Skiepų priešininkai – tada ir dabar: mokslui tobulėjant, jų baimės nesikeičia

Pasauliui besikaunant su COVID-19 pandemija ir visas viltis dedant į masinę vakcinaciją, dalis žmonių iki šiol nepasitiki skiepais ir platina melagingą informaciją, kuri kursto ir abejojančių baimę. Tačiau, žvelgiant atgal, panašus susipriešinimas lydėjo ir kitas vakcinas, dėl kurių šiandien esame gyvi. Vis dėlto, medicinos profesoriai pastebi, kad šiandieninės vakcinos turi ne vieną pranašumą prieš kitas vakcinas, kurios, rodos, tiek nerimo nekėlė. Tad kuo jos skiriasi?

Skiepų priešininkai iškyla ne pirmą kartą

Kaip pastebi Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė dr. Aurelija Žvirblienė, greitas vakcinų nuo COVID-19 virusinės infekcijos sukūrimas daliai visuomenės nuo pradžių kėlė tam tikrų baimių, o ypač jos kilo dėl to, kad kovai su pandemija pasitelkti naujoviški vakcinos tipai, vadinami iRNR, kuriems priklauso „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir „Pfizer“) ir „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinos.

„iRNR vakcinos pagrįstos informacinės RNR molekulės naudojimu, o tokio tipo vakcinų iki šiol nebuvo. Vakcinų priešininkai tuo remiasi skleisdami baimę. Jeigu tai būtų, pavyzdžiui, senas ir gerai žinomas vakcinų tipas, kaip nukenksminto viruso arba inaktyvuoto viruso vakcinos, gal jos ir mažiau keltų tų kalbų. Tad šiandien baimės kyla dėl vakcinų naujoviškumo ir greito sukūrimo, nors iš tikrųjų jos perėjo visus reikiamus klinikinių tyrimų etapus, kuriems buvo skirtos didelės lėšos ir pajėgumai“, – teigia A. Žvirblienė.

Vis dėlto, profesorė pabrėžia, kad vakcinų priešininkų buvo visada. Ir ne tik dabartinė pandemija rodo skiepų priešininkų suaktyvėjimą – A. Žvirblienė primena, kad baimių kurstymu skiepais netikinti visuomenės dalis užsiėmė ir siautus tymų protrūkiams.

„Puikiai prisimename, kai buvo tymų protrūkiai Europoje, ypatingai Ukrainoje buvo labai daug tymais sergančių žmonių, nemažai ir mirties atvejų buvo. Tada irgi melagienos skleistos, kad skiepijimas kenkia, net nežiūrint to, kad vakcina nuo tymų sukurta prieš 60 metų. Ji net nėra kažkokia naujoviška vakcina, naudojama daug dešimtmečių, bet vis tiek tie kaltinimai buvo skleidžiami. Dabar, kai stengiamasi kuo daugiau žmonių paskiepyti nuo koronaviruso, taip pat stebime nenorinčių vakcinuotis pasipriešinimą“, – sako profesorė.

Įprastos šalutinės reakcijos nesiskiria nuo kitų vakcinų

Šiandien pasaulyje suleista 1,8 mlrd. „Comirnaty“ vakcinos dozių. Pasak profesorės, tokie masinės vakcinacijos mastai reiškia, jog apie šias vakcinas turime daugiau informacijos nei turėjome iki šiol apie bet kurią kitą vakciną.

A. Žvirblienė teigia, jog dar iki masinio skiepijimo naujosios vakcinos praėjo klinikinius tyrimus, kurių trečiasis etapas apėmė labai didelį kiekį tiriamųjų – pavyzdžiui, 40 tūkst. žmonių, iš kurių pusė gauna vakciną, o likusi pusė gauna placebo. Tokiu būdu buvo stebimos ir registruojamos nepageidaujamos reakcijos, kurios gali pasireikšti tiek trumpuoju kelių dienų laikotarpiu, tiek ilguoju, per kelis mėnesius.

„Vakcinų registracijos dokumentuose visos reakcijos deklaruotos ir įeina į vakcinos aprašymą, o grėsmingų reakcijų nebuvo užfiksuota. Stebimos tos pačios reakcijos, kurios dažniausiai tikėtinos vakcinose ir įprastai – vietinės reakcijos, kai skiepyta vieta paskausta ir patinsta, ir sisteminės reakcijos, kaip karščiavimas, šaltkrėtis. Po iRNR vakcinų tos reakcijos dažniau tikėtinos po antros dozės, o po vektorinių vakcinų, tokių kaip „Vaxzevria“ vakcina, dažnesnės reakcijos po pirmos dozės“, – sako A. Žvirblienė.

Vektorinėmis vakcinomis vadinamos tos, kurių sudėtyje yra nukenksmintas virusas. Suleidus tokią vakciną, žmogus gali jausti labai panašius simptomus į tuos, kurie gali būti virusinės infekcijos atveju. Virusas yra pakeistas ir modifikuotas taip, kad jis negali daugintis žmogaus organizme.

„Tokios kaip infekcijos mes neturime, bet imuninis atsakas būna panašus, kaip būna virusinės infekcijos metu – raumenų skausmai, šaltkrėtis, temperatūra. iRNR vakcinų atveju po pirmosios dozės šie simptomai buvo stebimi retai. Kokios tos reakcijos bebūtų, tai visada yra imuninio atsako pasireiškimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad nė vienoje iš šių vakcinų nėra naudojamas pats koronavirusas ir vakciną susileidęs žmogus nėra užkrečiamas. Vakcinos niekaip negali žmogaus užkrėsti, nes jų sudėtyje nėra viruso, tik atskiri jo komponentai, iš kurių jokiu būdu negali susirinkti pats koronavirusas“, – pabrėžia profesorė.

Komentuodama atvejus, kai pradėjus skiepijimą „Vaxzevria“ vakcina pastebėtos nepageidaujamos reakcijos, kurių nebuvo fiksuota klinikinių tyrimų metu, profesorė aiškina, kad tai tik rodo tų reakcijų retumą.

„Klinikiniuose tyrimuose dalyvaujant kelioms dešimtims tūkstančių žmonių, tarp jų tikrai gali nepatekti žmonės, turintys specifinių gretutinių ligų ar kitų rizikų. Kai pradedama masinė vakcinacija, žmonių skaičius yra kur kas didesnis, ir tarp jų patenka būtent tie, kuriems gali pasireikšti ypatingai retos nepageidaujamos reakcijos“, – teigia A. Žvirblienė.

Kalbant apie iRNR vakcinas, retais atvejais pasireikšdavo alerginės reakcijos, kuomet žmogus turi alergiją tam tikriems vakcinos komponentams, pavyzdžiui, lipidams, kurie formuoja kapsulę, į kurią yra įvilkta RNR molekulė. Vektorinių vakcinų tarpe užfiksuoti reti trombozių atvejai kartu su trombocitų skaičiaus sumažėjimu.

„Imuninio atsako reakcijos įprastai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, nekelia grėsmės žmogaus sveikatai ir gyvybei. Labai retos reakcijos pasireiškia tiems žmonėms, kurie turi tam tikrų rizikos veiksnių ar genetinį polinkį, kurio neįmanoma nustatyti prieš skiepijant. Galbūt, kai bus surinkta daugiau informacijos, atsiras kažkokie laboratoriniai testai, kurie leis numatyti tokias rizikas. Tačiau matome, kad masinis skiepijimas patvirtino vakcinų saugumą – turint galvoje, kiek daug pasaulyje jau paskiepyta žmonių, tai nepageidaujamų reakcijų dažnis yra labai labai mažas“, – sako A. Žvirblienė.

Melagienos lydi ne tik naujuosius skiepus

Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga, vakcinos nuo COVID-19 iš kitų vakcinų pirmiausia išsiskiria savo gamybos technologija. Kalbant apie iRNR vakcinas, tokias kaip „Comirnaty“ ir „Spikevax“, tokio tipo vakcinos žmogui pritaikomos pirmą kartą.

„RNR vakcinos kurtos 20-30 metų, bet kad būtų praktinis pritaikymas plačiajai visuomenei ir leidžiant tokio tipo vakciną žmogui – tai yra nauja. Technologija labai lanksti, leidžianti greiti reaguoti į kintančius virusus, nes RNR molekules galima greitai modifikuoti, duoti joms to, ko reikia“, – sako M. Strioga.

Jis taip pat pastebi, kad visa, kas nauja, daliai visuomenės visuomet kėlė baimių. Tačiau baimė ir melagienos, lydinčios skiepus nuo COVID-19, bendroje vakcinacijos arenoje nėra naujiena, ir šiuo atžvilgiu naujosios vakcinos nėra kažkuo išskirtinės.

„Nuo pat vakcinacijos pradžios tos baimės, legendos, mitai ir išsigalvojimai buvo. Oficialiai vakcinacija pradėta taikyti 1796 metais, kai anglų mokslininkas Edvardas Dženeris skiepams nuo raupų naudojo karvės raupų medžiagą, nes pastebėta, kad karvės raupais žmonės perserga labai lengvai ir įgyja atsparumą. Jau tais laikais netrūko gąsdinimų, kad nuo tokių skiepų žmonėms užaugs ragai, uodegos ir kanopos, visa tai atsispindi to meto paveiksluose“, – sako M. Strioga.

Nepaisant to, kad skiepai visą laiką buvo lydimi nepagrįstų baimių, juos onkoimunologas vadina vienu didžiausių ne tik medicinos mokslo, bet ir žmonijos istorijos atradimų. Vakcinacijos dėka visiškai išnaikintas raupų virusas, o taip pat ir galvijų maro virusas.

Greitai skiepams galėsime padėkoti ir už kitų virusinių infekcijų išnaikinimą – gydytojo žodžiais, jau dabar raudonukė ir poliomielitas yra „ant išnaikinimo ribos“.

„Dėl skiepų galime išvengti kai kurių sukėlėjų patogenų, netgi jų išnaikinimo. Kitais atvejais galime apsaugoti žmones nuo sunkios ligos formos. Deja, bet visokių konspiracijų ir nepasitikėjimo visuomet yra, tad tai nėra pirmosios vakcinos, kurios patiria tokį puolimą“, – teigia onkoimunologas.

Esamą įspūdį, kad naujosios vakcinos sulaukia didesnio vadinamųjų antivakserių puolimo, M. Strioga grindžia tuo, jog anksčiau ši visuomenės grupė neturėjo tokios „scenos“, kur galėtų garsiai pasireikšti.

„Ir anksčiau būdavo, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti, buvo svarstymų riboti neskiepytų vaikų patekimą į darželius. Sakykime, vaikus galime skiepyti nuo kokliušo, ir jie juo nesusirgs, tačiau visuomet būdavo tėvų, kurie atsisako vaikus skiepyti, ir Lietuvoje per metus po 1-2 vaikučius nuo kokliušo mirdavo. Šiandien, kai vakcinacija yra viena iš pagrindinių priemonių pandemijai suvaldyti, tie, kurie priešinasi vakcinoms, irgi sustiprėja. Čia yra ir politinių sumetimų – žinant, kad dalis visuomenės bijo ir dvejoja, atsiranda žmonių, kurie, siekdami politinio kapitalo, mobilizuoja šią grupę siekdami savanaudiškų tikslų“, – pastebi onkoimunologas.

Svarbiausia žiūrėti į naudos ir rizikos santykį

Kalbant apie šalutinius vakcinų nuo COVID-19 poveikius, M. Strioga pažymi, kad jie taip pat yra daugmaž tokie patys, kaip ir visų kitų vakcinų. Bet kurios vakcinos šalutiniai poveikiai yra susiję su intensyviu imuninio atsako vystymusi ir yra visiškai normali besivystančio imuninio atsako išraiška.

Dažniausiai pasitaikantys poveikiai – karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, sąnarių ir kaulų laužymas, viduriavimas, šaltkrėtis, bendras nuovargis ir silpnumas. Tai vadinama gripoidiniais simptomais, panašiais į tuos, kurie jaučiami ir sergant gripu. Tačiau žinomi ir tam tikri šalutiniai poveikiai, susiję su konkrečiomis vakcinomis.

„Pavyzdžiui, RNR vakcinos, kaip „Comirnaty“ ir „Spikevax“, 16–40 metų amžiaus jauniems vyrams padidina širdies raumens uždegimo (miokardito) riziką. Dažniausiai jis būna labai nesunkus ir praeina savaime, neretai nereikalauja ir jokio gydymo, jį veikia paprasti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Itin retais atvejais jis gali būti sunkesnės eigos. Tačiau mes žinome, kad skiepas bendrai populiacijai miokardito riziką padidina tris kartus, o pati koronaviruso infekcija tą riziką padidina 18 kartų“, – lygina M. Strioga.

Tarp šalutinių poveikių pasitaiko ir alerginių reakcijų atvejų, todėl po skiepo rekomenduojama iki 30 minučių pasilikti vakcinacijos vietoje, nes alerginės reakcijos dažniausiai įvyksta per šį laikotarpį. Joms įvykus, vakcinacijos vietoje yra visos priemonės joms suvaldyti be jokių neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai.

„Tuo metu vektorinės vakcinos, kaip „Vaxzevria“ ir „Janssen“, itin retai, dažniausiai jaunesnio amžiaus moterims, gali sukelti trombozės sindromą, kai formuojasi krešuliai. Nėra jokios medicininės intervencijos, kuri būtų 100 proc. saugi ir neturėtų jokių rizikų. Svarbiausia žiūrėti į naudos ir rizikos santykį, žinomas rizikas įvardyti žmonėms, ir laiku kreiptis pagalbos, kad išvengtume neigiamų pasekmių“, – pabrėžia M. Strioga.