Trumpalaikis ir ilgalaikis investavimas
Kaip aiškina Lietuvos finansų maklerių direktorius Renatas Žeknys, trumpalaikis investavimas – tai būdas, kuriuo yra siekiama gauti naudą per sąlyginai trumpą laiką, o pati investicija trunka iki trejų metų.
„Šiuo atveju, didelės rizikos prisiimti nerekomenduoju, nes tai yra gana trumpas laikas ir jei per šį laikotarpį įvyktų kokia nors finansinė, ekonominė krizė, tiesiog gali likti per mažai laiko, kad investicija bent jau atgautų savo pradinę vertę. Tokiu atveju, galima patirti ne tik investavimo naudą, bet ir žalą, nes paprasčiausiai nuvertėtų jūsų investuojamas turtas“, – sako specialistas.
Pasak jo, trumpalaikes investicijas į akcijas ar investicinius akcijų fondus gali prisiimti tik tie žmonės, kurie toleruoja didelę riziką, o tiems, kurie nori prisiimti žemą rizikos lygį, geriau rinktis fiksuoto pajamingumo finansinius instrumentus, pavyzdžiui, banko indėlius, obligacijas ar struktūrizuotas obligacijas su kapitalo garantija.
„Nors rizikos toleravimas yra susijęs su tokiais veiksniais kaip pajamos, amžius bei individualūs tikslai, tačiau ne ką mažiau svarbus yra ir psichologinis aspektas“. Primityviausias pavyzdys, kuriuo gali vadovautis žmogus, norėdamas išsiaiškinti ar jis toleruoja riziką – yra jo miego kokybė investavus savo pinigus ir matant svyruojančią rinką. Jei stebint ir 50 proc. kritimus jaučiatės ramus – viskas gerai, bet jei net kelių procentus nuvertėjimas jus neramina – prisiėmėte per didelę riziką“, – teigia R. Žeknys.
Kalbant apie ilgalaikį investavimą, anot pašnekovo, tai yra toks investavimo būdas, kuris trunka 5–7 metus ir ilgiau (dažniausiai daugiau nei 10 metų) o šios investicijos labiausiai pasiteisina tada, kai yra perkamos akcijos, kurios generuoja papildoma pinigų srautą, t.y. reguliariai moka dividendus.
„Vystantis ekonomikai ir investuojant ilguoju laikotarpiu, mūsų investicijos tiesiogiai atspindi rinkos augimą, todėl per ilgą laikotarpį tokios investicijos duoda didelę grąžą. „Ilgalaikis investavimas leidžia nesirūpinti dėl trumpalaikių rinkos svyravimų ir taip gerokai sumažina riziką patirti didelius nuostolius.“, – sako R. Žeknys.
Periodinis investavimas
R. Žeknio teigimu, periodinis investavimas nėra konkretus investavimo būdas, o greičiau vienas iš įrankių, kuris leidžia valdyti riziką, ją mažinant, kaupti turtą ir išauginus jo vertę, įgyvendinti iškeltus tikslus arba priimti kitą investicinį sprendimą. Periodinis investavimas sukuria teigiamą efektą, nes investuojant ilgesnį laiką, turtas yra perkamas tiek gerais, tiek blogais laikais, t.y., „perkant krizės metu, turtas yra pigus ir už tą pačią sumą jo galima įgyti gerokai daugiau. Tuo tarpu gerais laikais, arba ekonominio augimo metu, už tą pačią sumą nuperkama mažiau, bet bendroje sumoje vidurkis, už kurį įgijome finansinę priemonę, tikėtina bus gerokai mažesnis, nei rinkoje“, teigia maklerių atstovas.
„Periodinio investavimo pagalba, vietoje pinigų kaupimo indėlyje, galima daryti reguliarias investicijas į akcijas ar investicinius fondus ir užsibrėžtus tikslus pasiekti gerokai greičiau. Tai gali būti tiek pasyvaus, tiek aktyvaus valdymo investiciniai fondai ar net gi tas pats indėlis, tik, žinoma, su gerokai mažesne grąža. Valstybei suteikiant mokestinę lengvatą, galimas ir investavimas renkantis gyvybės draudimą“, – periodinio investavimo variantus vardija R. Žeknys.
Lietuvos finansų maklerių asociacijos atstovo teigimu, nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą: „į ką vertėtų periodiškai investuoti?“ Pasak jo, tokias investicijas gali rinktis kiekvienas, tačiau prieš tai būtina įsivertinti, kokią riziką toleruojame, ir tuomet jau pasirinkti priimtiną investicinį instrumentą“.
„Galima gilintis ir ieškoti informacijos bei auginti savo kompetenciją, nes tam ribų nėra, tačiau taip pat galima pasikliauti profesionalais arba standartizuotais produktais bei pasirinkti rinkoje esamų tarpininkų ar bankų siūlomus investavimo būdus, ar produktus“, – teigia R. Žeknys.
Pašnekovo pasiteiravus, nuo kokios sumos galima pradėti investuoti, jis sako, kad nėra tokio dalyko kaip rekomenduojama, minimali ar maksimali pinigų sumą, tiesiog svarbu nusistatyti, kokią sumą, pavyzdžiui, per mėnesį, galite sutaupyti ir skirti investavimui.
„Kiekvienas žmogus yra individualus ir pagal savo asmenines pajamas bei išlaidas turėtų įsivertinti, kiek pinigų jis gali skirti investavimui. Vieniems tai gali būti labai didelė suma, kitiems – labai maža. Kai nusistatome, kokią sumą tikrai galime atidėti, tuomet reikia rinktis tarp finansinių instrumentų, kurie nėra brangūs arba nereikalauja didelių kaštų. Natūralu, kad pradedant su nedidele suma, rinktis instrumentą, kuris yra brangus ne ta prasme, kad jo vertė labai didelė, tačiau jo įsigijimo ar pardavimo kaštai yra aukšti (komisiniai mokesčiai), žinoma – neverta. Šiuo atveju reikėtų ieškoti investicijos su mažais arba minimaliais kaštais“, – aiškina R. Žeknys.
Visgi, jei svarstoma kokia yra optimaliausia investuojama suma ir laikotarpis, pasak Lietuvos finansų maklerių asociacijos atstovo, reikėtų grįžti prie vadovėlinių tiesų. Jos sako, kad norint sukaupti rezervą tam, jog praradus pastovias pajamas nebūtų jaučiamas didelis diskomfortas, kol žmogus suras naują darbą, rekomenduojama atsidėti 10–15 proc. gaunamų pajamų per mėnesį, siekiant sukaupti finansinę pagalvę (bent 3 atlyginimų dydžio finansinį rezervą privalo turėti kiekvienas, idealu būtų 6 atlyginimų dydžio finansinis rezervas) ir tik tada galima pradėti investuoti.
„Kiekvieną mėnesį 10–15 proc. pastovių pajamų turėtų būti skiriama taupymui ir investavimui, o nuo vienkartinių pajamų – iki pusės sumos. Padidėjus pajamoms ir atsiradus galimybei didinti procentą su tikslu sukaupti didesnes sumas, investicijas galima padidinti 2–3 procentais ir daugiau, tačiau tai yra individualu ir priklauso nuo to, kaip žmogus laikosi finansinės drausmės“, – teigia pašnekovas.
Pasyviosios pajamos
Tai tokios pajamos, kurias asmuo gauna reguliariai, neįdėdamas ženklaus darbo. Lietuvoje populiariausias pasyvių pajamų gavimo būdas yra NT nuoma. Tačiau, pasak R. Žeknio, net ir neturint nuomojamos nuosavybės, pasyvias pajamas galima gauti, investuojant į vertybinius popierius, t.y., akcijas ir obligacijas, ar kitus finansinius instrumentus kurie užtikriną pinigų srautą.
„Jei jūsų tikslas yra turėti pasyvias pajamas investuojant į vertybinius popierius, reikėtų dairytis įmonių, kurios pasižymi aukštu dividendiniu pajamingumu ir stabiliu jų mokėjimu, arba įsigyti obligacijų (skolos vertybinių popierių) kurios užtikrina reguliarų pinigų srautą, periodiškai gaunant palūkanas (kuponą). Susiformavus portfelį iš tokių akcijų ir obligacijų, kurios generuoja pastovų piniginį srautą, galima susikurti pasyvias pajamas ir jas naudoti gyvenimo kokybei gerinti arba reinvestuoti ir taip didinti savo portfelio vertę“, – teigia Lietuvos finansų maklerių asociacijos direktorius.
Pašnekovas primena, kad investuojant į akcijas kurios moka dividendus galima nusivilti, nes visuomet egzistuoja rizika, kad įmonė priims sprendimą jų tiesiog nebemokėti. „Įmonės negarantuoja, kad jos stabiliai mokės dividendus kiekvienais metais, nes pasikeitus finansinei situacijai, pavyzdžiui, jai pablogėjus, įmonės gali atšaukti mokėjimus ir vietoj to, pelną panaudoti sunkumams išgyventi. Tačiau atšaukti dividendai ne visuomet gali būti neigiama žinia – jeigu jie skirti, pavyzdžiui, papildomoms investicijoms į veiklos plėtrą (žinoma, jeigu jos pasiteisina), investuotojui sukuria pridėtinę vertę, nes ilguoju laikotarpiu atsispindi akcijos kainoje,– sako R. Žeknys.