Klaidingos informacijos apie skiepus potvynis užpildė portugalų žiniasklaidą. Kadangi šaliai vadovauja mažumos kairioji vyriausybė, atspindinti politinį susiskaldymą, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, į šalį atvykus pirmiesiems skiepams, dėl jų patikimumo buvo ypatingai daug abejonių, rašo nytimes.com.
Iš esmės žlugus šalies gyventojų skiepijimo nuo COVID-19 programai, šalies vyriausybė kreipėsi į viceadmirolą, Portugalijos karinio jūrų laivyno karininką, šiuo metu ginkluotų pajėgų generalinio štabo planavimo ir koordinavimo adjutantą ir nacionalinio skiepijimo nuo COVID-19 darbo grupės vadovą Henrique Gouveia e Melo.
Vos po aštuonių mėnesių Portugalija tapo viena iš skiepijimo nuo COVID-19 lyderių pasaulyje – maždaug 86 proc. yra visiškai paskiepyti. Šalyje gyvena 10,3 mln. žmonių. Tai didžiausias rodiklis pasaulyje, aplenkiantis JAE (80,8 proc.) Ir Singapūrą (77,3 proc.) ir gerokai lenkiantis 61,6 proc. 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Viceadmirolas sako, kad maždaug 98 procentai visų skiepyti tinkančių asmenų, t. y., visi vyresni nei 12 metų, yra visiškai paskiepyti.
Kampanijai turi vadovauti ne politikai
Šiandien Portugalija šurmuliuoja gyvybe, mažėja infekcijų, mirčių, skiepijimo kampanija buvo sėkminga net ir susidūrus su daugeliu tų pačių kliūčių, su kuriomis susiduria ir kitos šalys.
Vadovaujantis šiai vakcinacijos kampanijai, H. G. e Melo sako, kad jos sėkmės raktas buvo pilnai ją depolitizuoti. Paklaustas, ką kitos šalys gali padaryti, kad sustiprintų skiepijimosi rodiklius, jis nedvejodamas pateikė savo geriausius patarimus. Vienas iš jų: „Reikia rasti žmonių, kurie nėra politikai“.
Viceadmirolas suformavo komunikacijos politiką apie tai, kas vyksta, suteikdamas žmonėms patikimumą ir pasitikėjimą. Jis dėvi tik savo uniformą didžioje dalyje savo viešų pasirodymų, siekdamas iš esmės suburti tautą į vieną kolektyvinę kovos su pandemija jėgą. Karinio jūrų laivyno pareigūnas tapo itin populiarus po to, kai pradėjo vadovauti šalies skiepų kampanijai, reguliariai pasirodydamas žiniasklaidoje tam, kad atsakytų į visuomenės klausimus ir jos susirūpinimą dėl skiepijimo programos, vakcinacijos reikalingumą ir patikimumą.
Prie pastiprinimo prisijungė kariai ir gydytojai
Viceadmirolo vadovaujama darbo grupė sugalvojo efektyvią sistemą, leidžiančią saugiai paskiepyti daugiausiai žmonių per skiepijimo centrus. Jie įtraukė karius, kad padidintų pasitikėjimą. Žmonės matė, kad skiepai buvo saugūs, nes kareiviai gavo juos pirmieji.
Tuo pačiu metu darbo grupė pasiryžo įrodyti gydytojams ir slaugytojams, kad jie ne tik patys pasiskiepytų, bet ir informuotų savo namiškius, pažįstamus ir draugus apie skiepų saugumą.
Nors kitose šalyse skiepų kampanijose dalyvavo gydytojai, slaugytojos, policijos pareigūnai ir kariai, viceadmirolas H. G. e Melo sako, kad labai svarbus yra pranešimų nuoseklumas.
Portugalija pradėjo naudoti dideles sporto sales visoje šalyje, kad sukurtų tai, ką viceadmirolas vadina „gamybos linija“: priėmimo zoną, laukimo kambarį, kabinas, kuriose vakcinuojama, taip pat poilsio zoną.
Pasak viceadmirolo, didelis postūmis įvyko, po staigaus „cunamio“, t. y., vakcinų pristatymo birželio viduryje, kas leido Portugalijai perjungti „aukštesnę vakcinavimo pavarą”.
Pritrūko, ką vakcinuoti
„Mums iš tikrųjų pritrūko suaugusiųjų, kad galėtume juos vakcinuoti“, – sako Lurdes Costa e Silva, vyriausioji slaugytoja Lisabonos skiepų centre, kuris yra jau beveik uždarytas.
Portugalijos pavyzdys pavertė šalį pažangiausia pandemijos laboratorija. Svarbiausias iš jų yra tai, kaip tauta gali visiškai kontroliuoti viruso plitimą, kai skiepijimo lygis yra toks didelis, koks gali tik būti.
Kai kuriose patalpose Portugalijoje vis dar privaloma dėvėti kaukes. Skaitmeniniai sveikatos sertifikatai ir toliau reikalingi kelionėms, kultūros ir sporto renginiams, apribojimai taip pat taikomi barams, restoranams, vietoms ir šeimos renginiams, pvz., vestuvėms ir krikštynoms.
Iš Izraelio ir kitur buvo nerimą keliančių ženklų, kad skiepų siūloma apsauga laikui bėgant gali išnykti, o visame pasaulyje vyksta diskusijos dėl to, kam ir kada turėtų būti pasiūlyta revakcinacija. „Netrukus Portugalija gali pradėti siūlyti ją vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie yra kliniškai pažeidžiami“, – sako viceadmirolas H. G. e Melo ir yra įsitikinęs, kad dar viena vakcina visus pasieks iki gruodžio pabaigos.
Epidemiologas atviras: patirtimis dalinamasi tarpvalstybiniu lygmeniu
Epidemiologas Paulius Gradeckas sako, kad su kolega, kuris Porto regione taip pat dirba epidemiologu, kalbasi ir dalinasi informacija apie epidemiją, naudojamas strategijas bei kokia yra politikos įtaka šiuose procesuose, girdintis, kad Portugalijoje, nors ir yra nesutarimų tarp partijų dėl ekonominių ir kitų klausimų, sveikatos politikoje tiek ginčų nėra, nes daugiau pasikliaujama mokslu.
Dėl karių panaudojimo vakcinavimo procese, pasak P. Gradecko, tai suomiai irgi taikė panašų modelį, kaip Portugalijoje, kuomet kariai buvo vieni pirmųjų, kurie buvo skiepijami ir pakankamai intensyviai tas buvo daroma. „Čia labai svarbios tampa tos struktūros, kurios turi didesnį pasitikėjimą, negu valdžia, o pas mus turbūt visos jos turi didesnį pasitikėjimą nei Seimas ir Vyriausybė. Neįtikėtina, kad kai kurie mūsų šalies kunigai užuot palaikę mediciną, leidžia sau per mišias vakcinas vadinti „velnio išmone“ ar gąsdinti žmones čipavimais“, – pastebi epidemiologas.
Reiktų didesnio medikų, bažnyčios, artimųjų palaikymo
„Mes išties turime gerus gydytojus, bet medicinos darbuotojų profesionalumas, pavyzdžiui, atidedant savo asmeninę nuomonę į šoną ir kvietimas pacientus skiepytis, rėmimasis pagrįstais įrodymais yra žemesnio lygio, nei tų pačių Pietų Europos šalių, tokių kaip Ispanija, ar Portugalija. Kuomet konferencijose pristatomi įvairūs duomenys, tai pasitikėjimas valstybe tose šalyse yra šiek tiek didesnis nei Lietuvoje, pasitikėjimas mokslu irgi yra didesnis, patys medicinos atstovai pripažįsta ir supranta, kad jų asmeninė nuomonė nėra svarbiausia, kad šeimos gydytojas nėra pasaulio bamba, pas mus šalyje, deja, yra kitaip. Net ir iš savo kolegų yra tekę išgirsti, kad, kam skiepytis“, – sako P. Gradeckas.
Kitas dalykas, pasak epidemiologo, yra šeimos modeliai: „Kas lemia ypač vyresnių žmonių nenorą skiepytis? Tai galbūt nebūtinai gali būti jų pačių sprendimas ir man čia daugiau klausimų kelia jų artimųjų nuomonė. Pasakymas, kad valstybė bando išnaikinti pensininkus juos skiepijant, mums gal ir atrodo juokingai, bet žmonėms, kurie su mokslu nėra tiek susipažinę, žemesnio ar kai kuriais atvejais ir vidutinio sluoksnio žmonėms tai yra pakankamai stiprus naratyvas. Galbūt jis yra susijęs su sovietiniu palikimu, nors aš visko tam nenurašyčiau, bet įtakos, manau, kad tai turi“.
P. Gradeckas įsitikinęs, kad ne ministras A. Dulkys ir ne premjerė I. Šimonytė lemia, ko Lietuvos žmonės klauso: „Šalyje visiems prieinamas ir internetas, ir jie gali naudotis tais pačiais įrankiais, kaip ir kitų šalių piliečiai. Pas mus mokslu nepasitikima tiek, kiek kitose šalyse. Ir už rankos negali pagauti tų virš 3 tūkst. Lietuvoje dirbančių šeimos gydytojų, kurie netiki skiepų galia ir kurie nerekomenduoja to daryti savo pacientams. Tad ir velkamės kažkur gale, niekaip negalėdami suskiepyti net rizikoje esančių žmonių, kas be pasekmių ir nepraeina. O kad skaitome save protingiausiais ir neklystančiais, tai čia yra šių dienų realija. Bet reiktų ne tik dažniau į veidrodį pasižiūrėti, bet ir daugiau pasidomėti kitų nuomone, galbūt ji yra teisinga“.
Beveik pusė pasaulio vakcinuoti
Susirūpinimas dėl sumažėjusio imuniteto paskatino daugelį šalių, įskaitant JAV ir Izraelį, pradėti vakcinuoti papildomomis dozėmis, apimančiomis revakcinacines dozes, skiriamas visiškai vakcinuotiems asmenims, kai apsauga nuo pradinių skiepų pradėjo silpnėti, taip pat papildomus skiepus, skirtus žmonėms, pvz., susilpnėjusiam imunitetui, kurie neturėjo stipraus imuninio atsako nuo pradinių dozių. Visame pasaulyje buvo suleista daugiau nei 40,3 milijono papildomų dozių. Tikimasi, kad netrukus jas pradės skirti dar daugiau šalių.
Mažiau turtingos šalys remiasi vakcinų dalijimosi susitarimu „Covax“, kuriuo iš pradžių buvo siekiama iki metų pabaigos panaudoti du milijardus dozių, tačiau ne kartą sumažino savo prognozes dėl gamybos problemų, eksporto draudimų ir turtingų šalių vakcinų kaupimo. Pasak naujausios prognozės, tikimasi, kad iki 2021 m. pabaigos iš viso bus prieinama 1,4 mlrd. vakcinos dozių.
Tai lėmė akivaizdžią atskirtį tarp pasaulio regionų. Afrikoje skiepijamasi lėčiausiai iš visų žemynų – tik 7,3 proc. gyventojų gauna bent vieną vakcinos dozę.
Apie 77 proc. pagamintų vakcinų visame pasaulyje pateko į dideles ir vidutines pajamas gaunančias šalis. Tik 0,5 proc. dozių buvo skiriamos mažas pajamas gaunančiose šalyse.