Po dienos sodyboje – 8 erkės kailyje

Klaipėdietė Asta augina dvi kalytes, kurios dažnai bėgioja sodyboje ir gretimuose miškuose. Moteris jau spėjo suskaičiuoti, kad šį pavasarį, nenaudojant jokių apsaugos nuo erkių priemonių, į namus šunys vienu kartu parsinešdavo net po 8 erkes. Suprasdama, kad gyvena erkių pamėgtose apylinkėse, Asta kaskart atidžiai apžiūri augintinių kailį, tačiau prisipažįsta, kad skaičiuoti erkes – vis baisiau.

„Tikrinu vos grįžusi namo, nes per tiek laiko erkės dar nebūna įsisiurbusios. Ir atlieku kalytėms masažą – pradedu nuo pilvo, kojų, snukio, tada apverčiu ir nugarą iškutinėju. Kol nelašinom lašiukų nuo erkių, nurinkdavom nuo kailio ir po 18–20 erkių. Užlašinus, aptikdavom ne kiekvieną kartą, kartais būdavo po vieną, dvi erkes. Vis tiek, kai einam į mišką, tikrinam kaskart vos išėjus iš jo“, – teigia Asta.
Šuo vartosi pievoje

Moteris pastebi, kad erkės dažniausiai taikosi šunims į kojas, kaklą, šonus, prie ausų, pažastyse, į pilvą ir po uodega. Kad erkės aktyvios, Asta spėjo įsitikinti ir visai neseniai.

„Mūsų sodyba tarp miškų, dar laukų yra dirbamų. Šalia yra stirnų ir kitų gyvūnų takai. Daugiausia erkių nurenkam pavasarį. Kadangi sodyba dabar aptvarkyta ir nebėra stirnų guolių, čia erkės mažiau aktyvios, nei pernai, bet šiemet, kol kalytėms nebuvo užlašinti lašiukai, ant kiekvienos po kokias 8 erkes rasdavau. Užlašinus, nuo abiejų kokias 3 erkes nuėmiau, bet jos apsvaigusios buvo“, – pastebi moteris.

Saugoti augintinius nuo erkių reikia ne tik miške

Parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos vaistininkė Kotryna Kučytė pastebi klaidingą įsitikinimą, kad erkių reikėtų saugotis tik einant į mišką. Tačiau šunų šeimininkai, atsakingai apžiūrintys augintinių kailį po pasivaikščiojimo miške, turėtų suprasti, kad šios atsargumo priemonės šiandien nereikėtų pamiršti ir pasivaikščiojus kitoje aplinkoje.

„Klaidinga manyti, jog erkes pasigauti galima tik miške. Erkės gali įsisiurbti tiek parke, pajūryje ar mieste. Kažkurių vietų vengti nereikėtų, svarbu turėti tinkamą apsaugą nuo erkių“, – aiškina K. Kučytė.

Kadangi tikėtina, jog pasivaikščiojimas miške bus pavojingesnis nei kitose vietose, jam K. Kučytė
rekomenduoja kombinuoti kelias apsaugos nuo erkių priemones, pavyzdžiui, lašiukus ar antkaklį su eteriniais aliejais. Tačiau ji pabrėžia, kad kombinuoti derėtų chemines priemones su necheminėmis, antraip galima tikėtis nepageidaujamo poveikio.

„Svarbu, jog nebūtų naudojamos kelios cheminės priemonės tuo pačiu metu, nes didėja šalutinių poveikių tikimybė. Geriausia derinti chemines ir natūralias priemones tarpusavyje. Mieste puikiai tiktų ultragarsiniai pakabukai ar eteriniai aliejai. Prie ežero reiktų rinkti priemones, kurios yra atsparios vandeniui“, – skirtingoms aplinkoms tinkamiausias apsaugos priemones vardija veterinarijos vaistininkė.
Kotryna Kučytė

K. Kučytė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, renkantis apsaugos priemones nuo erkių, svarbiausia jas tinkamai naudoti – antraip jos neveiks. Tad kokių klaidų turėtume nedaryti, kad erkės mums nekeltų pavojaus?

„Dažniausios klaidos – šeimininkai netinkamai uždeda antkaklį, jis būna per laisvas. Taip pat netinkamai lašinami lašiukai, per anksti maudomas šuo, lašiukai sulašinami ne ant odos, ar sulašinami pavėluotai. Pasitaiko, jog naudojama tik viena, nepakankamai apsauganti priemonė, per retai tepami eteriniai aliejai, netinkami jų mišiniai“, – perspėja K. Kučytė.

Tuo metu KIKA veterinarijos gydytoja Justė Ramanauskienė įspėja, kad priemones nuo erkių reikėtų rinktis atsakingai.

„Kai kurios priemonės, kaip ir bet kuris kitas produktas, gali sukelti alergiją. Labai svarbu, kad pasirinkus naudoti lašus nuo erkių, jie būtų lašinami ant odos ir augintinis negalėtų jų nulaižyti. Jei pasirenkamas antkaklis, jis turi būti tvirtinamas kuo arčiau odos – tik tuomet jis bus veiksmingas. Tabletės nuo erkių yra efektyvi priemonė šunims, mėgstantiems maudynes, ir turintiems jautresnę odą augintiniams, kuriuos gali alergizuoti preparatai, naudojami ant odos“, – aiškina J. Ramanauskienė.