Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. Julius Kalibatas teigia, kad pandemija sujaukė sveikatos apsaugos paslaugų teikimą. Daugumai gydytojų teko persikvalifikuoti, mažėja laisvų lovų skaičius, pacientams tenka laukti eilėse. Situacija, kai dalis visuomenės vis tiek nesiskiepija, – padėtį tik blogina.
„Pandemija buvo milžiniškas smūgis sveikatos apsaugos sistemai ir paslaugų teikimas buvo sutrikęs, todėl dalies paslaugų pacientai paprasčiausiai negavo. Buvo priimtas sprendimas sumažinti kitų paslaugų prieinamumą visiems kitiems ligoniams ir maksimaliai teikti kovidiniams pacientams, nes pagrindinė užduotis buvo neleisti plisti infekcijai, stengtis izoliuoti COVID-19 sergančius pacientus, juos gydyti ir tuo pačiu sustabdyti infekcijos plitimą“, – kalbėjo prof. Kalibatas.
Širdies kraujagyslių ligos – vienos opiausių
LSMU reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius tikina, jog daugiausiai nusiskundimų sulaukiama iš pacientų, kurie kreipiasi pagalbos dėl nekoreguojamo kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio ir cukraus verčių.
„Pirmosios pandemijos metu, Amerikoje, telekonsulatacijos su gydytojais metu, pacientai dažniausiai pagalbos ieškojo dėl nekoreguojamo kraujospūdžio, padidėjusių cholesterolio ir cukraus verčių. Po šių nusiskundimų sekė pagalbos ieškojimas dėl skausmo, depresijos ir miego sutrikimo. Akivaizdu, kai išemine širdies liga su nedidelėmis išimtimis yra pagrindinė mirties priežastis daugumoje pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą, kurioje per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį kas antra mirtis yra sąlygotą širdies ir kraujagyslių patologijos.
Nepaisant to, kad šiandien jau sugebame identifikuoti daugiau nei 30 ŠKL rizikos veiksnių, atsiranda nauji rizikos veiksniai, kaip aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis, kasdienis daugiau nei 6 val. sėdėjimas, trumpesnis miego režimas, ar didesnis nei 35 dB triukšmas, o tai kelia kasdienius iššūkius”.
Darbą apsunkino nuotolinis konsultavimas, nelaiku atliktos diagnozės, lovų ir darbuotojų trūkumas
Paklaustas, kokios sąlygos apsunkino darbą su kitų ligų pacientais, šeimos daktaras prof. J. Kalibatas paaiškino, jog labiausiai įtaką darė nuotolinis darbas su pacientais, lovų ir darbuotojų trūkumas.
„Buvo pereita prie nuotolinio darbo, šeimos gydytojai tokiu būdu diagnozuodavo ligas, skirdavo vaistus, o tas neabejotinai pablogino paslaugų teikimo kokybę. Dar vienas dalykas, kuris sudarė prastas sąlygas, tai senų ir buvusių ligų paūmėjimai ir nelaiku atliktos diagnozės. Galiausiai, sustojo ir planinės terapijos ligonių priėmimas į skyrius, nes dauguma šių skyrių buvo paversti kovidiniais.
Buvo mažinamas lovų skaičius, chirurgai buvo priversti persikvalifikuoti ir gydyti terapinius ligonius sergančius koronavirusu. Kai kurie šeimos gydytojai buvo taip pat priversti eiti dirbti į stacionarus su kovidiniais pacientais ir išgelbėti tūkstančių ligonių gyvybes“, – kalbėjo prof. J. Kalibatas.
Medikų pajėgumas sutelktas kovidiniuose skyriuose, o pacientai laukia eilėse iki 6-ių mėnesių
Viena opiausių problemų, kurias išskyrė prof. J. Kalibatas, yra specialistų trūkumas, tas ypatingai pasireiškia, kai pacientams tenka laukti eilėse iki 6 mėnesių.
„Specialistų konsultacijų reikia laukti 2–3 mėnesius, kai kada iki šešių mėnesių. Aišku, žmogus gali kreiptis į bet kurią kitą įstaigą, ar ten nėra laisvo konsultanto ir kada jis gali priimti, bet vis tiek tenka laukti mėnesiais.
Šeimos gydytojų trūkumas yra ženklus, galiu atvirai pasakyti, kad sveikatos apsaugoje trečdalis gydytojų yra priešpensinio ar pensinio amžiaus ir pandemijos metu gydytojų krūviai labai padidėjo, todėl dalis pensinio amžiaus gydytojų paprasčiausiai išėjo į pensiją, nes suprato, kad tokių krūvių pakelti negali ir jiems svarbi jų sveikata, o ne tik pacientų, nes gali patys atsidurti pacientų lovose.
Šeimos gydytojų ypač trūksta rajonuose, kiekvienas rajonas priimtų po 5–6 gydytojus vienu metu, Vilniaus didžiosiose poliklinikose jų taip pat trūksta. Norint tapti šeimos gydytoju, reikia 10-ties metų, jeigu mes dabar staigiai padidintume priėmimą į medicinos studijas, mes pirmuosius gydytojus turėtume tik po 10 metų“, – pasakoja profesorius.
Ragina tikrintis, skiepytis ir netikėti mitais
Pacientai susiduria ne tik su laukimu, bet ir baime atsidurti koronaviruso židinyje ir ten apsikrėsti. Pasak prof. R. Kubiliaus, kardiologai daugumoje Europos šalių pastebėjo, kad į gydymo įstaigas pradėjo nebeatvykti pacientai, patyrę ūminį miokardo infarktą.
„Didžiausias atotrūkis kitų lėtinių ligų valdyme, neabejotinai išryškėjo pirmosios pandemijos metu, kuomet kardiologai daugumoje Europos šalių pastebėjo, kad į gydymo įstaigas pradėjo nebeatvykti pacientai, patyrę ūminį miokardo infarktą. Jie tarsi staiga išnyko, tiksliau, pacientai, pajutę skausmus širdies plote, vengė kviesti greitąją medicinos pagalbą, manydami, kad vykti į gydymo įstaigas dėl COVID-19 yra nesaugu“.
Panašias tendencijas įžvelgia ir profesorius J. Kalibatas, pasak jo, didelė dalis žmonių bijo lankytis gydymo įstaigose, nes tiki įvairiais mitais, dezinformacija. „Mes gerai atsimename, kai gydymo įstaigos tapo infekcijos plitimo šaltiniais ir medicinos personalas buvo užsikrėtęs, vėliau koncentruodavosi susirinkę pacientai, kurie atsidurdavo dėl savo problemų, todėl esant tokiai situacijai, didelė dalis žmonių bijojo lankytis gydymo įstaigose. Visgi, šiandien vaizdas visai kitoks – personalas pasiskiepijęs, laikomasi visų saugumo reikalavimų“, – komentuoja profesorius.
Taip pat gydymo įstaigose nukentėjo ir prevencinės programos, kurios pandemijos metu sulaukia vis mažiau besitikrinančių pacientų. „Mes Lietuvoje vykdome širdies kraujagyslių ir kai kurių vėžinių susirgimų prevencines programas. Statistika parodė, kad prasidėjus pandemijai šių prevencinių programų vykdymo apimtis sumažėjo 30–40 procentų, iš kurių daugiausiai – prostatos vėžio. 42 proc. vyrų mažiau kreipėsi dėl profilaktinio vizito pas gydytoją, galinčio nustatyti ar pas juos neprasidėjo piktybinis procesas“, – teigia prof. Kalibatas. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos penkios ligų prevencijos programos, norint pasitikrinti vienoje iš jų, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kardiologas prof. R. Kubilius pabrėžia, jog savalaikis kreipimasis į medikus padeda išvengti didžiųjų komplikacijų. „Pacientams dažnai primenu, kalbant apie širdies sveikatą labai svarbios mažos detalės ir menkiausių nusiskundimų įvertinimas“.
Gydytojų teigimų, visas šias problemas greičiausiai ir efektyviausiai išspręsti gali būtent gyventojų sąmoningumas ir apsisprendimas skiepytis, nes tai yra vienas iš būdų sumažinti perteklinę apkrovą dėl kasdien didėjančio COVID-19 liga sergančių ir hospitalizuojamų asmenų skaičiaus, tarp kurių statistiškai didelę dalį sudaro nepasiskiepiję asmenys. Pasak specialistų, gydytojai tiesiog fiziškai nespėja pasirūpinti ir kitomis ligomis sergančiais ligoniais, tikėtina, jog yra ir pacientų, nusprendžiančių nesikreipti į gydymo įstaigas dėl to, jog bijo ten užsikrėsti COVID-19 liga.
Šiuo metu ligoninėse gydomi 1943 COVID-19 sergantys žmonės, 139 iš jų – reanimacijoje. Antradienį Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad paskutinės tris savaitės rodo, kad mes su virusu, varžybų žodynu kalbant, žaidžiam taškas į tašką: „Mes vis dar pirmaujam ir dar pergalė mūsų pusėje“.