– Neseniai pasaulį apskriejo vaizdo įrašas, kaip Oskarų apdovanojimų metu Willas Smithas apie jo žmonos išvaizdą pajuokavusiam komikui Chrisui Rockui skelia antausį. Sarkazmą ir ironiją komikai dažnai pasitelkia kaip vienus pagrindinių profesijos įrankių. Kaip manai, ar egzistuoja riba, kurios nevalia peržengti net geriausiam komikui?
– Manau, kad ribos humore yra kintančios ir jas nustato ne komikai, o visuomenė. Komikai tik bando vaikščioti tų ribų kraštais ir pajausti, kada dar saugu, o kada jau per slidu. Viena vertus, peržengęs ribas atrodai nejautrus, kita vertus, jų nepatikrinęs tampi niekam neįdomus.
– Šalia lengvo pobūdžio pašnekesių, tavo kuriamose tinklalaidėse gausu edukacinio turinio ir aštrių pasisakymų. Ar tinklalaidėms ruošiesi iš anksto, ar dauguma pokalbių gimsta spontaniškai?
– Yra toks angliškas posakis: „Fail to prepare, prepare to fail“. Nepabėkit, panaudosiu dar vieną metaforą per aplinkui: pasiruošimas yra kaip mokslus metę milijardieriai. Universitetus ar net mokyklas metę ir dabar milijardus uždirbantys žmonės yra kaip tas nepasiruošęs vedėjas: teoriškai, jie gali „išvairuoti“ situaciją vadovaudamiesi intuicija ir lydimi sėkmės, bet tokia tikimybė vis tiek išlieka labai maža. Aišku, ne man kalbėti apie mokslų baigimą (juokiasi), bet tiek žinios, tiek pasiruošimas suteikia didesnį šansą geriau perteikti ir temą, ir svečią. Taigi pasiruošimas yra labai svarbu, nors visko žinoti ir numatyti tikrai nereikia – geriausi pokalbiai gimsta natūraliai, o ne užduodant iš anksto apgalvotus klausimus.
– Ar tuos kelis iš anksto apgalvotus klausimus užsirašai, ar pasikliauji atmintimi?
– Visas laidas vedu pasiruošęs dokumentą. Iki kol švęsdamas medaus mėnesį nesukūliau ekrano, didžiąją dalį „Kitokių pasikalbėjimų“ vedžiau su senesnio modelio planšete, – joje užrašai visada būdavo ir po ranka, ir po nosim. Dabar kas savaitinėse laidose galite pamatyti naujausią „Samsung“ žvėrį – „Galaxy TAB S8 Ultra“ planšetę: didelis ekranas ir ilgai neišsenkanti baterija iš esmės leidžia daryti įrašus bet kokiomis sąlygomis. Atradau ir išmaniojo laikrodžio „Galaxy Watch4“ džiaugsmą: kol kurdamas ir filmuodamas laidas praleidžiu skambučius ar žinutes, laikrodis man jas visas parodo ir padeda nepamiršti atsakyti.
– Kolegos ne kartą juokėsi, kad negali ištarti tavo turėtų telefonų pavadinimų. Kaip, iki šiol naudojus kitų prekinių ženklų telefonus, sekėsi pereiti prie galingiausio „Samsung“ flagmano?
–Tikrai, ilgą laiką pirkdavau keistų prekinių ženklų ragelius, gaminamus lėktuvų propelerių fabrikuose. Tik perėjęs prie „Galaxy S22 Ultra“ supratau, ką kolegos turėjo omenyje ir ką reiškia „snappy“ (liet. greituolis) telefonas, kuriame viskas intuityvu, patogu ir gražu, o tikrai geros raiškos ekranas nemirksi, kaip senas kineskopas. Dabar skambėsiu kaip iš tų čiužinių reklamų, kur viena pagalvė pakeičia visą žmogaus gyvenimą, bet turimi „Samsung“ įrenginiai man labai svarbūs ir juos pilnai bei džiugiai išnaudoju.
– Kokio pašnekovo niekada nekviestum į savo tinklalaidę?
– Žmogaus, kuris duotuoju momentu yra tapęs pajuokos objektu ir negali savęs adekvačiai vertinti bei apsiginti.
– Tavo tinklalaidės išskirtinės išgalvotomis, bet itin įtikinamai pasakojamomis istorijomis. Kurį laiką internautai plačiai aptarinėjo „Klajumo kanale“ girdėtą istoriją apie kraujo perpylimą ir svarstė, kad tai gali vykti iš tikrųjų. Kur semiesi idėjų išgalvotoms istorijoms ir kiek jose yra tiesos?
– Konkrečiai šita istorija apie kraujo perpylimą sukurta mano kūrybos bei verslo draugo Jono, ir tai tik vienas iš daugelio jo „nesuprasi, kur čia prasideda ir baigiasi kūryba, o kur – realybė“ humoro žanro kūrinių. Šiuo metu Jonas mane bando įtikinti, kad egzistuoja toks vyras, vardu Bulba, suslėgto oro pūtikliu sau į akį įpūtęs stiklą. Taip ir gyvenam.
– Tęsiant kalbą apie išgalvotas istorijas, tinklalaidėse mėgsti aptarti ir skaitytas knygas. Ar mokykloje perskaitei visas knygas iš privalomos literatūros sąrašo?
– Dabar pasirodysiu kaip neapsiskaitęs kumpis, nes mokykloje neskaičiau absoliučiai nieko, ką liepdavo, išskyrus Balio Sruogos „Dievų mišką“. Bet knygas tikrai mėgstu. Anksti pamėgau siaubo literatūrą: skaičiau ir „Avinėlių tylėjimą“, ir visokius styvenus kingus, o tada mano gyvenimo duris išspyrė audio knygos. Kai pagaliau atradau iš ausų nekrentančias „Galaxy Buds“ ausines, audio knygų telefone klausau iki šiol. Paskutinė labiausiai patikusi knyga – autorių Teddy Atlas ir Peter Alson knyga „Atlas: From the Streets to the Ring: A Son's Struggle to Become a Man“.
– Esi apžvelgęs daug filmų ir kai kuriems negaili aštrios kritikos. Ar galėtum išskirti vieną filmą, palikusį neišdildomą įspūdį tau pačiam?
– Ne filmą, o serialą – „Taboo“. Objektyviai, „Taboo“ yra žymiai geriau už „Peaky Blinders“ – dėl šito galim ginčytis iki interviu pabaigos. Kaip ir dėl to, kad nepatogu žiūrėti filmus telefone ar planšetėje. Važinėdamas po komedijos turus, į visus išmaniuosius įrenginius būdavau įsirašęs „Netflix“ – absoliučiai visą „Taboo“ sužiūrėjau telefonu. Filmams automobilyje žiūrėti patogu ir nedaug sverianti, geros raiškos planšetė su patikima baterija, nes ją visada pamirštu pasikrauti. Būtent dėl šių priežasčių jau seniai pasitikiu „Samsung“ ir esu jų vergas, o šitai vergystei labai pritaria ir anksčiau telekomunikacijų srityje dirbusi žmona, padovanojusi man iš viso jau gal tris „Samsung“ planšetes.
– Kalbant apie žmoną: jos vyrams dažnai turi priekaištų, kad šie nemoka gražiai fotografuoti. Iš kelinto karto tau pavyksta nufotografuoti žmoną?
– Mano žmona graži iš visų pusių, todėl ją blogai nufotografuoti tikrai sunku. Bet aišku, fotografuojantis kartu, kartais „nukertu“ jai kokią pusę kūno, nors tai pasitaiko vis rečiau: vienąkart čiupus man iš rankų telefoną, žmona pagaliau parodė, kaip vienu mygtuko paspaudimu atitolinti kadrą ir kaip maksimaliai išnaudoti tą baisiai galingą ir detalią galinę „Galaxy S22 Ultra“ kamerą, su kuria įmanoma ir kurmį naktį urve užfiksuoti.
– Kurmius urve galėtum fiksuoti baigęs komiko karjerą, tad pabaigai – tradicinis klausimas apie tai. Prieš keletą metų amerikietis Dane Cook buvo antrasis komikas istorijoje, į vieną didžiausių Niujorko arenų „Madison Square Garden“ surinkęs didžiausias minias žiūrovų. Tačiau pasiekęs savo sėkmės piką, jis pasitraukė iš viešumos. Ar ketini komiku būti visą gyvenimą?
– Tiesą sakant, pirmasis mano bandymas siekti karjeros buvo tapymas, bet būti komiku sekėsi geriau. Dabar humoras yra ir mano gyvenimo būdas, ir darbas, ir kūrybinis išsipildymas, todėl planuoju komiku būti visą gyvenimą ir juokauti net su sauskelnėmis ant scenos, jei prireiks.