„Atlikę Alku Sēklis tyrimus mokslininkai padarė išvadą, kad jūros dugnas šioje vietoje drastiškai skiriasi nuo kitų vietų Baltijos jūroje. Čia vietoje įprasto akmenuoto dugno matyti į „miesto infrastruktūrą“ panašūs dariniai“, – teigiama DAP pranešime, kurį cituoja Latvijos nacionalinis transliuotojas lsm.lv.
Pasak mokslininkų, Alku seklumos povandeninės struktūras primena „nedidelį miestą su daugiaaukščiais pastatais ir aikštėmis tarp jų“ – visa tai yra ledynmečio paliktos kelių metrų aukščio moreninio molio atodangos ir tarp jų susiformavę slėniai.
„Baltijos jūroje tokio povandeninio kraštovaizdžio nesu mačiusi“, – sakė pagrindinė tyrėja Ingrīda Andersone.
Dabar šiose vietose dažnai aptinkami ir šio „miesto“ gyventojai – plekšnės, menkės, taukžuvės, moliuskai ir kiti vandens gyvūnai, kuriems sąlygos čia yra palankios, praneša Baltic News Network.
Ši biotopą DAP apibūdina kaip „vieną ryškiausių ir ekologiškai reikšmingiausių buveinių tipų rytinėje Baltijos jūros dalyje“.
Kaip Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos Gamtos apsaugos agentūros projektų koordinatorė Gunta Gabrāne, vaizdinės medžiagos ir mėginių surinkimo darbai po vandeniu jau yra baigti, o turima informacija bus naudojama siekiant parengti išsaugojimo planą šiam ypatingam gamtos kampeliui.
Alku sekluma yra teritorija, kurioje tiriama Europos Sąjungos svarbos specialiai saugoma buveinė „Akmenynai jūroje“ („Stonebeds in the Sea“). Tyrimus atliko Latvijos vandens ekologijos institutas ES projekto LIFE REEF programos metu.
