Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, gyventojų, kurie gali save vadinti finansiškai išprususiais, šalyje yra tik apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, mažiau nei vienas procentas. Ar, iš tiesų, mūsų finansinį raštingumą galima vadinti tokiu prastu bei kaip reikėtų jį didinti?
Tenka su tuo sutikti, tačiau nemanau, kad reikėtų išskirti vien Lietuvą. Finansinio raštingumo problema egzistuoja ir daugelyje kitų šalių, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, nebuvo kapitalistinės ir neturėjo normalios sistemos rinkoje. Vienintelis būdas didinti finansinį raštingumą – edukacija. Jau nuo pradinių klasių vaikai turėtų būti mokomi paprasčiausių dalykų apie taupymą, pinigų svarbą ir panašiai. Vėlesnėse klasėse daugiau laiko skirti ekonomikos pradžiamoksliui. Tam, kad finansinio raštingumo temos pasiektų visą šalies populiaciją, neabejotinai, reikalinga valstybės iniciatyva ir sisteminės priemonės bei programos tikslui įgyvendinti. Kol to nebus, negalima tikėtis sistemiškų rezultatų.
Ar galime sakyti, kad viena iš didžiausių mūsų problemų yra nemokėjimas taupyti?
Kai mes kalbame apie bendrą suvokimą, ką daryti su pinigais, net ir taupymas gali būti beprasmis, jei nėra supratimo, kodėl aš taupau, kodėl man reikės pinigų ateityje? Dažnai žmonės renkasi kreditus, skolinasi, o net ir sutaupytą sumą kartais išleidžia neadekvatiems pirkiniams. Tokie kraštutinumai, kai nėra suvokiama, kad galima balansuoti tarp kelių dalykų, susidėlioti pinigų srautus taip, jog ir ateityje jų būtų, bet, kad ir tuo pačiu nereikėtų gyventi susiveržus diržus, parodo vieną – tiesiog nėra bazinio suvokimo, kaip elgtis su pinigais ir kaip veikia finansiniai srautai.
Na, vienokiu ar kitokiu atveju, daugelis iš mūsų siekiame finansinės nepriklausomybės. Kokiais būdais žmonės tai bando padaryti, o kokie iš jų yra teisingi?
Vieni bando tiesiog taupyti, „atsidėdami“ nuo atlyginimo, tačiau, mano nuomone, pasiekti stabilią ir ilgalaikę finansinę nepriklausomybę tokiu būdu yra neįmanoma. Kiti, siekdami padidinti savo finansus ir trumpesnėje perspektyvoje praturtėti – kuria savo verslus. O ši tendencija džiugina. Treti, ieškodami ilgalaikių taupymo perspektyvų – taupo investuodami.
Ar per investavimą įmanoma pasiekti pasyvias pajamas?
Tai priklauso nuo to, kaip apibrėšime „finansinę nepriklausomybę“. Jei uždirbi tūkstantį eurų ir nori ateityje turėti visišką finansinę nepriklausomybę, greičiausiai, labai didelio turto sukaupti nepavyks, nes pajamos yra tiesiog per mažos tam, kad generuotų žymią finansinę grąžą. Tam reikia skirti daugiau laiko ir investicijų, o techniškai taip padaryti įmanoma turint 4000–5000 tūkstančių eurų pajamas. Tokiu būdu per protingą laikotarpį, 15–30 metų, galima sukaupti investicinį krepšelį, kuris generuotų žymius finansinius srautus.
Nereikia galvoti, kad kaupdamas labai mažas sumas, tu gali pasiekti stebuklų. Jei „finansinę nepriklausomybę“ mes identifikuojame kaip finansinį stabilumą, žvelgiant į ateitį, kaupiant mažas sumas, galima susikurti finansinį pagrindą. Jis suteiks saugumo, leis jaustis laisviau, tačiau nepakeis tavo pagrindinių pajamų.
Kokiais būdais, neturint didelių pajamų, įmanoma užsitikrinti vadinamą „finansinę pagalvę“?
Paprasčiausias būdas – kiekvieną mėnesį skirti kažkokią dalį savo pajamų investuojant jas į pasirinktus produktus. Rinkoje tikrai yra nemažai galimybių, kur galima investuoti. Nuėjus į bet kurį banką ir pašnekėjus su konsultantu, tikrai sulauksite pasiūlymų investuoti į fondus. Tokiu būdu, investuojant net ir nedidelę sumą, per 10–20 metų, galima sukaupti tam tikrą finansinį turtą, kuris nors ir nebus ypatingai žymus, vidutiniu atveju – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių eurų, tačiau tai bus papildoma pinigų suma, kuri generuos tam tikras pajamas, leis jaustis laisviau, nebijoti netekus pajamų, prarasti gyvenamąją vietą ir panašiai.
Tačiau daug kam gali pasirodyti, kad bet koks investavimas yra lyg lošimas, kuriame tu tikrai ne visada gali laimėti. Kaip yra iš tikrųjų? Ar tame yra tiesos?
Dažnai žmonės maišo spekuliaciją su investavimu. Jei mes spekuliuojame ir ypač, jei naudojame finansinį svertą, t. y., skolinamės pinigus tam, kad pasiektume sandorius, tuomet tai yra labai rizikinga ir pinigus iš tiesų galima nesunkiai prarasti. Žmogui, kuris šioje sferoje neturi patirties, tai galima tikrai prilyginti su lošimu.
Tačiau, kai kalbame apie pasyvų investavimą į diversifikuotus akcijų indeksus sekančius fondus, tai nieko bendro su lošimu neturi. Galime analizuoti šimtus metų pasaulio akcijų indeksų istoriją ir net įvertinus visus krachus, revoliucijas, šalių griūtis ir krizes, teoriškai, jei žmogus kelis šimtus metų būtų investavęs į viso pasaulio didžiausių įmonių akcijas, vis tiek būtų uždirbęs tam tikrą grąžą. Kol gyvensim panašioje sistemoje, kaip dabar, tol akcijos neš pinigus.
Tai galima sakyti, kad tai visiškai saugus būdas?
Akcijų kainos gali svyruoti, būna, kad krenta 30–50 proc., tačiau tokios rizikos yra labiau susijusios su psichologija, todėl jei tai yra tavo ilgalaikė investicija, tu nebijai trumpalaikių kritimų, ateityje tu vis tiek gausi grąžą.
Kaip reikėtų pasiruoši, prieš pradedant investuoti? Ar įmanoma pačiam susirasti visą reikalingą informaciją?
Internete yra tikrai labai daug informacijos šia tema, tačiau vienos konkrečios vietos, kurioje galima rasti viską – nėra. Mano rekomendacija visiškai „žaliems“: paskaityti finansų vadovėlį, skirtą pirmakursiams. Nustebsite, kiek daug atsakymų į rūpimus klausimus ten galima surasti. Tačiau svarbiausia reikia nusiteikti investuoti kiekvieną mėnesį, nepaisant, kas nutiks, investuoti į plačiai diversifikuotus akcijų krepšelį ir tai daryti 20 metų. Jei tai pavyks nuosekliai investuoti 5–10 metų, nesibaiminat kritimų, tuomet ateis didesnis supratimas ir viskas bus gerai.
Kartais greitai praturtėti tikintys žmonės, beieškodami tos pačios informacijos apie investavimą, neretai užklysta ir į sukčių kiemą. Interneto platybėse galime rasti pasiūlymų, neatitinkančių realybės – „investuok 10 eurų ir per dieną uždirbsi 1000 eurų ir pan.“ Kaip neapsigauti ir įsitikinti, kad jums siūlomas investavimo būdas iš tiesų nėra apgavystė?
Labai paprasta taisyklė – pradedančiajam investuotojui niekada nereikia kažko daryti internetu ir kažkam pervedinėti pinigus. Žinoma, egzistuoja tam tikros platformos, kuriose galima atlikti registraciją internetu. Visgi, tinklapį, kuris siūlo investuoti, tiesiog reikia patikrinti, ar jį prižiūri Lietuvos bankas. Jo puslapyje galima rasti visą sąrašą įmonių, kurios yra prižiūrimos ir kurios yra licencijuotos bei turi leidimą veikti Lietuvoje. Jei konkrečios įmonės nepavyksta rasti tame sąraše, tai elektroniniu laišku info@lb.lt reikėtų nusiųsti nuorodą su užklausa, ar ši įmonė turi licenciją ir yra prižiūrima. Tai pats paprasčiausias būdas išvengti apgavysčių ir pinigų praradimo.
Kartais žmonės, norėdami čia ir dabar gauti išsvajotą daiktą ar paslaugą, drąsiai ima paskolas, nors gerai supranta, kad ateityje tuos pinigus ne tik kad reikės grąžinti, bet ir grąžinti su palūkanomis. Kokiais atvejais ir ar išvis verta imti kreditą?
Kreditas yra gerai tik vieninteliu atveju, jei palūkanos yra žemos, o investuojama į turtą, kurio vertė auga. Atvirai pasakysiu, greitieji kreditai ir kreditinės kortelės devyniais iš dešimties atvejų yra nesąmonė, nes žmogus tiesiog daro finansinę savižudybę. Tam tikrai atvejais žmonės gali priimti šį sprendimą, įvertindami situaciją, savo poreikius, tačiau daugeliui reikėtų smarkiai pagalvoti, kodėl jiems reikia kredito. Pavyzdžiui, jei sugedo mano šaldytuvas, o aš šiuo metu neturiu pakankamai pinigų įsigyti naujam, turiu paimti kreditą, nes tiesiog neturiu, kur dėti maisto – logiška. Tačiau jei neturiu pinigų, bet noriu išvažiuoti į kelionę, tai nėra tikslas, dėl kurio reikėtų imti kreditą, tai yra kvailybė bei puikybė. Kreditai, bendrąja prasme, daugeliui žmonių nėra reikalingi.
Ar pasyvios pajamos gali padėti susitaupyti tai išsvajotai kelionei? Ar visgi tai yra ilgalaikė perspektyva, ir pramogoms reikėtų taupyti papildomai?
Investavimas nėra kažkokia stebuklinga dėžutė, į kurią įdėjus pinigų, jų pasidaro labai daug ir greitai. Investavimo esmė – ilgas laikotarpis, todėl jei ruošiatės kelionei, tiesiog susidarykite taupymo planą iš anksčiau, o pinigus, skirtus investicijoms, palikite ten, kur jie ir turi būti. Kai kalbame apie investavimą ar taupymą, svarbiausia yra disciplina, nes jei jos nebus, nebus ir pinigų.
Ar be to, kad pinigus mes nuosekliai ir ilgą laiką investuojame, yra reikalingi papildoma jų priežiūra, stebėjimas, darbas?
Techniškai, jei kiekvieną mėnesį yra pervedami pinigai į kažkokį fondą, kuris juos investuoja į įvairias akcijas, tai yra gana pasyvus investicijų būdas. Žinoma, kartas nuo karto tikrai vertėtų pasidomėti, kas ten vyksta, ar viskas su tuo fondu yra gerai ir panašiai, tačiau tai tikrai neužimta daug laiko – valandą ar kelias per mėnesį.