Gydytoja sureagavo į dažniausias skiepų skeptikų baimes: ko iš tiesų reikia bijoti?

Skiepytis ar ne? Pacientų abejones ar baimes šiuo klausimu šeimos medicinos gydytoja Gintarė Trainavičienė teigia girdinti dažnai. Vis dėlto, ji pastebi, kad abejonės įprastai būna paremtos gandais, o ne mokslu. Apie tai, kokios baimės vyrauja tarp aršių skiepų skeptikų ir ko iš tiesų reikia bijoti, su gydytoja kalbėjome laidoje „Delfi rytas“.

Labiausiai baiminasi mirties

Tarp dažniausiai išgirstamų baimių – mirties, trombozių, alerginių reakcijų, anafilaksinio šoko baimės, kiek rečiau gydytojai tenka išgirsti baimę, neva skiepas sukelia nevaisingumą ar pakeičia žmogaus DNR.

„Tikimybė mirti nuo pačios COVID-19 vakcinos būtų dvi tūkstantosios procento, o tai mažesnė tikimybė, nei bendras populiacijos mirtingumas. Lietuvoje buvo fiksuota apie 60 mirčių, sietų su vakcina, tačiau nė viena mirtis iki galo nepatvirtinta, kad būtų būtent nuo vakcinos. Visi tie asmenys turėjo tam tikrų gretutinių sunkių ligų, buvo vyresnio amžiaus. Manau, drąsiai galima teigti, kad tikimybė mirti nuo vakcinos nėra didesnė nei mirti nuo bet kokios kitos ligos“, – vieną dažniausių baimių paneigia G. Trainavičienė.

Daliai sprendimą skiepytis apsunkina ir nerimas dėl kraujo tirštėjimo ir trombų susidarymo tikimybės. Tačiau gydytoja patikina, jog tokie atvejai yra reti, o susirgus COVID-19 rizika yra ženkliai didesnė.

„Įrodyta, kad trombozės yra retas šalutinis poveikis. Jeigu ir yra kažkokia rizika ar įtarimas, tikrai žmogaus nerekomenduojame skiepyti endovektorinėmis vakcinomis. Vis dėlto, susirgus COVID-19 liga, trombozių rizika yra ženkliai didesnė nei komplikacijos į vakciną“, – teigia gydytoja.

Sergantys lėtinėmis ligomis jaučia papildomą nerimą

Sergantys lėtinėmis ligomis ir turintys kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat linkę nerimauti, jog vakcina paskatins ligų paūmėjimą. Reaguodama į šią baimę, G. Trainavičienė pabrėžia, kad ligų paūmėjimui vakcina tiesioginės įtakos neturi.

„Tačiau gali būti povakcininė reakcija, kurios tikrai yra gan dažnos – karščiavimas, nuovargis, raumenų ir galvos skausmai, pykinimas. Ta reakcija kelioms dienoms gali pabloginti lėtinės ligos eigą, pavyzdžiui, gali padidėti spaudimas ir pulsas, atsirasti širdies permušimai, ar padidėti cukrus tiems, kas serga cukriniu diabetu. Tačiau tai yra laikina reakcija – ne dėl pačios vakcinos, o dėl tos povakcininės reakcijos“, – sako G. Trainavičienė.

Sergantiems siūloma pasitarti su savo šeimos gydytoju, kaip elgtis, jei po vakcinos žmogus pasijustų blogai. Anot gydytojos, svarbiausia įsidėmėti, kad vakcinacijai reikia pasiruošti ir maksimaliai sukoreguoti lėtines ligas.

Tuo metu baimę dėl vakcinų neva sukeliamo nevaisingumo ir keičiamo žmogaus DNR gydytoja vadina visiškai nepagrįsta ir neturinčia mokslinio pagrindimo.

„Ši baimė yra visiškai nepagrįsta vakcinų sudėtimi. Internetiniams troliams labai lengva skleisti tokią informaciją, nes ji yra labai jautri, ir užtenka keletui žmonių pasireikšti, kad tokia informacija išplistų. Kadangi informacinės RNR vakcinos yra visiškai naujos medicinoje, nors ir kurtos 20 metų, bet anksčiau nenaudotos, todėl žmonės galvoja, kad vakcina pakeis žmogaus DNR. Tai galiu tikrai paneigti, nes informacinė RNR negali daugintis žmogaus organizme. Ji labai greitai suyra po to, kai yra įskiepijama, ir negali integruotis į pačio žmogaus genomą“, – teigia G. Trainavičienė.

Kalbant apie alerginių reakcijų ir anafilaksinio šoko baimes, gydytoja pažymi, kad vietinės alerginės reakcijos pasireiškia dažnai ir yra nepavojingos, o anafilaksinio šoko atvejai sutinkami itin retai – be to, vietoje, kurioje vykdoma vakcinacija, gydytojai visuomet yra pasiruošę suteikti reikiamą pagalbą.

Esama atvejų, kai skiepytis nerekomenduojama

Pasak G. Trainavičienės, anksčiau įvardytos baimės nėra argumentai, kodėl žmogus negalėtų pasiskiepyti. Vis dėlto, gydytoja išskiria, kad Lietuvoje yra trys indikacijos, kuomet žmogus iš tiesų negali skiepytis.

„Pirmoji – gydytojo patvirtinta alergija vakcinos sudėtinei daliai. Jei alergija paaiškėja po pirmosios skiepo dozės, ir tai nėra vietinė reakcija, o ūmi viso kūno alergija, kuri gydoma stacionariai, tai dėl kitos dozės sprendžiama individualiai, gal kita vakcina tiktų.

Antra grupė – nėščiosios, kurios gali atsisakyti skiepytis, jeigu to nenori, nes trūksta duomenų apie poveikį vakcinuotoms nėščiosioms. Tačiau nėštumas yra labai didelė rizika sirgti sunkia COVID-19 forma su kvėpavimo nepakankamumu. Šiai dienai reanimacijoje yra ne viena nėščioji, kadangi vaisius spaudžia diafragmą, kvėpavimo sistemą, ir jos yra padidintos rizikos grupėje.

Ir trečias atvejis – jeigu žmogus turi tam tikras rimtas lėtines ligas, gauna aktyvų gydymą, ir gydytojas specialistas šiuo metu nerekomenduoja to paciento skiepyti. Tos ligos gali būti labai individualios, pavyzdžiui, pirmieji mėnesiai po kaulų čiulpų transplantacijos“, – vardija G. Trainavičienė.

Skiepas neapsaugo nuo ligos, bet apsaugo nuo mirties

Paklausta, ar jaučia žmonių pasitikėjimą gydytojais vakcinų atžvilgiu, gydytoja pastebi, kad užkietėjusių priešininkų – netrūksta. Jos manymu, pasitikintys ir nepasitikintys sudaro po pusę visų pacientų.

„Tikrai yra, kai ramiai paaiškinus ir paskatinus, tuo labiau, savo pavyzdį parodžius, žmonės tuo seka. Tačiau yra tokių užkietėjusių priešininkų, kuriems, kad ir ką sakytum, kad ir kokią statistiką ir kokius faktus, jie nepriima tiesiog tos informacijos“, – pastebi gydytoja.

Dvejojantiems dėl vakcinų, G. Trainavičienė siunčia trumpą ir aiškią žinutę – skiepas neapsaugo nuo ligos, tačiau saugo nuo mirties.

„Skiepyti serga ženkliai lengvesne forma. Paskiepytam pacientui susirgus COVID-19 infekcija, tikimybė numirti sumažėja 20 kartų. Skiepas neapsaugo nuo pačios ligos, ypač nuo delta atmainos, tačiau galime drąsiai teigti, kad skiepas apsaugo žmogų nuo mirties“, – pabrėžia G. Trainavičienė.