Politologas Jordi ir jo žmona, anglų ir prancūzų kalbų mokytoja Kristina susipažino Vilniuje prieš 15 metų, kai vyras atvyko pakviestas draugo, dirbusio Ispanijos ambasadoje. Netikėtai susipažinę ir įsimylėję jauni žmonės nusprendė savo gyvenimą kurti Barselonoje. Vėliau persikėlė gyventi į Jordi gimtinę – Tortosos miestą netoli Valensijos.
Lietuvoje Kristina nebegyvena 14 metų, kalbos ir savo šaknų neketina pamiršti, namuose turi ir palaikymą: „Vyras mokosi lietuvių kalbos. Supranta daug, tai geriau prie jo lietuviškai nekalbėti, jei norėtumei pakritikuoti [juokiasi, – aut. pastaba]. Kalbėti kiek sunkiau, būna, supainioja galūnes, bet susikalbėti tikrai gali.“
Pora kasmet mažiausiai du kartus atvyksta į Lietuvą – būtinai per Kalėdas jų švęsti pas Kristinos artimuosius ir leisti čia atostogų rugpjūčio mėnesį. Lietuvoje Jordi buvęs daugiau nei 30 kartų, sako seniai pametęs skaičių. Nemažai laiko jiedu praleidžia Pasvalio rajone, Kristinos gimtinėje. Nors šiaurės rytų regionas yra Jordi mėgstamiausia Lietuvos dalis, jiedu mielai keliauja po visą šalį.
Pora išmaišiusi ne tik visą Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją. „Politika, istorija ir kelionės – Jordi aistra. Nuostabu, kad jo širdyje yra nemažai vietos Lietuvai, jos istorijai, kultūrai, žmonėms. Pati labai didžiuojuosi savo šalimi, labai gera, kad ją myli ir gerbia mano vyras. Tai man be galo svarbu“, − šypsosi Kristina.
Paklausus, kas, be išvardintų dalykų, Jordi dar žavi mūsų šalyje, Kristina atsako, kad kaskart atvykęs jis mėgaujasi ramybe, džiugina, kad čia ne tiek daug žmonių, kaip jo gimtojoje šalyje, ypač vasarą, o labiausiai jį žavi mūsų gamta, ežerai, miškai. Dar pasimėgauja lietuviškais patiekalais, visus juos išragavęs po daug kartų, visi jam labai patinka, gal kasdien cepelinų valgyti negalėtų, bet keptą duoną tai tikrai (juokiasi, – aut. pastaba).
Katalonus taip sužavėjo Baltijos kelias, kad padarė taip pat
„Baltijos kelias man reiškia laisvę, nors kai jis vyko, man dar nebuvo nė dvejų metų, tad prisiminti negaliu. Mano vyrui, kaip katalonui, jis taip pat reiškia laisvę. Katalonai seniai siekia būti nepriklausomi nuo Ispanijos.
2013 metais rugsėjo 11 d. 400 km žmonių rankų grandinė nusidriekė per visą regioną − nuo Pirėnų iki Valensijos. Katalonų, stovėjusių kelyje, buvo daugiau nei pusantro milijono. Mes irgi buvome jame. Šią akciją katalonai surengė pagal Baltijos kelio pavyzdį.
Nors laisvės skonio neparagavo, bet kelias dar stipriau suvienijo katalonus, jiems tai buvo svarbu, apie juos išgirdo pasaulis. Visgi, mes buvome drąsesni, ir jie patys tai pripažįsta. Katalonus, kaip ir patį Jordi, labiausiai sužavėjo tai, kad lietuviai, latviai ir estai išties buvo labai drąsūs, nebijojo stovėti net prieš tankus, jog pasiektų savo laisvę. Katalonai taip tikrai nesielgtų. 2017 metais, kai šalyje vyko neramumai, kai jie norėjo pasiekti nepriklausomybę, nieko neišėjo: jie neturėjo tiek drąsos, kiek tuomet Baltijos šalių žmonės. Katalonai stebisi ir tuo, kaip buvo galima suorganizuoti tokio dydžio akciją be interneto, mobiliųjų telefonų“, – didžiuojasi savo šalimi lietuvė.
Kristina sako, kad jos vyras nuolat ragina lietuvius nepamiršti iškovotos laisvės, kuri niekada neturi būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Matydamas, kaip stipriai šalis pasikeitė nuo 2009-ųjų, kai čia pirmą kartą atvyko, jis įsitikinęs, kad mes, lietuviai, turime labai savimi didžiuotis ir toliau žengti drąsiai laisvės keliu, auginti savo šalį tokiais tempais, kaip iki šiol.
Estijoje bijojo bundančių meškų, Lietuvoje laukė staigmena
Paklausus, kaip jos vyras iš esmės sugalvojo eiti Baltijos keliu, Kristina sako, kad buvo kelios tai lėmusios priežastys: jis stipriai domėjosi Lietuva, žinojo apie Baltijos kelią, be to, yra katalonas, kuriam suprantamas laisvės troškimas, neramumai 2017 m. Katalonijoje. Prisidėjo ir dvi svarbios pažintys: viena – su estu Ülo Laanoja, jis buvo Baltijos kelio organizatorius Taline, ir kita – su Latvijos rašytoju Otto Ozolu, kuris nuėjo Katalonijos kelią. Šių pažinčių ir įvykių įkvėptas jis nusprendė eiti. Apie knygą iš pradžių net minčių nebuvo.
„Kai jis apsisprendė eiti Baltijos keliu, aš likau dirbti. Tai buvo jo projektas, ėjo vienas. Buvo 2018 m. gegužės mėnuo. Turėjo pažįstamų Estijoje, Latvijoje, jie padėjo einant ten. Aišku, prie žygio organizavimo prisidėjau ir aš, ypač ieškant Lietuvoje vietų apsistoti, taip pat sprendžiant kitus svarbius klausimus. Beje, surengėme jam staigmeną prie Latvijos–Lietuvos sienos. Buvo labai nustebęs, patenkintas ir laimingas“, – džiaugiasi Kristina.
Baltijos keliu J. Arrufatas pradėjo eiti gegužės 1-ąją. Nuo Talino iki Vilniaus jis ėjo penkias savaites.
Katalonas pradėdavo eiti 8 valandą ryte ir kasdien įveikdavo po 20–30 kilometrų.
Sunkiausia, pasak Kristinos, jos vyrui buvo eiti Estijoje, mat estai labiau uždari, dar ten bijojo meškų, nes kaip tik buvo pasirodęs straipsnis, kad jų yra, o juk buvo pavasaris, ir meškos budinosi (juokiasi, – aut. pastaba). Latvijoje turėjo draugą, kuris kelis kartus jį lydėjo, o Lietuvoje buvo smagiausia ir dėl staigmenos, ir dėl to, kad čia jis jautėsi savas, dar dėl to, kad Vilniuje džiugiai pasitiko nemažas būrys Kristinos giminaičių.
Iš parengtų interviu kelionės metu parašė knygą
„Eidamas Baltijos keliu, jis norėjo padaryti ką nors svarbaus tiek Baltijos šalims, tiek katalonams, kad jie susipažintų su Baltijos šalimis, jų istorija ir žmonių drąsa.
Eidamas Jordi kalbėjosi tiek su atsitiktinai sutiktais žmonėmis, tiek ir iš anksčiau susitaręs“, – sako Kristina.
Iš viso vyras surinko 31 interviu visose Baltijos šalyse. Su lietuviais tokių interviu buvo 10. Tarp jų – ir su žinomais mūsų šalies žmonėmis: Andriumi Tapinu, Danieliumi Lupshitzu, Kostu Gaitanziu, Vladimiru Simonko.
Interviu metu Jordi klausinėjo ne tik apie Baltijos kelią, bet ir apie tai, kaip žmonės nebijojo tankų, kaip vertina Lietuvos kelią nuo atgautos nepriklausomybės, taip pat apie ES, Rusiją, NATO.
Pasak Kristinos, rinkdamas interviu, vyras dar negalvojo apie knygą, tik vėliau ją paragino išleisti kiti. Jordi vėliau dar kelis kartus keliavo Baltijos keliu, tik jau automobiliu, kad surinktų dar daugiau informacijos.
„Mačiau, kaip nuoširdžiai jis daug dirbo rašydamas knygą. Jordi išties labai aktyvus, smalsus žmogus. Kai mes nuvykstame į Lietuvą ir kai jis pradeda pasakoti, tai tikrai ne kartą yra paaiškėję, kad jis žino daugiau už pačius lietuvius, Lietuvą, ką aplankyti, išmano jos istoriją ir kitus dalykus. Žmones tai, būna, nustebina“, – šypsosi Kristina.
Knygą Jordis rašė dvejus metus ir taip prieš porą metų atsirado 300 puslapių jo knyga, pavadinimu „La Via Bàltica, el somni d’Estònia, Letònia i Lituània de viure a l’Europe democràtica“ (liet. Baltijos kelias, Estijos, Latvijos ir Lietuvos svajonė tapti demokratiškos Europos dalimi“, – aut. pastaba), ji yra ne tik kelionės dienoraštis – knygoje nemažai politinių, istorinių, sociologinių intarpų.
Norėtų išleisti knygą lietuvių, latvių ir estų kalbomis
Knygą jiedu pristatinėja ne tik visoje Katalonijoje, bet ir Andoroje. Dideli ir gražūs knygos pristatymai buvo Barselonoje, gimtajame Jordi mieste.
Didelio susidomėjimo Jordi ėjimas Baltijos keliu ir pati knyga sulaukia ir iš žiniasklaidos, vyras davęs daug interviu.
„Išleidus knygą kelis mėnesius kiekvieną savaitę vykdavome į naują pristatymą. Pristatymuose jo klausinėja ne tik apie Baltijos šalių žmonių drąsą ar kaip įmanoma suorganizuoti tokią akciją, kai nebuvo interneto ar mobiliųjų telefonų, bet ir apie Ukrainą, Rusiją šiandieniniame Baltijos šalims kilusios grėsmės kontekste.
Knyga tikrai gerai vertinama katalonų. Aišku, čia ne meilės romanas, skaitytojas specifinis, bet tiems, kurie skaitė, patiko, – sulaukiame gerų atsiliepimų. Labai didžiuojuosi savo vyru, kad parašė tokią knygą“, – komplimentų negaili Kristina.
Jordi norėtų savo knygą išleisti ir lietuvių, latvių bei estų kalbomis. Šiandien ji parašyta katalonų kalba, jis pats yra ją išvertęs į anglų kalbą, kad leidėjams būtų paprasčiau.
„Ieškome visose trijose šalyse leidėjų, kas norėtų ir padėtų išleisti šią knygą. Kol kas nerandame, bet labai viliamės rasti. Jeigu galėtume išleisti visas tris vienu metu, būtų dar vienas įrodymas, kokios Baltijos šalys vieningos“, – tikisi rasti leidėjus Kristina.
