Taigi, kaip gyvuoja mūsų jūra?
Jei medijose sekate ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ naujienas, jau žinote, kad ekspedicijos partnerė HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, arba Helsinkio komisija) vykdo Baltijos jūros mokslinius tyrimus. Deja, beveik visose jūros ekosistemos rūšių grupėse jie rodo disbalansą. Dėl grėsmingo veiksnių, tokių kaip eutrofikacija, plastiko tarša ir pavojingų medžiagų, derinio, mokslininkai pastebėjo atsiradusius šešis pagrindinius pokyčius:
Dažnėjantis dumblių žydėjimas
Fitoplanktonas gali atrodyti išties nuostabiai žydėdamas ir paversdamas jūrą į spindintį žvaigždėtą dangų vandenyje, kaip pavaizduota nuotraukoje (2) žemiau, darytoje atliekant bioliuminescencinio žydėjimo tyrimus Arabijos jūroje. Tačiau kalbama ne apie grožį. Įsivaizduokite, kad jūra iš mėlynos tampa žalia, nes joje rekordiniu greičiu dauginasi kenksmingi dumbliai – cianobakterijos. Taip atsitinka dėl didesnio maistinių medžiagų kiekio, patekusio į jūrą ir vadinamo eutrofikacija. Dėl gamtai žalingos žemės ūkio praktikos, nepakankamo nuotekų valymo ir klimato kaitos, pastaraisiais metais Baltijos jūroje pastebima vis daugiau kenksmingų dumblių (HABs) žydėjimo atvejų, kurie šią vasarą jau pasiekė Švediją [1]. Dažnai tie dumbliai atrodo kaip žalia makaronų sriuba, kuri, kaip matyti trečioje nuotraukoje, išlieka kelias dienas, kol dumbliai suyra ir nugrimzta į jūros dugną.
Poveikis
● Dideli pakrantės plotai tampa nesaugūs maudynėms, nes žydintys dumbliai yra toksiški žmonėms ir gyvūnams.
● Besiskaidantys dumbliai sunaudoja jūroje esantį deguonį, todėl susidaro „negyvosios zonos“, kuriose nelieka jokios gyvybės [2].
Ką galime padaryti?
● Viskas prasideda mūsų virtuvėje. Kadangi žemės ūkio pramonė yra vienas iš veiksnių, lemiančių HAB atsiradimą, mes galime daryti įtaką pasirinkdami tam tikrus produktus.
● Ūkininkai skatinami imtis veiksmų, mažinančių maistinių medžiagų patekimą į Baltijos jūrą. Pasaulio gamtos fondas (WWF) vertina jų pastangas, skirdamas Baltijos jūros ūkininko apdovanojimus [3].
● Kaip vartotojai, mes galime aktyviai remti ūkius, kurie stengiasi sumažinti eutrofikacijos plitimą Baltijos jūroje, o tai yra didžiulė pagalba biologinei įvairovei.
● Jei esate ūkininkas, pasidomėkite, ką galite padaryti, kad pristabdytumėte eutrofikaciją. Daugiau informacijos rasite ČIA.
Sunkūs laikai buveinių kūrėjams
Kenčia pakrančių pievas formuojančios rūšys, pavyzdžiui, jūrinis andras, ypač pietinėje Baltijos jūros dalyje, kur užterštumas ir eutrofikacija intensyviausi. Pakrančių pievoms, skambiai vadinamoms „Baltijos jūros koraliniais rifais“, „didelę grėsmę kelia žemės ūkis ir aplinkos pokyčiai“ [5]. Estijoje, kur Baltijos jūros pakrančių pievos yra tankiausios, nuo XX a. 6 dešimtmečio išnyko ~200 km² šių buveinių. Jūros lygio kilimas ir dažnesni audrų potvyniai yra pagrindinės šios problemos priežastys, kylančios dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir klimato kaitos.
Poveikis
● Nyksta mikroaplinka, kurioje neršia žuvys ir bestuburiai, o plėšrūnų jaunikliai mokosi medžioti prieš išplaukdami į atvirą jūrą.
● Ekonominiai žvejybos pramonės nuostoliai dėl mažesnio komerciškai svarbių rūšių, pavyzdžiui, krevečių, veisyklų skaičiaus.
● Pakrančių pievos prisotina jūrą deguonimi fotosintezės būdu, naudodamos saulės šviesą. Tai mažina neigiamą vandenyno rūgštėjimo poveikį – vienos didžiausių Baltijos jūros problemų, kylančių dėl klimato kaitos. Be šio vandens prisotinimo deguonimi daugeliui kitų rūšių gyvenimo sąlygos būtų nepalankios.
Ką galime padaryti?
Mažinti išmetamų teršalų kiekį. Tai labai plati tema, todėl pradėkime nuo pokyčių savo namuose ir tęskime juos už namų ribų.
Energijos vartojimo efektyvumas. Baltijos šalyse pastatai dažnai pasižymi prastu energiniu naudingumu, tačiau net ir maži patobulinimai gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 900 kg CO2 emisijų per metus [6]! Taupykite energiją ir pinigus: atnaujinkite prietaisus; gerinkite izoliaciją; išjunkite nenaudojamus kištukinius lizdus.
Keliaukite apgalvotai. Skirdami daugiau laiko kelionės tikslui pasiekti ir naudodamiesi lėtesnėmis transporto priemonėmis, taip pat psichologiškai pailsėsite nuo kasdienio skubėjimo gyvenime. Jei lauke gražus oras, keliaukite pėsčiomis arba važiuokite dviračiu. Esant nepalankioms oro sąlygoms, naudokitės viešuoju transportu (galėsite pagaliau perskaityti tą knygą, kurią jau seniai planavote). Jei kelionė automobiliu neišvengiama, pabandykite kooperuotis su draugais, pažįstamais ar kaimynais, pakviesdami juos važiuoti kartu arba paprašydami pavėžėti. Tai galėtų sumažinti jūsų išlaidas vidutiniškai 20-30 proc., o išmetamo CO2 kiekį – net 50 proc. vienam keleivio nuvažiuotam kilometrui.
Plėšrūnų kaita lemia žlungančią žuvininkystę
Didelių plėšriųjų žuvų trūkumas kartu su eutrofikacija išbalansavo Baltijos jūros žuvų bendriją. Nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios pastebėta, kad didelės dugninės žuvys (pvz., menkės) užleidžia vietą mažesnėms pelaginėms rūšims (pvz., silkėms, šprotams), todėl 2016-2021 m.laikotarpiu tik 4 iš 15 verslinių žuvų išteklių būklė buvo įvertinta kaip „gera“. Europiniam unguriui ir toliau gresia išnykimo pavojus, o regioniniu mastu išnykusių eršketų reintrodukcijos pastangos tęsiasi [9].
Poveikis
● Plėšriųjų žuvų populiacijų mažėjimas dažnai yra pernelyg intensyvios žvejybos rezultatas, todėl mitybos tinklų stabilumas yra labiau pažeidžiamas.
● Dėl to žvejybos pramonė patiria ekonominių nuostolių, o tai tiesiogiai veikia žuvies kainą. Niekas nenori, kad lašiša dar labiau pabrangtų.
● Jūrų žinduolių išgyvenimas priklauso nuo sveikų žuvų išteklių, todėl jiems taip pat kyla grėsmė dėl maisto šaltinių trūkumo.
Ką galite padaryti?
● Siekite žinių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, susipažinkite su Žuvies gidu, kad galėtumėte rinktis, kas patenka į jūsų lėkštę.
● Sumažinkite maisto atliekų kiekį. Tai, kaip gaminate maistą ir ką išmetate, įskaitant žuvį, lemia didesnį ar mažesnį žvejybos pramonės poreikį. Pirkdami tik tikrai tai, ko jums reikia, ir sunaudodami tiek, kiek jums reikia, taupote pinigus, mažinate išmetamųjų teršalų kiekį ir didinate maisto pakankamumą ateities kartoms.
Prasta jūrinių paukščių situacija
Bendra jūrinių paukščių būklė Baltijos jūroje yra bloga [9]. Per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo balnotųjų kirų (žiūr. nuotraukoje žemiau) ir ančių nuodėgulių gausa. Viena iš didžiausių grėsmių jūriniams paukščiams yra žvejybos priegauda, taip pat dėl klimato kaitos nykstančios buveinės bei pagrindinių jų maisto šaltinių peržvejojimas. Toliau pateiktoje diagramoje pavaizduotos šalys, kuriose apskaičiuota didžiausia metinė jūrinių paukščių priegauda, keturios iš jų – Baltijos jūros šalys. Diagramoje taip pat matomas prastas duomenų kokybės lygis Švedijoje ir Vokietijoje, rodantis tyrimų trūkumą.
Poveikis
● Jūriniai paukščiai jungia sausumą ir jūrą, pernešdami maistingąsias medžiagas savo lizdų, kiaušinių lukštų ir, žinoma, išmatų pavidalu.
● Jūriniai paukščiai yra bebaimiai jūrų aplinkos tyrinėtojai ir žvejai, todėl jie dažnai naudojami kaip vandenyno būklės rodikliai.
● Jūrų paukščiai yra gyvybiškai svarbūs pakrančių ekosistemoms, tačiau vis dar menkai pažįstami lyginant su kitomis organizmų grupėmis [12]. Pasirūpinkime, kad jie išliktų, kad galėtume geriau juos pažinti.
Ką galime padaryti?
Ar įmanoma išgelbėti jūrinius paukščius nuo atsitiktinio sugavimo? Sudėtinga. Mums, kaip vartotojams, sunku pasakyti, kas atsitiktinai pateko į tinklą, kuriuo buvo pagauta mūsų žuvies filė. Tačiau galite:
● Siekti, kad žvejybos laivuose būtų įgyvendintos poveikio mažinimo priemonės.
● Balsuoti savo pinigine. Finansiškai palaikydami ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“ tiesiogiai prisidedate prie edukacinių seminarų apie tvarią žvejybą organizavimo. Kaip tą padaryti, rasite ČIA.
● Valgyti mažiau žuvies arba pabandyti pereiti prie vegetariškos mitybos. Taip tiesiogiai sumažinsite jūrinių paukščių priegaudą ir bendrą žuvies paklausą.
● Tapti piliečiu-mokslininku ir prisidėti prie jūrinių paukščių būklės stebėjimo. DOF-Birdlife Denmark yra tik vienas iš tokių pavyzdžių [15]. To ypač reikia Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Danijoje, kur priegaudos rodikliai dideli, o duomenų kokybė prasta.
Jūrų žinduoliai: nykstantys ir tie, kuriems gresia išnykimas
2009 m. HELCOM biologinės įvairovės ataskaitoje į šią kategoriją buvo įtrauktos 59 Baltijos jūroje gyvenančios rūšys, įskaitant visus esamus jūrų žinduolius. Jų būklė 2023 m. vis dar buvo „bloga“, o bendras populiacijos augimas išliko „per mažas“ [9].
● Paprastųjų jūrų kiaulių populiacijos yra pažeidžiamoje būklėje dėl priegaudos, nepakankamo grobio prieinamumo, triukšmo taršos ir pavojingų medžiagų patekimo į jūrą.
● Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacija didėja nuo 1988 m., tačiau jos atsikūrimas vis dar per lėtas.
● Baltijos jūros žieduotųjų ruonių populiacijos elgsenos pokyčių stebėsenos duomenys yra prastos kokybės, todėl negalima tiksliai įvertinti jų gerovės.
Poveikis
● Kaip jau sužinojome anksčiau, jūrų žinduoliai kaip plėšrūnai yra mitybos grandinės viršūnėje ir reguliuoja grobio rūšių pasiskirstymą bei klestėjimą.
● Labai judrūs ir dažnai migruojantys jūrų žinduoliai taip pat reguliuoja maistinių medžiagų pernašą Baltijos jūroje.
● Plėšriųjų rūšių, t. y. žieduotųjų ruonių, nykimas daro įtaką mūsų, žmonių, galimybėms išnaudoti maisto grandinės apačioje esančius organizmus, tokius kaip žuvys ir bestuburiai (pvz., krevetės).
Ką galime padaryti?
● Jūra prasideda mūsų namuose. Būdami sąmoningi ir žinodami, kas patenka į mūsų kriauklę, galime sumažinti pavojingų medžiagų patekimą į Baltijos jūrą. Tai taip pat sumažina grėsmę jūrų žinduoliams.
● Formuokime naujus įpročius. Sudalyvaukite ekspedicijos organizuojamame renginyje „Jūra prasideda čia“
Ateivių įsiveržimai
Galbūt nustebsite išgirdę, kad nuotraukoje esantis krabas nėra vietinis Baltijos jūros gyventojas. Nors šiuo metu šis mažylis nėra kenksmingas, nuo XIX a. pradžios į Baltijos jūrą pateko apie 120 nevietinių svetimų rūšių.
Laivyba, užteršti žvejybos laivai ir įrankiai yra pagrindiniai invazinių rūšių atsiradimo kaltininkai. Nepaisant to, kad daugiausia įtakos turi pakrančių teritorijos, kelios rūšys patenka ir į atvirą vandenyną. Kaip tai vyksta? Krovininiams laivams plaukiant iš pakrantės į pakrantę, į jūrą išleidžiamas balastinis vanduo, kurio vėliau vėl pripildoma, kad būtų palaikomas plūdrumas. Tokiu būdu į vandenį patekę organizmai išleidžiami į aplinką, ir vėl surenkami nauji organizmai. Nors yra valdymo strategijų, kuriomis siekiama to išvengti, jos nėra visiškai nepralaidžios.
Poveikis
● Dauguma invazinių rūšių Baltijos jūroje dar netapo invazinėmis ir neišstūmė vietinių rūšių, tačiau vis dar kelia grėsmę biologinei įvairovei, nes mažina vietinių išteklių kiekį bei užima buvimo erdvę.
● Naujų invazijų rizika išlieka didelė dėl intesyvaus jūrų transporto Baltijos jūroje.
● Įsitvirtinusios invazinės rūšys naujoje aplinkoje gali turėti nenatūralų pranašumą, palyginus su vietinėmis rūšimis, t. y. jos gali būti efektyvesni plėšrūnai.
● Tuomet vietinės rūšys turi konkuruoti dėl maisto išteklių, panašiai, kai tavo draugė paprašo gabalėlio sausainio, o paskui suvalgo jį visą.
Ką galime padaryti?
● Jei turite valtį, valykite ją! Invazinės rūšys plinta per nešvarius valčių korpusus ir dažnai lieka nepastebėtos, todėl retkarčiais būtinai patikrinkite.
● Neišleiskite akvariume laikomų gyvūnų į jūrą. Jie gali neišgyventi, o jei išgyvens, gali išstumti vietines rūšis ir tapti invazinėmis.
● Po kiekvieno naudojimo nušveiskite žvejybos įrangą. Iš tiesų galime gana lengvai užkirsti kelią invazinių rūšių plitimui, jei tik šiek tiek įdėsime pastangų.
Jūs ne vieni!
Daugumą teigiamų pasirinkimų mes galime priimti asmeniškai, tačiau kaip yra su mūsų pramonės šakomis? Ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Pavyzdžiui, ekspedicijos partneriai partneriai „Ignitis Renewables“ skatina tvarios energetikos sprendimus, kaip vėjo jėgainių parkus sausumoje ir atviroje jūroje. Kviečiame sužinoti daugiau tvarią ekonomiką. Daugiau informacijos ČIA.
Naudoti šaltiniai:
Algae blooms have arrived in the Baltic Sea (2024) WWF Baltic. Available at: https://www.wwfbaltic.org/newsroom/marine/algae-blooms-have-arrived-in-the-baltic-sea (Accessed: 12 August 2024).
Karlson, B., Andersen, P., Arneborg, L., Cembella, A., Eikrem, W., John, U., West, J.J., Klemm, K., Kobos, J., Lehtinen, S. and Lundholm, N., 2021. Harmful algal blooms and their effects in coastal seas of Northern Europe. Harmful Algae, 102, p.101989.
Start - WWF Baltic Farmer (2024) WWF Baltic. Available at: Start - WWF Baltic Farmer (Accessed: 13 August 2024).
Farming practices - WWF Baltic Farmer (2024) WWF Baltic. Available at: Farming practices - WWF Baltic Farmer (Accessed: 13 August 2024).
Rimondini, L., Kimberley, A. and Cousins, S.A., 2024. Habitat loss and isolation threaten specialist flora in Baltic coastal meadows. Journal of Vegetation Science, 35(4), p.e13290.
Energy Efficiency in the Baltic Sea Region Report (2015) CBSS. Available at: ENERGY-EFFICIENCY-IN-THE-BALTIC-SEA-REGION-REPORT.pdf (cbss.org) (Accessed 11 August 2024).
Free Carpool Listings and Rideshare Software (carpoolworld.com)
Carpooling Benefits: Saving money and reducing your carbon footprint (asdc.org.in)
Signa, G., Mazzola, A. and Vizzini, S., 2021. Seabird influence on ecological processes in coastal marine ecosystems: An overlooked role? A critical review. Estuarine, Coastal and Shelf Science, 250, p.107164.
(off_the_hook_recducing_seabird_bycatch_in_the_eu_bleca_report.pdf (birdlife.org)
Denmark - Dansk Ornitologisk Forening (DOF) / BirdLife Denmark - BirdLife International
Parengta pagal jūrų biologės ir ekspedicijos savanorės Eloise M. K. Holmes straipsnį anglų kalba.
Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Taip pat kviečiame prisidėti prie ekspedicijos finansiškai ar savanoriška veikla, padedant pasiekti kuo daugiau žmonių. Kaip tai padaryti, rasite čia: https://savebaltic.eu/support/
Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/
