Grūdų supirkėjai teigia, kad alinanti kaitra pakenkė grūdų kokybei, kuri dažnai nebeatitinka eksportuojamai produkcijai keliamų reikalavimų. Tai gali pakoreguoti įprastas eksporto kryptis.
Rekordinių derlių nematyti
Dar birželį buvo tikėtasi, kad šių metų javų augintojų derlius vėl bus rekordinis. Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas prognozavo, kad grūdinių kultūrų vidutinis derlingumas bus beveik 2 proc. didesnis, o bendras derlius bus šiek tiek didesnis už pernykštį – apie 6,9 mln. t. Iš rapsų tikėtasi gauti vidutiniškai 5 proc. didesnį derlingumą, o bendrai prikulti virš vieno milijono tonų (pernai prikulta 967 tūkst. t rapsų).
Po mėnesio prognozės pakoreguotos į blogąją pusę – ekspertų skaičiavimais, grūdų derlius turėtų būti vidutiniškai 3–4 proc. mažesnis už pernykštį, sumažintas ir tikėtinas rapsų derlingumas, tačiau bendras rapsų derliaus kiekis išlieka panašus, nes šiemet jo auginama apie 10 proc. daugiau.
Tuo tarpu grūdininkų prognozės daug prastesnės. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad birželio pradžioje ūkininkai buvo patenkinti pasėlių būkle, bet ilgalaikė kaitra pakeitė vaizdą. „Kai kurie ūkininkai skaičiuoja, kad derlius bus mažesnis apie 20 procentų, neužaugę grūdai ėmė džiūti. Pavyzdžiui, pupos kai kur net neužmezgė ankščių“, – kalbėjo grūdų augintojų atstovas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas, bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas antrino, kad dar prieš mėnesį prognozės dėl derliaus iš tiesų buvo itin optimistiškos – laukta derliaus, panašaus į rekordinį pernykštį. Tačiau po ilgalaikės kaitros įvyko ženklūs pokyčiai – pasak jo, derliaus bus apie 20 proc. mažiau nei pernai. Kaip žinia, 2020 m. Lietuvos žemdirbiai užaugino daugiau nei 8 mln. t grūdų ir rapsų, kurių didesnę dalį eksportuotojai pardavė įvairiausiose pasaulio šalyse.
„Didžiulė kaitra ženkliai pakoregavo lūkesčius, 10–14 dienų paankstino javapjūtę, tad kalbėti apie „auksinį“ sezoną nėra pagrindo. Šiai dienai Lietuvoje yra tikimasi prikulti maždaug 6,7 mln. tonų grūdų“, – tvirtino K. Šimas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet ženkliai daugiau buvo pasėta žieminių kultūrų. Taip pat pastebėjo, kad į prognozuojamas 6,7 mln. t neįskaitomos ekologiškai auginamos grūdinės kultūros.
„Taigi, visų pagrindinių grūdinių kultūrų (kviečių, kvietrugių, rugių, avižų, miežių, rapsų, pupų ir žirnių) šiemet bus prikulta mažiau. Tačiau vertinant įprastai Lietuvoje užauginamą grūdų kiekį ir vis dažnesnius žemdirbių praradimus dėl gamtos stichijų, šių metų derlių galima vertinti kaip geresnį už vidutinišką“, – padarė išvadą LGPPA vadovas.
Rapsų kainos – itin aukštos
Kitokia situacija dėl rapsų – pasak K. Šimo, optimistinės prognozės rapsų augintojams pasitvirtino su kaupu. Rapsų derlius yra geras, didesnis nei vidutinis, o kainos – itin aukštos.
„Be to, šių grūdinių kultūrų aliejingumas – išskirtinai puikus, todėl ūkininkams, užauginusiems ir pardavusiems rapsus, į kainą įskaičiuojamas ir du kartus didesnis priedas už aliejingumo rodiklius“, – aiškino „Agrokoncerno grūdų“ vadovas.
Ekspertai pabrėžia, kad aukštą rapsų kainą nulemia tai, jog rinkose jaučiamas rapsų trūkumas. Kaip žinia, rapsų ir kitų aliejinių kultūrų (sojos, palmių aliejaus) paklausa nuosekliai auga, kadangi šių kultūrų naudojimo spektras vis plečiasi.
„Tačiau dėl klimato kaitos jau ne pirmus metus rapsų užauginama mažiau. Pavyzdžiui, šiemet Kanadą alina kaitra bei didžiuliai gaisrai, kurių metu prarandamas derlius, o juk būtent šioje šalyje užauginama arti 40 proc. viso rapsų kiekio. Šie veiksniai turi įtakos itin aukštai rapsų kainai, atitinkamai Lietuvos žemdirbiai turi galimybes palankiomis sąlygomis parduoti užaugintus rapsus“, – teigė K. Šimas.
Tuo tarpu I. Jankauskas pastebėjo, kad rapsų augintojai tikėjosi geresnio derlingumo. „Žieminiai rapsai baigiami kulti, vidutinis derlingumas siekia 3,12 t, nors buvo projektuojamas – 3,5–4 t. Tad rezultatai neatrodo ambicingi. Tiesa, rapsų aliejingumas gerokai didesnis nei vidutinis. Ir rapsų kainos nustebino, nes manyta, kad kris, bet atsilaikė. Dabar už rapsų toną duoda maždaug 470 eurų, o anksčiau mokėdavo 360 eurų. Bet reikia įvertinti rapsų auginimo išlaidas, nes ši techninė kultūra tam žymiai imlesnė“, – skaičiavo grūdų augintojų atstovas.
Jis pabrėžė rapsų realizacijos privalumą – rapsai perdirbami Lietuvoje, iš jų gaminamas biodyzelinas, spaudžiamas maistinis aliejus. „Vietinis žaliavos perdirbimas teikia naudos ir augintojams, ir visai ekonomikai. Mums nereikėtų nei palmių aliejaus, nei kitų pakaitalų, kai patys galime užauginti rapsų ir juos perdirbti iki galutinio produkto“, – sakė I.Jankauskas.
Dėl kaitros suprastėjo kokybė
Javų augintojai ir grūdų supirkėjai sutartinai kalba apie kaitros poveikį grūdų kokybei. „Kai kur ūkininkai kulia labai sausus, vos 10 proc. drėgnio grūdus. Gali atrodyti, kad tai gerai, nes nereikės džiovinti, bet kondicinis drėgnis – 14 proc., vadinasi, parduodama 4 proc. mažiau derliaus. Be to, grūdas nebeturi saiko svorio. Glitimas, baltymai tikrai neblogi, turėtume nemažai ekstra klasės grūdų, bet dėl mažo grūdo prastėja kokybė, krenta klasė“, – dėstė LGAA administracijos vadovas.
Prastesnė grūdų kokybė, suprantama, atsilieps ir kainai. „Dabar tona ekstra klasės kviečių kainuoja 198 eurus, o už pašarinius kviečius duoda 160 eurų. Jeigu saiko svorio nepavyko gauti, grūdai jau tik pašariniai, taigi iš vienos tonos prarandama apie 35 eurus“, – skaičiavo I. Jankauskas.
Pasak K.Šimo, didžiulė kaitra neišvengiamai turėjo įtakos grūdinių kultūrų kokybei, kuri nebeatitinka eksportuojamai produkcijai keliamų reikalavimų. „Pavyzdžiui, vidutinis kviečių saiko svoris, skaičiuojamas kilogramais hektolitre, šiemet yra 70–76, kai minimalus reikalavimas eksportui – 77–78. Grūdai yra per lengvi – 1000-čio grūdų svoris yra mažesnis nei 30 gramų, o įprastas rodiklis yra 35–40 g. Galiausiai – grūdai yra labai smulkūs, grūdinės priemaišos sudaro nuo 3 iki 10 proc., o reikalavimas eksportui – tik iki 3 proc. tokių grūdų“, – aiškino grūdų supirkėjų atstovas.
Todėl, anot jo, šių metų derliui reikia kruopštaus apdorojimo, pirmiausia – grūdų valymo, po kurio dalis maistinių grūdų tampa tik pašariniais. „Ženklus kokybinių parametrų pablogėjimas neišvengiamai reiškia papildomas laiko ir kaštų sąnaudas. Svarbu įvertinti ir tai, kad grūdų supirkimo ir tiekimo standartai Lietuvoje yra gerokai žemesni, nei keliami eksportui, todėl eksportuotojai patirs didesnes sąnaudas. Elevatoriuose jau valomi dideli kiekiai grūdų, jų daugėja, o džiovyklos praktiškai neveiks – grūdai ir taip sausi. Tikėtini logistikos grandinės trikdžiai, tai gali pareikalauti papildomų resursų“, – apie papildomus iššūkius kalbėjo grūdų supirkėjų atstovas.
Jis pabrėžė, kad grūdų supirkėjai susidurs su daugybe iššūkių ir patirs finansinius praradimus. Tačiau javų augintojų pelnas, pasak K.Šimo, neturėtų ženkliai nukentėti, kadangi didelė dalis derliaus jau parduota pagal išankstines ir sezonines sutartis, tokiu būdu užsitikrinant geras derliaus supirkimo kainas. Jis akcentavo, kad per javapjūtę sudarytų grūdų supirkimo sutarčių kaina šiemet istoriškai aukšta.
Netipinius kviečius bus sunkiau eksportuoti
Kalbėdamas apie derliaus eksportą, J.Šimas minėjo, kad nepasibaigus javapjūtei yra aiškios tik įprastos eksporto kryptys. O jos tokios: kviečiai keliauja į Pietų Afriką, Saudo Arabiją, Ispaniją, Nigeriją, kvietrugiai – daugiausia į Ispaniją, miežiai – į Saudo Arabiją, rapsai – į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, pupos ir žirniai – į Egiptą, žirniai dar vežami ir į Vakarų Europos šalis.
„Eksporto pokyčiai aiškės, kai bus nukultas derlius. Bet jau dabar akivaizdu, kad dėl kaitros netipinis kviečių derlius neišvengiamai paveiks ir grūdų eksporto kryptis, nes prastesnių kokybinių parametrų grūdus parduoti bus sudėtingiau“, – aiškino LGPPA prezidentas.
Grėsmė pelnui – žaliavų brangimas
I. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad geros grūdų ir rapsų kainos ūkininkų per daug nedžiugina, nes pašėlusiai auga energetinių ir kitų išteklių kainos.
„Ūkininkų apklausa rodo, kad dabar viena didžiausių grėsmių yra ne derliaus kokybė, bet žaliavų brangimas. Nepanašu, kad jis atslūgs. Augintojai jaudinasi, kad kartą per 10 metų pasitaikančią gerą grūdų kainą „suvalgys“ įkandin pabrangusios medžiagos ir kt. Gali būti sudėtinga dirbti pelningai“, – tvirtino jis.
Javų augintojų atstovas sakė, kad apytikriais LGAA skaičiavimais, per metus ūkių vidutinės išlaidos išaugo apie 14 proc., o grūdų kainos – apie 15 proc.