, atstovaujančio Lietuvai, prezidentas Albinas Monstavičius. – Kelionė prasidės Taline ir baigsis Vilniuje. Bus stojama kai kuriuose miestuose, ten vyks „Baltijos kelio“ minėjimai, senovinės technikos parodos.“
Visuomenę siekiama supažindinti ne tik su transporto priemonėmis, kuriomis buvo važiuojama Baltijos kelio metu (iki 1989 m. rugpjūčio 23 d.), bet ir su technika, kuri buvo naudojama Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikmečiu (1939 m. rugpjūčio 23 d.). Iš viso kiekviena valstybė šiam renginiui skyrė 221 technikos vienetą, tai automobiliai, motociklai, autobusai, sunkvežimiai, kurie dalyvaus žygyje, Baltijos kelio minėjimuose ir senovinės technikos parodose.
Seniausių transporto priemonių, dalyvausiančių renginyje, penketukas:
1. „Dodge Brothers“ (1922 m.)
2. „Ford A“ (1928 m.)
3. „Chrysler Six CJ“ (1930 m.)
4. „Bentley Racing Green Speed 8“ (1931 m.)
5. „Harley-Davidson 32V“ (1932 m.)
Klubo prezidento paklausus, ar nesibaimina, kad tokia ilgaamžė technika gali neatlaikyti kelionės, jis šypteli: „Turės atlaikyti. Jei kas atsitiks, tvarkysime. Juk būna, kad ir nauja technika sugenda.“ Beje, atsižvelgiant į technikos amžių, renginio dalyviai galės važiuoti nevisą žygio maršrutą. Bus galima pasirinkti tik kurį nors kelio etapą ir keliauti tiek, kiek leidžia technikos galimybės ir vairuotojo norai.
O štai ir visas nuotraukų iš istorijoje neišdildomą žymę palikusio Baltijos kelio dienos: