Savo srities profesionalai dalijasi pastebėjimais
Patyrusi interjero dizainerė, interjero ir dekoro studijos „Menas gyventi“ vadovė Monika Noreikienė sako, kad po pirmosios laidos buvo nustebinta dirbtinio intelekto darbo ir to, kaip greitai jis pateikia vizualizacijas.
„Klausiausi ir negalėjau patikėti, kokie yra greičiai. Šįkart tikiuosi produktyvaus darbo. Tikiuosi, kad viskas greitai pavyks, tik, aišku, ne taip greitai kaip kolegai“, – sako dizainerė, priėmusi iššūkį pasivaržyti su dirbtiniu intelektu.
Antrasis projekto dalyvis, dirbtinio intelekto treneris, „WhyAI“ įkūrėjas, naujienlaiškio „GenZ.lt“ autorius ir pirmasis „Human IPO“ Baltijos šalyse Antanas Bernatonis dar pirmoje laidoje pripažino, kad interjero dizainas jam – nepažįstama sritis, tad išvydęs, ką geba interjero dizainerė ir jos komanda, buvo sužavėtas ir tuoj pat atliko namų darbus.
„Pasižiūrėjome instagrame, tai kokybė kitokia, kai profesionalai dirba. Ir man reikia padaryti tai, ko niekada prieš tai nesu daręs. Įdomi kelionė mokytis. Labai juntamas skirtumas“, – atvirauja A. Bernatonis.
Ką diktuoja „ChatGPT“?
Svetainės erdvę apžiūrėję kūrėjai sako, kad idėjų iškart kyla daug, o nūdienų mados atkartoja tai, kas jau senokai buvo pamiršta.
„Kilimai ant sienų grįžta, bandysime moderniai modeliuoti futuristinį butą, – dalijasi pašnekovas. – Griausime taisykles, eisime prieš sistemą, gal kas nors išeis.“
„Ko pasimokiau, tai kad interjero dizainerė daug labiau kompetetingesnė už mane. Nusprendžiau, jog reikia ir man geriau suprasti, kaip šį darbą atlikti. Šiandien pasitelksiu dar vieną įrankį darbe – visiems labai gerai žinomą „ChatGPT“. Padariau klientui praeitą kartą virtuvę. Dabar reikia geriau padaryti, – kaip tai strategiškai atrodo? Aš noriu būti profesionalus interjero dizaineris, tad paprašysiu „ChatGPT“ ir jis man sudėlios žingsnius“, – apie savo darbo eigą pasakoja A. Bernatonis.
Pagal užklausą atsakymą „ChatGPT“ pateikia žodžiu ir primena, kad pirmas žingsnis prieš ko nors imantis – pasitarti su klientu ir išgirsti, ko jis nori. Tuomet reikia numatyti projekto dydį, biudžetą. Paskui – numatyti dizaino konceptą.
„Kuriame kelis variantus, kurie būtų priimtini klientui, ir turime išlaikyti tą patį tipą – skandinavišką, modernų, minimalistinį. Galima ir „pažaidimų“ padaryti, tai ir pabandysime pažaisti, naudodami kelis įrankius“, – vardija dirbtinio intelekto treneris.
Pasitelkęs kompiuterinių programų įrankius A. Bernatonis imasi kurti ir stebi, kokie baldai labiau tinka, – kliaujasi ne tik tuo, ką siūlo dirbtinis intelektas, bet ir savo nuomone.
Dizainerė stilių renkasi jausdama žmogų
Į kūrybinę veiklą nėrusi dizainerė M. Noreikienė pasitelkia žmonių gabumus ir interjerą planuoja su kolegų komanda.
„Man labai patinka svetainė. Mano studijos dažniausiai kuria tokius interjerus, ir tai, sakyčiau, pavyzdinis. Dizaineris turi turėti savo braižą, būtent dėl to pas jį ateina klientai – dėl jo stiliaus. Čia mūsų mėgstami vadinamieji moldingai ant sienų, šiek tiek tapetų panaudojome. Pastelinės neutralios spalvos, nes tai ne konkrečiam žmogui kurtas butas, o projektinis, tad turėtų aprėpti visų tipų skonius, nebūti labai pretenzingas, ryškus ar su specifiniais dizaino elementais“, – apie pasirinktą kryptį pasakoja M. Noreikienė.
Dizainerė įvardija, kad toks būtas skirtas lietuviui, kuris perka būstą iš tam tikro projekto, tad dviejų kambarių stilius sukurtas santūrus ir ramus.
Dizainerės komanda parinko nemažai kuklių, tačiau įdomių detalių. M. Noreikienė sako, kad dažniausiai kuriant interjerą jos parenkamos tokios, kokias išties galima nusipirkti.
„Tiek šviestuvus, tiek baldus galima nusipirkti. Tai nėra išgalvoti ar mūsų sukurti modeliai. Projektuojant tos programos dažniausiai turi populiarių gamintojų modelius, nėra sudėtinga juos surasti ir sukurti vizualizaciją“, – apie kūrybos ir praktinių sprendimų pusę pasakoja dizainerė.
Savaitės užduotį įgyvendino per 10 minučių
Po savaitės darbus pristatę kūrėjai laiko skyrė skirtingai. Dirbtinį intelektą valdantis A. Bernatonis sako, kad pirmasis iššūkis užtruko net ilgiau nei antrasis, o pirmąjį atiduoti galėjo jau po 15-os minučių.
„Šįkart reikėjo 10 minučių. Išmokau, kaip prisijungti prie interneto, akaunto [kompiuterio išteklių paskyra – Delfi patikslinimas], tai šįkart darbas vyko greičiau“, – sako dirbtinio intelekto treneris.
M. Noreikienė dalijasi, kad komanda taip pat žaibiškai susitvarkė su užduotimis.
„Mes užtrukome maždaug tiek pat. Erdvė taisyklinga, virtuvė padiktavo spalvinę gamą,– pristato prabangiai atrodantį svetainės kambarį. – Prabangu – kai žinai, kur ką pirkti ir kaip suderinti brangius ir ne tokius brangius dalykus. Čia ir yra miksas. O dizainerio darbas – viską pateikti taip, kad atrodytų vau!“
A. Bernatonis ir jo pagalbininkas dirbtinis intelektas sukūrė ne vieną, o kelis variantus.
„Šį kartą sukūrėme keturis, bandėme išlaikyti stilių kaip aną kartą, tik nedarėme ryškaus. Turime variantų, manau, neblogai padarėm, paruošėm. Atitikimas su langais šįkart daug geresnis, nei buvo prieš tai. Yra televizoriaus kambarys, vieta sofai. Aną kartą buvo daugiau iššūkių. Dirbtinis intelektas geriau suprato erdvę. Funkciškai tai nėra pats geriausias suplanavimas – čia jau turėtų pasakyti ekspertai, bet, turint omeny erdvę, matome, kad dirbtinis intelektas padarė geriau“, – rodo projektų vizualizacijas pašnekovas.
Stebėdama dirbtinio intelekto sprendimus, dizainerė įvardija, kad panašūs dizaino sprendimai buvo naudojami maždaug prieš 15 metų. Be to, pasirinktas labai ribotas medžiagų kiekis. A. Bernatonis įvardija, kad dirbtinio intelekto projektus galima pakeisti čia ir dabar.
„Mes galime jam duoti pavyzdį, kuris mums patinka, ir jis pagal tą pavyzdį padarys. Nebus galima sudėti baldų arba detalių, bet galima perkelti stilių, kuris dabar yra modernus ar kokio mes norime, galime vos su viena nuotrauka tai padaryti ar net sukurti savo stilių“, – sako dirbtinio intelekto treneris.
Po projekto „Interjero dizaino (r)evoliucija“ planuojama įgyvendinti dalyvių vizijas „Hill City“ projekte. Projekto rėmėjas „Hanner“.