Kitas miestelis, kurio pavadinimas asocijuojasi su Lietuva – Pyhäjoki. Pyhä suomiškai – „šventas“, o joki – „upė“. Tad galima pamanyti, kad atėjome į Šventąją! Suomijoje daug tokių miestelių tokiu pačiu pavadinimu kaip ir per juos tekančios upės, su galūne joki, pavyzdžiui Kalajoki ar Tomujoki. Ieškant nakvynės Kalajoki mieste ir susiekus su kempingu sužinau, kad laisvų vietų jie nebeturi – savaitgalį kempinge laukia didžiausias vasaros renginys: „Kalajoen Venetsialaiset” (Kalajoki Venecijos festivalis).
Aplink Kalajoki jokių kitų variantų taip pat nėra – visi susirinko į Kalajoki švęsti vasaros pabaigos. Na ir sugebėjom šitaip pataikyti. Galų gale nusprendžiame „suspausti” dvi ekspedicijos dienas į vieną, nueiti dvigubą dienos maršrutą, bet taip pat užsidirbti papildomą laisvą dieną ir Kalajoki atsirasti dieną anksčiau, kai kempinge dar yra likęs vienas laisvas namelis. Bet tam turėsime per vieną dieną įveikti 43 kilometrus. Vis dėl to, žygis neprailgsta – kelias tik trumpam mus veda palei mašinų kelią, tada įsukame į mišką, o vėliau einame žvyrkeliu vingiuojančiu per laukus ir miškus. Gyvenviečių visai nematyti, gal tik viena kita sodyba – nieko keisto, kad negalėjau rasti nakvynės tarp Pyhäjoki ir Kalajoki miestų. Suprantame, kad fone girdisi kažkoks ūžimas. Išėjus iš miško į atviresnę vietą pamatome virš miškų besisukančius vėjo turbinų sparnus, kurios mums beeinant vis artėja – priėjome vėjo jėgainių parką. Ant vienos jų laiptų prisėdame užkąsti. Pasirodo, jėgainės dar ir savo vardus turi. Ta, ant kurios laiptų susėdom, vardu Hilda.
Net ir būnant visai arti jėgainės, jos skleidžiamas garsas gana ramus. Tačiau kelias buvo įdomus ne tik vėjo jėgainėmis, bet ir oru: visą dieną tai griaudėjo, žaibavo, tai tik lynojo ar net visai nustodavo, lyg negalėdamas apsispręsti. Pakeliui radome vienintelę vietą pasislėpti nuo lietaus ir papietauti – malkinę kiauru stogu. Bet dinamika ir netikėtumai yra tai, kas daro kelią įdomų. Tiesą sakant, ši atkarpa buvo net lengvesnė nei kuri nors iš perpus trumpesnių. Vakare galiausiai pasiekiame balose ir festivalio nuotaikoje skęstantį kempingą.
Vieną dieną nutolome nuo jūros ir patraukėme į miškus – į Suomijos miškininkystės įmonę „Pohjan Taimi Oy“, tiekiančia medžių sodinukus mūsų partneriui „Skogran“. Mus pasitikusi mergina angliškai laisvai nekalbėjo, todėl vis stengiamės sugalvoti įvairiausių klausimų ir palaikyti gyvą pokalbį: kaip sodinukai daiginami, iš kur gaunate sėklų, kokių rūšių medžius auginate, kas yra jūsų klientai, kaip sodinukai transportuojami ir panašiai. Meri parodo, kur sėklos daiginamos ir sudedamos į padėklus po šimtą. Vėliau einame link žalio lauko. Pasirodo, kad tai ne pieva, o sudygusių daigelių jūra, sudaryta iš tūkstančių daigelių. Ir tokių jūrų ne viena – penkios, o gal šešios. Vos sprindžio dydžio daigeliai jau vienerių ar dvejų metų. Auginamos keturios skirtingos medžių rūšys: pušys, eglės, beržai ir maumedžiai. Sparčiausiai iš jų auga beržai ir jie yra populiariausi. Įmonė turi klientų Švedijoje, Suomijoje (pavyzdžiui, mano jau anksčiau minėtas „Metsähallitus”), Lietuvoje (mūsų partneris „Skogran“) ir kitose šalyse. Didžiausią įspūdį padarė tai, kiek daug pastangų šių sodinukų priežiūra reikalauja – nuo pat sėklos daiginimo iki didžiulio daigų lauko ravėjimo ir laistymo, sodinukų pakavimo sandėliavimui ir transportavimui. Taip pat, kad darbuotojai šių mažyčių daigelių, kuriais jie taip rūpinosi, tapusių brandžiais medžiais, per savo gyvenimą nebespės pamatyti. Medį nukirsti galime vos per valandą, bet iš sėklos užauginti naują prireiks daugybės metų.
Iš miškų grįžtame prie jūros. Nors palei jūrą (kartais mus nuo jos skiria kilometrai, tad tik žinom, kad ji kažkur mūsų dešinėje) žygiuojame kiekvieną dieną, rugsėjo 8-ąją Baltijos jūros dieną norime paminėti išskirtinai. Rugsėjo 8 dienos maršrutas mus ves pro Hellnäs paplūdimį Suomijoje, kurį ir nusprendėme tądien, rugsėjo 8, 12 valandą, švarinti ir tvarkyti. Kviečiame visus norinčius tokiu būdu parodyti savo rūpestį jūrai. O jei iki jūros gana toli, ją švarinti galime ir ten, kur ji prasideda. O ji prasideda čia – kiekvieno iš mūsų namuose ir iš kiekvienos upės, upelio, ežero ar kito vandens telkinio, prie kurio gyvename. Paminėkime Baltijos jūros dieną kartu!
Šios savaitės pabaigoje prie mūsų žygeivių komandos prisijungė Eloise, rašanti šviečiamuosius straipsnius apie Baltijos jūros problemas ir tai, kaip mūsų kasdieniai veiksmai gali prisidėti prie jų sprendimo. Ateinančią savaitę ji žadėjo ne tik parašyti naują straipsnį, kuriame analizuojama mikroplastiko problema, bet ir pasidalinti savo įspūdžiais apie ekspediciją kitos savaitės įraše. Apie ekspediciją iš kitos perspektyvos skaitykite jau kitos savaitės įraše.
Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Taip pat kviečiame prisidėti prie ekspedicijos finansiškai ar savanoriška veikla, padedant pasiekti kuo daugiau žmonių. Kaip tai padaryti, rasite čia: https://savebaltic.eu/support/
Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/
