Baltijos jūra ir tūkstančiai joje gyvenančių rūšių teikia naudą jūrą supančioms šalims. Ją galima pavadinti „ekosisteminėmis paslaugomis“, apibūdinančiomis, kaip natūralios ekosistemos ir jas sudarančios rūšys palaiko žmonių gyvybę. Sutinkate, kad tai labai svarbu?
Kai kalbame apie socialinę ir ekonominę naudą, gaunamą iš „ekosisteminių paslaugų“, pirmiausia turime pradėti nuo to, kas sudaro žmogaus veiklos pagrindą. Kertiniai akmenys yra aprūpinimas buveinėmis, vandens filtravimas, anglies dioksido kaupimas ir pakrančių apsauga.
Be šių svarbiausių dalykų, pakrančių regionuose gyventi būtų daug sunkiau arba išvis neįmanoma. Be saugios ir tinkamos gyvenimui aplinkos, Baltijos jūra mums taip pat teikia ekonominę, rekreacinę, kultūrinę bei estetinę naudą. Šios naudos įkainojimas yra be galo sudėtingas procesas, tačiau jis parodo, kaip svarbu didinti sąmoningumą ir teikti pirmenybę išsaugojimui.
Ekosisteminių paslaugų tipai
Aprūpinimo
Gaunami ištekliai, t. y. žuvys, sudaro sąlygas kurti ir plėtoti pramonės šakas. Kita vertus, turizmo pramonei užtenka, kad jūros gyvūnija apskritai egzistuotų. Atsinaujinanti vėjo ir bangų energija atveria galimybes tvariai energijos gamybai.
Kultūrinės
Dauguma vietinių gyventojų papročių yra susiję su jūros kultu. Baltijos jūros regionas turi stiprius kultūrinius ryšius su jūros pasauliu, kuris jungia mūsų šalis ir žmones nuo viduramžių. Žmonių gerovė tiesiogiai priklauso nuo jūros, o naujausi duomenys rodo, kad buvimas šalia mėlynųjų zonų gerina psichinę sveikatą ir mažina depresijos riziką.
Palaikymo
Jūros buveinės fiziškai sudaro pakrantės liniją ir kovoja su erozija, pasitelkdamos sudėtingą šaknų sistemą ir gebėjimą sulaikyti nuosėdas. Pavyzdžiui, jūrinis andras yra saugus prieglobstis kitoms jūros rūšims, kuriame vyksta svarbūs jų gyvenimo procesai – maitinimasis, poravimasis ir egzoskeleto susidarymas. Žmonės išnaudoja šią ekosisteminę paslaugą žvejyboje ir turizme.
Reguliavimo
„Filtruotojai“ – pavyzdžiui, midijos ir austrės, reguliuoja teršalų kiekį, filtruodami iš jūros maistines medžiagas. Taip netiesiogiai iš vandens pašalinami teršalai, o maistinės medžiagos pereina į kitas ekosistemos dalis. Tačiau teršalų sankaupos žuvų raumeniniame audinyje dažnai sukelia ligas žmonėms.
Kad ir kaip patogu būtų skirstyti šias paslaugas į kategorijas, jūros ekosistemos visada turėtų būti vertinamos kaip persipynusios tarpusavyje. Kiekviena „ekosisteminė paslauga“, kuria naudojasi žmonės, turi kelias ją pagrindžiančias ekosistemos funkcijas (žr.
Atlikę kruopštų vertinimą, „ekosisteminėms paslaugoms“, galime nustatyti kainas. Paprastai jos yra apytikrės, grindžiamos realiais duomenimis ir modeliavimu. Tuomet mokslininkai gali „nupiešti“ vaizdą apie ekosistemos svarbą politikams ir pateikti įrodymų, reikalingų saugomoms teritorijoms steigti, įstatymams keisti ir jūros ekosistemų valdymo strategijoms įgyvendinti.
Grįžkime prie Baltijos jūros. Jei nežinojote, šiame regione:
gyvena >100 mln. žmonių;
išgaunama ~15 % pasaulio produkcijos;
kasmet per sąsiaurius praplaukia 70 000 laivų;
jame yra 1000 uostų ir prieplaukų.
Baltijos jūros pakrantės gyventojų skaičius yra neproporcingai didelis lyginant su kitomis teritorijomis. Baltijos regionas yra tarptautinio transporto ir prekybos židinys, kuris patiria tiesioginį ir netiesioginį antropogeninį spaudimą, pavyzdžiui, peržvejojimą ir taršą.
Ekonominė jėgainė
HELCOM’s most recent report assessed the value of Baltic maritime activities from 2011-2019. Findings showed most ecosystem services are provisioning, with major industries relying on marine environments. Here are the top industries benefiting from ecosystem services in the Baltic:
Naujausioje HELCOM ataskaitoje įvertinta Baltijos jūros regiono jūrinės veikla 2011-2019 m. laikotarpiu. Išvados parodė, kad dauguma „ekosistemos paslaugų“ yra aprūpinimo, o pagrindinės pramonės šakos priklauso nuo jūros. Štai pagrindinės pramonės šakos, gaunančios naudą iš „ekosisteminių paslaugų“:
Atsinaujinanti energija
2021 m. Danijos vėjo jėgainių jūroje pajėgumai siekė iki 1,5 GW, kurių pakako patenkinti ~50 proc. šalies energijos poreikio! Baltijos jūros šalys įsipareigojo iki 2030 m. sugeneruoti 19,6 GW jūros vėjo energijos – šį tikslą prie realybės priartino mūsų partneris Ignitis Renewables.
Ką galime padaryti? Balsuokite už politikus, kurie pasisako už atsinaujinančią energiją, pirkite produktus, kuriuos gamina žaliąją energiją naudojančios bendrovės. Būkite budrūs dėl žaliojo smegenų plovimo reklamos ir visuomet pirmiausia pasidomėkite pačia įmone ir jos politika.
Žvejyba
2019 m. Švedija ir Lenkija iš viso uždirbo 100 mln. eurų, nes iki 85 proc. energijai skirto biudžeto tenka žvejybai. Tai reiškia, kad socialinė ir ekonominė pažanga vis labiau priklauso nuo gamtinio kapitalo, palyginus su žmogaus sukurtu kapitalu.
Ką galime padaryti? Sumažinkite žuvininkystės mastą, pasirinkdami veganišką, vegetarišką ar mažiau nuo žuvies priklausomą mitybą ir pirkdami prekes iš atsakingų pardavėjų.
Turizmas
2019 m. didžiausias pėsčiųjų srautas buvo Vokietijoje, kur turistai pajūrio zonose praleido net 90 mln. naktų. Tai užtikrina apgyvendinimo paslaugų sektoriaus paklausą, kuri pati savaime remia daugybę mažųjų įmonių. Tačiau Baltijos šalyse turizmas yra ir viena didžiausių paplūdimių šiukšlių priežasčių.
Ką galime padaryti? Vadovaukitės posakiu „palikti tik pėdsakus smėlyje“. Susirinkite savo šiukšles ir, jeigu turite galimybę, surinkite kitų paliktas šiukšles.
Mineralinių išteklių naudojimas
Baltijos jūroje išgręžta daugiau kaip 700 naftos gręžinių. Jei ne jūros dugną teršianti karinė amunicija, nuskendusi per jūrinius konfliktus, naudingųjų iškasenų žvalgyba vyktų dar intensyviau.
Ką galime padaryti? Mažinkite naftos ir dujų poreikį kuo daugiau keliaudami pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu.
Jūrų transportas
2019 m. Danijos uostais pasinaudojo daugiau nei 40 tūkst. keleivių, Švedijoje – 30 tūkst., Suomijoje – apie 20 tūkst. Uostų eksploatacijai reikia daug skirtingų sričių specialistų, o tai kuria darbo vietas ir mokymų poreikį. Nors laivyba skatina pramonę, ji kaip ir aviacijos pramonė, išmeta teršalus, kelia triukšmą ir stresą jūrų žinduoliams, blokuoja jų migracijos kelius, o kartu su balastiniu vandeniu atgabena invazines rūšis.
Ką galime padaryti? Pirkite produktus gyvai parduotuvėse, o ne internetu, remkite vietinius verslus, ir svarbiausia – pirkite tik tada, kai tikrai reikia.
Žinant, kokia svarbi yra Baltijos jūra, lieka vienas klausimas. Jei ji tokia svarbi, kodėl ji vis dar yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje?
Taip yra todėl, kad jūrų pramonė, jos plėtros ir palaikymo būdai dažnai yra netvarūs ir kelia grėsmę išgaunamiems ištekliams.
Ką galime padaryti? Reikalaukite politinės reformos, kad Baltijos jūroje vykdoma veikla būtų geriau valdoma: užsiimkite lobizmu, dalyvaukite aktyvistų grupių veikloje, taikiai protestuokite ir balsuokite taip, kad aplinkosauga taptų svarbiausiu prioritetu.
Mūsų žinios – tik ledkalnio viršūnė
Neseniai atliktoje apžvalgoje mokslininkai nustatė, kad labai trūksta informacijos apie tai, kaip Baltijos jūros „ekosisteminės paslaugos“ tampa socialine ir ekonomine nauda. Svarbiausios žinios, galinčios paskatinti pokyčius, vis dar nepasiekia politikų akių ir ausų. Akivaizdu, kad reikia stengtis sumažinti atotrūkį tarp mokslo ir politikos.
Tokia yra mūsų ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ misija. Politikai gali neskaityti mokslinių publikacijų, tačiau jie negali ignoruoti žmonių, kurie už juos balsuoja, raginimo imtis veiksmų. Šiame straipsnyje jūs sužinojote, kokia svarbi yra mūsų jūra ir kaip galite prisidėti prie jos išsaugojimo.
Turėkite šią informaciją omenyje, kai kartais tektų dalyvauti diskusijoje Baltijos jūros tema. Drauge kelkime pokyčių bangas.
Šaltiniai:
Wright K, Eden S, Hancox A, Windget D, Elliott L, Glossop Z, Johnston G, Johnston RI, Lobban F, Lodge C, Palmier‐Claus J. A qualitative exploration of the contribution of blue space to well‐being in the lives of people with severe mental illness. People and Nature. 2024 Apr;6(2):849-64.
HELCOM–Helsinki Commission. State of the Baltic Sea. Third HELCOM holistic assessment 2016-2021. InBaltic Sea Environment Proceedings 2023 (No. 194).
Baltic Sea Countries sign declaration for more cooperation in offshore wind | WindEurope
Importance of the Baltic Sea – Naturally Baltic (naturalniebaltyckie.pl
Zalewska T, Maciak J, Grajewska A. Spatial and seasonal variability of beach litter along the southern coast of the Baltic Sea in 2015–2019-Recommendations for the environmental status assessment and measures. Science of the Total Environment. 2021 Jun 20;774:145716.
Heckwolf MJ, Peterson A, Jänes H, Horne P, Künne J, Liversage K, Sajeva M, Reusch TB, Kotta J. From ecosystems to socio-economic benefits: A systematic review of coastal ecosystem services in the Baltic Sea. Science of the Total Environment. 2021 Feb 10;755:142565.
Parengta pagal jūrų biologės ir ekspedicijos savanorės Eloise M. K. Holmes straipsnį verčiant iš anglų kalbos.
Eloise M. K. Holmes yra jūrų biologė, 2022 m. įgijusi Tarptautinių jūrų biologijos magistro laipsnį. Domisi socialine ekologija, ir kaip žmogaus ir vandenyno santykiai lemia klimato kaitą. Dirba giliavandenės kasybos ir žvejybos poveikio tyrimų grupėse. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dugno sistemoms ir klimato kaitai. Taip pat siekia, kad šiuolaikinis jūrų mokslas būtų įtrauktas į švietimą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius veiksnius.
__________________________________________________________________
Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/