Ūkininkai ūkius modernizuoja skirtingai. Vieni iki tobulumo šlifuoja visus procesus ir renkasi pačias moderniausias pakavimo bei prekinio paruošimo ir žemės dirbimo technologijas,kad įsitvirtintų tarptautinėse rinkose. Kiti plečia ir skaido veiklą. Pavyzdžiui, grūdininkai stato paukščių auginimo fermas ir taip siekia, kad jų ūkyje išaugintas derlius vietoje sukurtų kuo didesnę vertę ir būtų paklausūs Lietuvos vaikų darželiuose ir mokyklose.
Siūlo dažniau miklinti skaičiavimo mašinėlę
Ūkininkai dažnai tvirtina, kad jų veiklai didelę įtaką turi „dangus“ – gamtos sąlygos, klimato kaita, ir tai suprantama, nes šalčiai ar kruša gali akimirksniu niekais paversti visą triūsą. Tačiau gera vadyba ir pažangių technologijų taikymas – pagrindinis ūkių variklis – gali padėti amortizuoti net ir gamtos padarinius.
Šakių rajone įsikūrusio modernaus daržininkystės ūkio, kuriame įdiegtos naujausios technologijos, savininkas Martynas Laukaitis įsitikinęs, kad norint pasiekti gerų ūkininkavimo rezultatų, reikia nuosekliai dirbti, domėtis naujovėmis ir labai daug skaičiuoti. Anot ūkininko, prieš diegiant bet kokią naujovę būtina kaip reikiant pamiklinti skaičiavimo mašinėlę ir įsitikinti, kad investicijos bus ekonomiškai naudingos.
„Lietuvos žemės ūkyje, sakyčiau, per mažai skaičiuojama, ar investicijos atsipirks ir bus naudingos. Reikia nuolat tikrintis, žiūrėti, ar verta kažką pirkti. Juk, pavyzdžiui, blizgantis traktorius savaime pinigų ir pajamų nesuteiks, investicija turi sukurti gerą pridėtinę vertę“, – savo patirtimi dalijosi žinomas daržovių augintojas.
Inovacijos pasiteisina ir atsiperka
M. Laukaitis ūkininkauti pradėjo ne taip jau seniai – 2007 metais, tačiau jo ūkio rezultatai neretai pranoksta tų, kurie ūkininkauja jau tris dešimtmečius. Sėkmės raktas – gera vadyba ir įdiegtos tinkamos pažangios technologijos. Ūkininkas priduria, kad svarbu ir nuoseklus darbas: „Kai žinai, ką darai, ir ko sieki, nestovi vietoje, ieškai naujovių, palaipsniui matosi ir rezultatas, bet jis nebūna greitas.“
Ūkininkas dirba apie 500 ha, jis yra stambiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse burokėlių augintojas, taip pat augina bulves, moliūgus, cukinijas. Tuose plotuose, kur neauga daržovės, sėja javus. Naujos technologijos taikomos ir auginant daržoves, ir jas nuimant, ir derlių sandėliuojant bei paruošiant prekinę produkciją. Daržovių laukuose įdiegtos laistymo sistemos, sandėliavimo patalpose – speciali drėgmę ir temperatūrą reguliuojanti sistema. Daržovės yra plaunamos, rūšiuojamos, fasuojamos.
M. Laukaičio produkcija patenka ne tik į Lietuvos prekybos tinklus, bet ir pasiekia eksporto rinkas. Ūkininkas daug dėmesio skiria kokybės valdymo sistemoms, todėl pasirūpino, kad ūkiui būtų suteiktas tarptautinis „GLOBAL G.A.P.“ sistemos sertifikatas. Jis užtikrina, kad produkcija auginama taikant gerąją žemės ūkio praktiką. Inovatyvus daržininkystės ūkis turi ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (NKP) sertifikatą, kuris įpareigoja tausojančiai naudoti trąšas ir chemines augalų apsaugos priemones.
Tvariai ūkininkauti padeda įdiegtas išmanusis tręšimas, daržovių augintojas taip pat atlieka dirvos tyrimus, kurie parodo, kur ir kiek dirvožemyje yra maistinių medžiagų. Pagal tai yra sudaromi tręšimo planai, o tikslioji tręšimo sistema atitinkamai dozuoja tręšimo normas. Tokiu būdu tausojama gamta ir išauginama sveikatai palankesnė produkcija.
Žemės ūkio technikoje įdiegta palydovinė GPS sistema leidžia efektyviau išnaudoti turimus žemės plotus sėjant, tręšiant ir taupyti ūkio resursus.
„Diegdami naujovę daug skaičiuojame, ar ji ekonomiškai pasiteisins, ar ne. Tai, ką taikome ūkyje, pasiteisino. Pavyzdžiui, daržovių laukuose laistymo sistemos pasiteisina ir atsiperka, bet laistyti javus būtų per brangu. Pasiteisina ir išmanusis tręšimas bei dirvos tyrimai. Aišku, daug kainuoja inovatyvi tręšimo technika ir įranga, kasmetiniai dirvos tyrimai, bet sutaupome lėšų trąšoms. Be to, išauginame kokybiškesnes daržoves, tausojame aplinką“, – aiškino pažangaus ūkio savininkas.
Klaidos brangiai kainuoja
M. Laukaitis, kalbėdamas apie naujas technologijas, užsimena, kad nėra taip paprasta jas diegti. „Jokia nauja sistema pati savaime nesukuria efekto. Reikia apmokyti specialistus, kad jie galėtų ją efektyviai valdyti, ir, žinoma, pirmiausia turėti kapitalo ją įsigyti. Čia svarbu nesuklysti, neįsigyti tokių produktų, kurie nebus ekonomiškai pagrįsti“, – pabrėžė jis.
Ūkininkas įsitikinęs, kad žemės ūkyje labai svarbu laiku ir greitai priiminėti tinkamus sprendimus. Bet kokios klaidos – technologinės ar vadybinės – žemės ūkyje labai brangiai kainuoja. „Padarius vieną rimtesnę klaidą ūkininkas gali sugadinti visų metų rezultatą“, – tvirtino ūkio savininkas.
M. Laukaitis prisipažino, kad jam sprendimus priimti padeda ūkio kolektyvo nariai. „Pas mus nemažas kolektyvas, vieni padeda, kai reikia spręsti inžinerinius klausimus, kiti gelbėja ekonominėje srityje. Vienas negali visko žinoti, svarbus yra komandinis darbas“, – teigė modernaus ūkio vadovas.
Jis pripažino, kad darbo jėgos kaime stinga, ir pastebėjo, jog tai ne tik Lietuvos problema. Žinia, tokia tendencija būdinga visoms ES šalims. Gyvenimo lygiui gerėjant vis mažiau žmonių sutinka dirbti sunkius darbus, o žemės ūkyje reikia stiprių rankų.
Pasirinko ekologinę kryptį
Šiuolaikiškai į ūkininkavimą žiūri į gimtinę Kupiškio rajone ūkininkauti sugrįžę broliai Ignas ir Stepas bei Kristina Kazlauskai. Jie ūkininkauti pradėjo prieš penkiolika metų ir iškart pasirinko ekologinę kryptį. Perėmė iš tėvų nedidelį ūkį ir pradėjo jį plėsti, stiprinti. Kristina pasakojo, kad visi buvo išsilakstę iš namų, baigė mokslus, išbandė kitus darbus, šiek tiek padirbėjo ir užsienyje, bet paskui sugrįžo į gimtinę.
„Galima sakyti, kad pradėjome nuo nulio. Auginome kviečius, avižas, žirnius, pupas, dobilus sėklai. Mėgstame paeksperimentuoti, tad pasisėjame ir naujų kultūrų: pluoštinių kanapių, sėmeninių linų, sorų. Kartais tie mūsų eksperimentai pasiteisina, kartais – ne, bet mes esame žingeidūs, išbandome naujoves“, – pasakojo ūkininkė.
Naujovių paieška ūkininkus pastūmėjo efektyviau panaudoti ūkyje išauginamus grūdus. Pasak Kristinos, galima žaliavą parduoti ir eksportuoti, bet galima ūkyje sukurti didesnę vertę, todėl pernai ūkyje pradėti auginti mėsiniai viščiukai.
„Renovavome vieną fermą, į kurią šiemet suleidome 4000 mėsinių viščiukų. Pasistatėme ir sertifikavome skerdyklą ir jau nuo šių metų sausio mėnesio savo ūkyje skerdžiame nedideliais kiekiais – iki 150 viščiukų per savaitę. Į rinką patenka ekologiškai paženklinti vištiena“, – pasakojo moteris.
Įsitraukė į naują investicinį projektą
Dar ūkininkai yra įsitraukę į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijoje gimusį sumanymą – statyti ekologiškai auginamų vištų dedeklių fermas ir sukaupti didelį ekologiškų kiaušinių kiekį, kurį galima būtų eksportuoti. Kupiškėnai numatę įsirengti dvi nemažas tokias fermas, kur laikys tūkstančius vištų dedeklių.
„Dabar turime 220 vištų dedeklių, gauname kol kas nedaug ekologiškų kiaušinių, bet ateityje jų bus žymiai daugiau. Galvojome, kad projektą įgyvendinsime greičiau, bet ne visada pavyksta, kaip norėtųsi. Pabrango statybos, iškilo ir kitų klausimų, bet vis tiek judame į priekį“, – sakė ūkininkė.
Panašius ekologiškų kiaušinių gamybos investicinius projektus įgyvendina daugiau ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų. Pasak Kristinos, atsirado bendraminčių, kurie sutarė, kad reikia trumpinti maisto tiekimo grandinę ir efektyviau panaudoti ekologiškai auginamus grūdus.
Kazlauskų ūkio ekologiška produkcija patenka į kai kuriuos vaikų darželius, dalyvaujančius Žemės ūkio ministerijos finansuojamoje programoje, pagal kurią remiamas darželinukų maitinimas Lietuvos ūkiuose užaugintais ekologiškais bei pagal nacionalinės kokybės sistemą pagamintais maisto produktais.
„Mūsų ekologiška vištiena patenka, regis, į 7 vaikų darželius. Šį projektą administruoja kooperatyvas „BIO LEUA“, kuriam mes priklausome“, – aiškino ūkininkė.
Ekologiška produkcija yra daugiau ar mažiau brangesnė už užaugintą ar pagamintą chemizuotuose ūkiuose. „Ekologiškų ir šiaip kaimiškų nesertifikuotų kiaušinių kaina mažai skiriasi. Bet ekologiška paukštiena apie du kartus brangesnė, nes tokie viščiukai ilgiau auginami, jiems reikia dvigubai daugiau ploto, vadinasi, ir dvigubai didesnių pastatų, brangesni jiems skirti lesalai bei kt. Jaučiame, kad ekologiškos produkcijos poreikis. Tam įtakos, matyt, turi ir epidemija bei karantinas. Keičiasi žmonių sąmonė, jie daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai“, – kalbėjo Kristina.
Darniai dirba pasidaliję darbus
Broliai ir sesuo ūkininkauja kartu, darniai dirba tarpusavyje pasidaliję darbus. Vieno akiratyje yra technika, kito – gamyba ir sandėliavimas, trečio – popierių tvarkymas. Kristina priduria, kad ne mažiau svarbu, jog būtų gera darbuotojų komanda, kuria galima būtų pasitikėti.
Ji taip pat pabrėžė, kad tobulėti padeda dalyvavimas asocijuotose struktūrose. „Esame Ekologinių ūkių asociacijos ir žemės ūkio kooperatyvo „BIO LEUA“ nariai, dalyvaujame lauko dienose ir kituose renginiuose, norime mokytis, vis daugiau sužinoti. Kooperatyvui bandome perleisti produkcijos realizacijos funkciją“, – pasakojo ūkininkė.