Epidemijos atokvėpiu džiaugtis dar anksti: svarbiausi COVID-19 skaičiai, iš kurių pasimokė ne visi

2020 metų vasario 28 dieną Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis COVID-19 atvejis – nuo to laiko kasdien skaičiuojame naujus susirgimų ir mirties atvejus. Naujas ir itin pavojingas virusas greitai tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių, o persirgusių koronavirusu Lietuvos gyventojų skaičius šiandien artėja link pusės milijono. Paskutiniu metu tarp gąsdinančių skaičių ekspertai pastebi ir vilties teikiančių pokyčių, tačiau įspėja, kad džiaugtis dar anksti.

COVID-19 – viena iš pagrindinių mirties priežasčių

Kaip skelbiama Higienos instituto Sveikatos informacijos centro parengtoje mirties priežasčių ataskaitoje, Lietuvoje 2020 metais mirė 43 547 žmonės, o iš jų 3 289 mirtys susijusios su COVID-19 liga. Ataskaitoje nurodoma, kad 2 266 atvejais pagrindinė mirties priežastis buvo COVID-19 liga, dar 1 023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų.

Nors pastaruoju metu daugiausiai kalbama apie mirtis nuo COVID-19, mirties priežasčių suvestinėje galima matyti, kad ji nėra dažniausia. Pagrindine mirties priežastimi šalyje išlieka kraujotakos sistemos ligos, nuo kurių 2020 metais mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,7 proc. visų mirusiųjų (9,8 proc. daugiau negu 2019 metais).

Vis dėlto, nuo pandemijos pradžios COVID-19 išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Higienos institutas įvardija keturias pagrindines mirties priežastis – be jau minėtų kraujotakos sistemos ligų, taip pat vienoms dažniausių mirties priežasčių priklauso piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga.

2020 metais vien šios keturios mirties priežastys sudarė 82,5 proc. visų mirties priežasčių. Nuo piktybinių navikų mirė 18,9 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc., o nuo COVID-19 ligos – 5,2 proc. visų mirusiųjų.

Šių metų pabaiga išsiskiria sergančiųjų mažėjimu: džiaugtis – anksti

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje persirgusiųjų COVID-19 skaičius artėja link 500 tūkst. (lapkričio 15 d. buvo fiksuota 444 181 ligos atvejų).

Pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje buvo patvirtintas 2020 metų vasario 28 dieną, o didžiausias patvirtintų ligos atvejų sprogimas stebimas laikotarpyje nuo 2020 metų lapkričio iki 2021 metų sausio. Palyginimui, dar lapkričio pradžioje fiksuoti 17 597 susirgimų atvejai iki metų pabaigos šoko net iki 149 104 susirgimų atvejų.

Iki šiol didžiausias sergančiųjų skaičius buvo užfiksuotas 2020 metų gruodžio 27 dieną – 44 174. Nors pernai metais buvo stebimas ženklus sergančiųjų skaičiaus didėjimas nuo lapkričio iki pat metų pabaigos, šiemet matome kitokią situaciją: nuo lapkričio 2 dienos sergančiųjų skaičius mažėja.

Šiemet stebimą epidemijos pristabdymą duomenų mokslininkas, buvęs sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius susiejo su mokinių atostogomis. Apie tai, kaip atvejų kritimas amžiaus grupėje iki 20 metų persidavė kitoms amžiaus grupėms ir lėmė atvejų augimo sustojimą, jis paskelbė socialiniame tinkle.

„Kas svarbiausia, kad ligoninių skaičiai irgi pradėjo kristi (nors Kauno regione vis dar stebimas kilimas), kas reiškia, kad atvejų kritimas yra tvarus. Gulinčių reanimacijos skaičiai jau kurį laiką nekyla. Šis rodiklis dabar svarbiausias, nes pagal jį bus sprendžiama, ar įvesti karantiną. Žiūrint istoriškai, dabartinės nustatytos ribos niekada nebuvo pasiektos, kas yra savotiškai gerai“, – situaciją vertina duomenų mokslininkas.

V. Zemlio-Balevičiaus manymu, dabartinis epidemijos atokvėpis atrodo pozityviai, tačiau jis pabrėžia, kad epidemija toli gražu nesibaigė.

„Kas dieną miršta po 50 žmonių (7 dienų vidurkis, trečias apibrėžimas). Kadangi griežtų priemonių nėra imamasi, tai tikėtina, kad jei net ir pasiekėme piką, tai leisimės nuo jo lėtai. Ir visai gali būti, kad mokinių atostogų efektas po savaitės, kitos, baigsis, ir vėl pradėsime lipimą į viršų.

Todėl ypatingai svarbu dabar visiems revakcinuotis, kai tik atsiras tam galimybė. Ligoninėse 20 proc. sergančių yra vakcinuoti, tai tą 20 proc. su revakcinacija galima sumažinti, taip sumažinant karantino tikimybę. Vėl gausis taip, kad atsakingi žmones saugos neatsakingus, na, bet ką padarysi, toks gyvenimas“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.

70 proc. vakcinacijos ribą prognozuoja vis vėliau

Pirmosios vakcinos šalyje pradėtos skirti 2020 metų gruodžio 27 dieną. Šiemet, lapkričio 15 dienos duomenimis, jau turime 1 840 794 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytus gyventojus. Statistikos departamento duomenimis, galimai imunitetą turinčių gyventojų dalis šiuo metu sudaro 73,30 proc.

Didžiausia dalis pasiskiepijusių yra 70-74 metų amžiaus kategorijoje (84,2 proc.), 65-69 metų amžiaus kategorijoje (82,4 proc.) bei 55-64 metų amžiaus kategorijoje (80 proc.).

Nuo pandemijos pradžios pastebėta, kad būtent šių amžiaus grupės serga sunkiausiai. Vis dėlto, laidoje „Delfi tema“ kalbėjęs Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas docentas Tomas Tamošuitis rezultatus tarp 70-80 metų amžiaus žmonių vadino prastais.

„Pradinė skiepijimo banga, kai buvo vakcinuojami vyresni žmonės, ji suveikė. Nuo pavasario vidutinis amžius buvo gerokai sumažėjęs, tačiau vėliau skiepijimas labai sulėtėjo. Prasti rezultatai tarp 70-80 metų žmonių, o jie dažniausiai ligoninėse ir miršta“, – sakė doc. T. Tamošuitis.

Anot jo, pacientų amžius, palyginti su kitomis pandemijos bangomis, itin smarkiai nesikeičia, o jų amžiaus vidurkis intensyvios terapijos skyriuose – apie 60 metų. Vis dėlto pastebima, kad reanimacijoje atsiduria šiek tiek daugiau jaunesnių žmonių, nei būdavo prieš tai.

Vakcinacijos tempai labai išsiskiria ir lyginant skirtingas savivaldybes. Pagal pasiskiepijusių gyventojų dalį šalyje pirmauja Neringos savivaldybė (daugiau nei 95 proc.), Alytaus rajono savivaldybė (90,8 proc.) ir Akmenės rajono savivaldybė (90,3 proc.). Šios trys savivaldybės – vienintelės šalyje, perkopusios 80 proc. pasiskiepijusių ribą.

Tuo metu mažiausia dalis pasiskiepijusių stebima Skuodo rajono savivaldybėje (54,6 proc.), Vilniaus rajono savivaldybėje (54,4 proc.), ir Šalčininkų rajono savivaldybėje (42,8 proc.).

Vis dėlto, nerimą kelia pastaraisiais mėnesiais stebimas skiepijimosi tempo lėtėjimas, dėl kurio 70 proc. paskiepytų gyventojų ribą pavyks pasiekti ne taip greitai, kaip buvo numatyta ankstesniuose scenarijuose. Štai, dar rugpjūčio viduryje buvo manoma, kad 70 proc. ribą pavyks pasiekti rugsėjo pabaigoje, tačiau, stebint dabartinį skiepijimosi tempą, reikiamą ribą tikimasi pasiekti 2022 metų sausio 11 dieną.

Vakcinaciją pristabdė baimės: kas toliau?

Tikintis, kad vakcinacija sušvelnins tolesnę pandemijos eigą, lėtėjantys skiepijimosi tempai kelia nerimą. Atliktos apklausos rodo, kad dažniausios priežastys, dėl kurių nesiskiepijama – plintanti dezinformacija ir šalutinių poveikių baimė.

Tai pagrindžia ir rugpjūčio pabaigoje LRT užsakymu atliktos rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausos duomenys. Pastebima, kad nesiskiepyti nusprendę gyventojai dažniausiai tokį sprendimą priima vedini baimės: 39 proc. neskiepytų respondentų tikina bijantys COVID-19 vakcinos liekamųjų reiškinių ir šalutinio poveikio, o 36 proc. respondentų skiepais nepasitiki, nes, jų nuomone, COVID-19 vakcinos per greitai sukurtos.

Tačiau dar visai neseniai į greito vakcinų sukūrimo baimę reagavusi Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė dr. Aurelija Žvirblienė akcentavo, jog naujos vakcinos perėjo „visus reikiamus klinikinių tyrimų etapus, kuriems buvo skirtos didelės lėšos ir pajėgumai“, o milžiniški masinės vakcinacijos mastai reiškia, jog apie šias vakcinas turime daugiau informacijos nei turėjome iki šiol apie bet kurią kitą vakciną.

„Matome, kad masinis skiepijimas patvirtino vakcinų saugumą – turint galvoje, kiek daug pasaulyje jau paskiepyta žmonių, tai nepageidaujamų reakcijų dažnis yra labai labai mažas“, – sako A. Žvirblienė.

Kalbant apie galimus šalutinius vakcinų poveikius, vienas iš dažniausiai keliančių baimę – trombembolinės komplikacijos. Komentuodamas šią baimę, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis pažymi, kad žymiai didesnę šių komplikacijų riziką kelia koronavirusas, prieš kurią skiepų keliamų rizikų atvejai yra ypatingai reti.

„Deja, pasaulyje žmonės miršta ir mirs nuo įvairių ligų, ir, aišku, nuo trombembolinių komplikacijų, bet tiesioginio ryšio tarp skiepų ir trombembolinių komplikacijų mokslas nenustatė. Bet mokslo neginčijamai įrodyta, kad pats koronavirusas labai dažnai sukelia kraujagyslių trombembolijas. Taigi, norint apsisaugoti nuo trombembolijų, būtina apsisaugoti nuo koronaviruso. Kalbant apie bet kurią vakciną, sunkios komplikacijos po kovidinių skiepų yra labai retos. Pats koronavirusas yra kur kas pavojingesnis“, – pabrėžia profesorius.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad vyresnio amžiaus žmogui realus šansas numirti nuo koronavirusinės infekcijos yra net 20 proc. Tuo metu rizika, kad po vakcinacijos išsivystys sunkios komplikacijos yra 1:50000 ar dar mažesnė.

„Ar dar reikia komentarų? Aišku, kiekvienas dėl skiepo turi pilną laisvę apsispręsti pats, bet norisi, kad tas sprendimas būtų daromas remiantis mokslo pagrįstais faktais, o ne emocijomis. Išvada: COVID-19 vakcinos teikiama nauda yra žymiai didesnė, nei galima žala. Logiška, kad žmones turėtų gąsdinti ne vakcina, o COVID-19 liga. Bet, deja, yra visuomenės dalis, kuriai negalioja tokia elementari logika“, – sako A. Ambrozaitis.