1989 m. rugpjūčio 23-osios vakarui Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo apie 650 km ilgio gyvąją grandinę. Rankomis susikibusios trijų Baltijos valstybių tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, surengė simbolinį referendumą ir dviejų milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę.
Lygiai 19 val. per radiją suskambo varpai. Akcijos dalyviai susikibo rankomis. Žvilgsniai buvo nukreipti į Vakarus (Baltijos kelyje nuo Vilniaus Talino link žmonės stovėjo dešinėje kelio pusėje). Suplevėsavo daugybė vėliavų, buvo uždegtos žvakutės stalinizmo aukoms atminti. Daugelis žmonių vežėsi koplytstulpius, paminklinius akmenis-atminimo ženklus. Juos statė tose atkarpose, kur stovėjo. Po susikabinimo akcijos daugelyje atkarpų vyko mitingai, buvo aukojamos šv. Mišios, degė laužai, buvo skaitomi Sąjūdžio Seimo sesijoje priimti dokumentai. Akcijos Baltijos keliui palaikyti vyko visame pasaulyje. Solidarumo mitingai vyko Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte, Ternopilyje ir kituose miestuose, rašoma pranešime spaudai.
Anot pranešimo spaudai, Baltijos kelio akcija parodė trijų Baltijos tautų politinį brandumą, pilietinės visuomenės gebėjimą susitelkti ir vieningai reikšti savo nuomonę siekiant bendro tikslo. Taip pat buvo pademonstruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų visų struktūrų organizuotumas, gebėjimas koordinuoti bei nepaprasta jėga, galinti pakelti vienu metu šimtus tūkstančių žmonių, kartu visiems siekiant svarbaus ir bendro tikslo – atkurti Nepriklausomybę.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, vykdydama Tautos valią, atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę.
Ar stovėjote Baltijos kelyje? Ką prisimenate iš tos dienos? Galbūt kažką atpažįstate šiose Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose?