Nuo sunkios ligos šunį išgelbėjusi Edita perspėja šeimininkus: atėjo pavojingas metas

Nors veterinarijos gydytojai augintinių susirgimus erkių platinamomis ligomis fiksuoja beveik ištisus metus, šių susirgimų pikas stebimas vasario pabaigoje ir kovo mėnesį. Specialistai įspėja, kad jokia apsaugos priemonė nuo erkių nepasiteisina visu 100 proc., todėl saugiausia išeitis – priemones kombinuoti, ir nepamiršti, kad erkių saugotis reikėtų ne tik miške ir ne tik tada, kai šilta.

Babeziozė pakeitė šunį neatpažįstamai

Babeziozė – viena dažniausių augintiniams nustatomų erkių sukeliamų ligų. Ją sukelia babezijos, kraujyje parazituojantys pirmuonys. Ligai progresuojant, simptomai tampa dar sunkesni. Katės šia liga serga rečiau. Kad augintiniui įsisiurbė pavojinga erkė, rodo pablogėjusi augintinio būklė: karščiavimas, apetito netekimas, gyvūno apatiškumas, anemijos požymiai.

Babezioze persirgusio Amsiaus šeimininkė Edita tikėjosi, kad augintinio dėvimas specialus antkaklis padės apsaugoti gyvūną nuo erkių sukeliamų ligų, tačiau, vos praėjus porai savaičių nuo antkaklio užsegimo, pasikeitęs šuns elgesys moteriai sukėlė įtarimų. Kaip pasakoja Edita, viskas prasidėjo nuo to, kai vakare, po darbo, augintinis jos nepasitiko prie durų. Tai ji suprato kaip signalą, kad kažkas ne taip.

„Dar ryte buvęs energingas šuo, vakare buvo vangus ir liūdnas. Iškeliavus laukan, nesidžiaugė, bet ėjo tik iš pareigos atlikti savus gamtos reikalus. Pamačiau alaus spalvos jo šlapimą ir kad šuo vos pastovi ant kojų. Parkrito ant žemės, ir nekyla, tik žiūri į mane gailesčio pilnomis akimis. Buvo spalio mėnuo – maniau, kad erkės miega. Deja. Supratau, kas yra, nes informacijos viešoje erdvėje jau buvau prisiskaičiusi“, – sako Edita.

Liga paliko neigiamų padarinių: rūpinasi patikima apsauga

Įtarus, kad šunį galėjo paveikti erkių platinamos ligos, netrukus Editos vyras išgabeno sunegalavusį gyvūną pas veterinarijos gydytojus.

„Ačiū dievams, kad veterinarai dar dirbo, nes buvo vakaras. Valanda, pusantros, dvi valandos laukimo – su ašaromis, maldomis, tikėjimu. Vyras parnešė keturkojį draugą ir vaistų visą krepšelį. Jeigu išgyvens šią naktį, tai sėkmės reikalas – tokia paguoda. Diagnozė – babeziozė. Erkę rado. Veterinaras sulašino lašelinę, porą adatos dūrių į sprandą. Naktis bemiegė – glosčiau Amsį ir maldavau, kad tik neatimtų jo iš manęs“, – liūdną patirtį prisimena Edita.

Visa laimė, kad šuo išgyveno, tačiau dar porą savaičių šeimininkė turėjo ypatingai rūpintis, kad nusilpęs gyvūnas sutvirtėtų. Nors šuo šiandien atrodo energingas, Edita pastebi, kad jis valgo ne viską, ką anksčiau mėgo, todėl įtaria, kad babeziozė galėjo turėti neigiamos įtakos šuns virškinimo sistemai.

„Šiandien šuo ir vėl aktyvus, energingas vaikinas. Visur keliaujame „pasikvėpinę“ veterinaro rekomenduotu purškalu nuo erkių. O kur pasigavome erkę anąkart, lieka neaišku, nes ir sodyboje buvom, ir paupyje vaikščiota. Dabar esame saugūs ir tikimės, kad daugiau niekada nebūtų to košmaro nei jam, nei man. Perspėju visus gyvūnų mylėtojus: erkės nemiega ir žiemomis, jos tik ir tyko mūsų keturkojų, todėl reikia patikimos apsaugos“, – pabrėžia Edita.

Vaistininkė įvardijo dažniausius mitus: jais tikėti pavojinga

Tai, kad erkės žiemą neva nebekelia pavojaus – dažnai sutinkamas, tačiau tikrai ne vienintelis su erkėmis susijęs mitas. Taip pat neretai yra klaidingai manoma, kad erkės pavojingos tik miške, nors jų paplitimas pastaraisiais metais stebimas kur kas įvairesnėse aplinkose už miško ribų. Tikėti šiais mitais – pavojinga, nes prarandame budrumą ir klaidingai manome, kad esame saugūs ten, kur iš tiesų turėtume būti atsargesni.

Kaip aiškina parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos vaistininkė Ieva Jachimavičiūtė, erkės mėgsta drėgmę ir šilumą, tad be miškų jų galima aptikti parkuose, krūmingose vietose, aukštoje žolėje.

„Erkė gali įsisiurbti bet kur, net pavedžiojus augintinį kiemo pievelėje, net būnant namuose, jei iš lauko parsinešame jų ant avalynės, drabužių, su kitais daiktais. Augintinis erkes dažnai parsineša ant kailio. Manau, šis mitas dar gyvuoja todėl, kad kai kurie žmonės nesidomi erkių gyvenimo ir maitinimosi ypatybėmis“, – pastebi I. Jachimavičiūtė.

Veterinarijos vaistininkė pabrėžia, kad erkės aktyvesnės šiltuoju metų laiku, ypatingai po lietaus, tačiau jos gali būti aktyvios ir esant švelniai žiemai, kai temperatūra laikosi ne žemesnė nei 5^oC šilumos. „Tai rodo ir praktika. Daug klientų ant augintinio kailio aptinka erkių arba randa jau įsisiurbusias sausio, vasario mėnesiais“, – pastebi veterinarijos vaistininkė.

Be to, I. Jachimavičiūtei tenka išgirsti ir daugiau gajų mitų, susijusių su erkėmis, kuriais tikėti – pavojinga.

„Kai kurie augintinių savininkai mano, kad, greitai ištraukus įsisiurbusią erkę, ji augintiniui ligos sukėlėjų neperduoda, tačiau tai netiesa. Nors plačiai paplitusi nuomonė, jog erkės ligų sukėlėjus perduoda prieš atsikabindamos, baigusios maitintis, kartais net ir anksti ištraukus erkę augintiniui pasireiškia ligos požymiai. Kai kurie klientai mano, jog pakanka vienos rūšies apsaugos tam, kad apsaugotų savo augintinį, tačiau tai irgi netiesa. Nėra šimtu procentų apsaugančio preparato, todėl rekomenduojama kombinuoti kelias apsaugos nuo erkių priemones“, – pataria I. Jachimavičiūtė.