Atlikę tyrimą mano, kad yra atsparesni COVID-19: gydytojai paaiškino, kaip iš tiesų veikia antikūnai

Pasiskiepijote nuo COVID-19, ir antikūnų tyrimas parodė, kad jų turite daugiau nei jūsų artimieji ar kolegos. Galėtumėte pamanyti, kad dėl to esate atsparesnis virusui, tačiau imunologijos moksle ne viskas taip paprasta. Gydytojai pabrėžia, kad imuninis atsakas priklauso ne tik nuo antikūnų, nors ir nekyla jokios abejonės, kad šiandien jų susidarymas mums yra gyvybiškai svarbus. Tad šįkart domimės, ką svarbiausia žinoti apie organizmo gynybinę sistemą – antikūnus.

Kas tie antikūnai ir kaip jie veikia?

Trumpai tariant, antikūnai – natūrali organizmo gynybinė sistema. Žmogaus organizme gaminami 5 pagrindinių antikūnų tipai: imunoglobulinai M, A, G, E, D (trumpinami IgM, IgA, IgG, IgE, IgD). Kuo jie skiriasi ir kokius vaidmenis žmogaus organizme atlieka, paaiškina „Antėja laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.

Ji pabrėžia, kad pagrindinė imuninės sistemos grandis, naikinanti patogenines ląsteles ir padedanti kovoti su infekcijomis – IgG tipo antikūnai. Jie gaminami po to, kai užkratas (bakterija, virusas, parazitas) arba skiepo metu suleista vakcina nuo tam tikros infekcijos patenka į organizmą. Šie antikūnai atpažįsta specifinius virusus ar ląsteles, prisijungia prie jų ir „palydi“ į jų sunaikinimo vietą. Kai kurie šių antikūnų išlieka visą gyvenimą, o šis procesas vadinamas „humoraliniu imunitetu“.

Dažniausiai, iškart po virusinės ar kitos infekcijos patekimo, kaip pirmoji gynybos linija pradeda gamintis imunoglobulinai M. Pastarieji atsiranda labai greitai, jungiasi prie įvairių antigenų ir gali lemti jų sunaikinimą, tačiau taip pat greitai ir išnyksta. Vėliau pradedami gaminti G klasės imunoglobulinai, kurie organizme cirkuliuoja ilgiau nei IgM. Taip pat pradedama gaminti IgA klasė, kuri dažniausiai ir daugiausiai randama gleivinėse.

„Koronaviruso atveju, IgM antikūnai atsiranda per pirmas dvi infekcijos dienas ir išnyksta per vieną ar dvi savaites. Tuomet IgG antikūnai tampa pagrindiniais antikūnais. Tai reiškia, kad organizme pradeda gamintis IgG antikūnai, ir infekcija pašalinama. Tačiau tai, kad atsirado IgG antikūnų prieš virusą, nebūtinai reiškia, kad susiformuos ilgalaikis imunitetas. Daugelio virusų, pavyzdžiui, gripo, o taip pat ir SARS-CoV-2 viruso antigenai mutuoja taip greitai, kad praėjusių metų ar praėjusio mėnesio IgG antikūnai gali neatpažinti naujosios versijos“, – teigia E. Marciuškienė.

Skirtingi antikūnų tyrimai: ką jie rodo?

Antikūnų tyrimai šiandien atliekami dvejopais tikslais. Pirmu atveju ieškoma specifinių antikūnų kraujyje, siekiant nustatyti, ar asmuo anksčiau buvo užsikrėtęs virusu, sukeliančiu COVID-19 infekciją. Jie taip pat gali būti naudojami norint suprasti, ar vakcina nuo COVID-19 sukėlė imuninį atsaką. Kaip įvardija E. Marciuškienė, yra keletas antikūnų tyrimų tipų:

Nukleokapsidinio baltymo IgG antikūnų tyrimas. Tai kraujo tyrimas, kuriuo aptinkami specifiniai IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2 viruso nukleokapsidinius baltymus;

Smaigalio baltymo IgG antikūnų tyrimas. Šio tyrimo metu aptinkami IgG antikūnai, specifiniai viruso smaigalio baltymui, kuris susidaro po to, kai asmuo gavo vakciną nuo COVID-19. Šis tyrimas taip pat gali rodyti esamą ar buvusią infekciją;

Smaigalio baltymo IgM antikūnų tyrimas. Jis nustato IgM antikūnus, kurie yra pirmieji antikūnai, kuriuos imuninė sistema gamina po infekcijos. IgM tyrimai gali parodyti esamą ar buvusią COVID-19 infekciją.

Pasak E. Marciuškienės, nors didžioji dalis COVID-19 infekcijos atvejų nustatomi pagal atsiradusius simptomus, daliai populiacijos, nors ir nedidelei, simptomai gali neišsivystyti. Tad teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo rezultatas reiškia, kad užsikrėtėte COVID-19 infekcija ir organizmas pagamino antikūnus kaip atsaką į šią infekciją.

„Neigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo rezultatas reiškia, kad organizmas nepagamino šių antikūnų kaip atsako į COVID-19 infekciją. Tai rodo, jog nesirgote COVID-19 infekcija, arba sirgote, bet imuninė sistema nepagamino antikūnų, nes, pavyzdžiui, tyrimas buvo atliktas per anksti – imuninei sistemai reikia laiko, kad ji pasigamintų pakankamą IgG kiekį“, – aiškina E. Marciuškienė.

Studijos parodė, kad 90 proc. asmenų, užsikrėtusių COVID-19 infekcija, IgG antikūnai pasigamina per 14 dienų. Todėl, gydytojos teigimu, geriausias laikas tirti IgG antikūnus – 14-21 diena nuo infekcijos pradžios. Esant įtarimui, bet gavus neigiamus rezultatus, rekomenduojama tyrimą kartoti.

Apsauga ne amžina: kodėl reikalinga revakcinacija?

Galima pastebėti, kad po vakcinacijos antikūnų testų rezultatai skirtingiems žmonėms – skiriasi. Kaip teigia E. Marciuškienė, imuninės sistemos funkcionavimui labai svarbūs įvairūs faktoriai, kaip amžius, lytis, gretutinės ligos, mityba ir panašiai.

Po vakcinacijos pasigaminę specifiniai antikūnai padeda kovoti su infekcijomis ir gali apsaugoti nuo tam tikrų infekcijų tam tikrą laiką. Tačiau E. Marciuškienė pažymi, jog tai, kiek trunka ši apsauga, kiekvienai ligai ir kiekvienam žmogui yra skirtinga.

„Pavyzdžiui užsikrėtus erkiniu encefalitu, susidaro imunitetas visam likusiam gyvenimui. Tačiau, kaip žinia, gripu galime sirgti kiekvieną naują sezoną. Tokia pati situacija stebima ir COVID-19 infekcijos atveju. Pasibaigus infekcijai, antikūnų gamyba ženkliai sumažėja.

Tačiau specifinės B ląstelės, kurios specializuojasi antigenų nustatyme ir antikūnų gamyboje, gali gyvuoti dešimtmečiais. Ir jeigu šios ląstelės nustatys, kad tas pats antigenas vėl pateko, labai greitai pradeda gaminti milžiniškus antikūnų kiekius. Šios ląstelės vadinamos „atminties ląstelėmis“.

Atminties ląstelės formuoja visą gyvenimą besitęsiantį imunitetą. Deja, ne visoms infekcijoms sukuriamas toks imunitetas. Todėl, COVID-19 infekcijos atveju, kovai su virusu, būtina ne tik vakcinuotis, tačiau, mažėjant antikūnų kiekiui, atlikti revakcinaciją“, – pabrėžia gydytoja.

Didesnė antikūnų reikšmė tyrime nelygu stipresnis imunitetas

Kaip teigia „Endemik“ infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskienė, antikūnai yra baltymai-gamaglobulinai, kurie pradeda gamintis organizmui susidūrus su neatpažinta, svetima genetine informacija.

„Kadangi virusai mums yra svetima genetinė informacija, jiems užpuolus žmogaus organizmą, pradeda gamintis antikūnai. Į žmogaus organizmą patekus virusui, jis net nebūtinai turi persirgti – virusas gali patekti ir žmogus nesusirgs, bet antikūnai vis tiek pasigamins. Pavyzdžiui, taip gali būti ir Laimo ligos atveju – žmonės turės antikūnus, nors nebus sirgę. Kai kurie žmonės nežino, kad sirgo virusiniu hepatitu, bet, atlikus imunologinius tyrimus, matoma, kad jie persirgę. Antikūnai atsiranda ir tam tikrose besimptomėse formose, nebūtinai persirgus“, – teigia D. Radzišauskienė.

Antikūnų susiformavimas nepersirgus įvyksta ir pasiskiepijus – toks ir yra skiepų tikslas. Imuninis atsakas nustatomas matuojant antikūnų koncentraciją.

„Praktiniu požiūriu, antikūnai reikšmę turi tada, kai reikia diagnozuoti ligą – tada žiūrime, ar tų antikūnų yra, ar nėra, kiek kartų jų padaugėja. Tačiau tuomet, kai žmogus pasiskiepijo, antikūnų jam tirtis nereikia. Jie matuojami moksliniais tikslais tam, kad būtų nustatomi skiepijimo intervalai – ar užtenka vieno skiepo, ar reikia dviejų, kas kiek laiko reikia sustiprinti imunitetą“, – sako D. Radzišauskienė.

Kadangi COVID-19 – nauja liga, tebėra aiškinamasi, kiek laiko išlieka imunitetas ir kas kiek laiko reikės skiepytis. Tam atliekami tyrimai, kuriuose pagal tą pačią metodiką toje pačioje laboratorijoje tiriama tikslinė populiacija. Pasak D. Radzišauskienės, pavieniai tyrimai, kuomet žmonės tiriasi susidariusius antikūnus, neturi jokios vertės. Kitaip tariant, jei antikūnų koncentracijos tyrime gauta didesnė reikšmė, dar nereiškia, kad esate atsparesnis.

„Visiškai nereikalinga tirtis pasiskiepijus. Ne vien antikūnai parodo žmogaus imunitetą po skiepo. Gali tų antikūnų nebūti aptikta, tačiau jam vis tiek susidarys imunitetas, ir, susidūrus su virusu, antikūnai greit atsiras. COVID-19 vakcinos stimuliuoja ne tik humoralinį imunitetą, bet ir imunoląstelinį imunitetą, kurio įprastais metodais mes nelabai galime ištirti“, – sako infekcinių ligų gydytoja.

Vakcinos tikslas – kuo mažiau sunkių ligos atvejų

D. Radzišauskienė pabrėžia, kad vakcinos tikslas – ne tik antikūnų susidarymas. Anot jos, pagrindinis vakcinacijos tikslas yra sumažinti žalingų COVID-19 pasekmių dažnį – kad kuo mažiau būtų sunkių ligos atvejų, sumažėtų hospitalizacija, ypač intensyvios terapijos skyriuose, ir mirčių skaičius.

„Jei vienas žmogus turi daugiau antikūnų, o kitas mažiau, tai nereiškia, kad tas, kuris turi daugiau antikūnų, yra kažkuo pranašesnis. Svarbu tai, kad susiformuotų imunitetas, ir kad žmonės nesusirgtų, o jeigu susirgtų, tai lengvesne forma. Ir, aišku, tai svarbu epidemiologiškai, nes kuo daugiau bus žmonių paskiepytų, tuo mažesnė bus viruso cirkuliacija“, – pabrėžia ji.

D. Radzišauskienės teigimu, vakcinos veiksmingumą geriausiai parodo vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių populiacijos tyrimai, kuriuose stebima, kiek sergančių yra vakcinuotų žmonių grupėje, o kiek – nevakcinuotų, kiek iš jų miršta, bei kiek iš jų sunkių atvejų.

„Tai ir yra tikrasis vakcinos veiksmingumas. Pasiskiepijusiems žmonėms turi susidaryti imunitetas, antikūnai, bet dalis skiepytų vis tiek sirgs. Nėra nė vienos 100 procentų veiksmingos vakcinos, tačiau, be abejo, visada skiepytų populiacijoje sergamumas bus mažesnis. To visi ir siekiame“, – teigia D. Radzišauskienė.