Telefonas ir laikrodis – orientuotis aplinkoje ir iškviesti pagalbą
Nepakeičiamas dalykas kelionėse yra išmanusis telefonas. Nesvarbu, ar numatytas dienos žygis, ar savaitė kalnuose, galingas, tvirtas, atsparumą dulkėms ir vandeniui turintis išmanusis telefonas, tikrai pasitarnaus. Galima imti tiesiog tvirtą telefoną, atsparų kritimams, galima pasirūpinti atspariu smūgiams dėkliuku ir ekrano apsauga, tačiau svarbiausia pačiame telefone įdiegti tai, kas tikrai pravers. Pirmiausia – gerą bekelės navigacijos programėlę su atsiunčiamais žemėlapiais – „ApineQuest“, „AllTrails“, „Hiiker“. Jų daug, galima rinktis, kuri labiau patinka.
Tele2 inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius sako, kad taip pat naudingas kompasas, barometras, orų prognozių, augalų ir grybų atpažinimo programėlės, socialiniai tinklai, kur bendrauja kiti žygeiviai, pirmosios pagalbos instrukcijos. Be to, telefone verta turėti savo dokumentų kopijas, nustatymuose, saugos ir pavojų skiltyje suvesti savo medicininius duomenis, svarbiausių kontaktinių asmenų telefonų numerius, aktyvuoti mokėjimo funkciją telefonu (jei netyčia dingtų kortelės ir pinigai). Svarbus ne pats išmanusis telefonas, o pagalba ir paslaugos, kurias jis gali suteikti.
„Tvirtas, ekstremaliems nuotykiams skirtas išmanusis laikrodis irgi bereikalingu svoriu nevirs. Juk svarbu ir savo veiklos statistiką bei sveikatos būklę matyti. Juolab, kad laikrodyje ir ta pati navigacijos sistema, ir mokėjimai yra, o nelaimingo atsitikimo atveju aptikęs kritimą jis gali gyvybę išgelbėti išsiųsdamas pagalbos žinutę ir sirena pagalbą kviesdamas. O tiems, kas civilizaciją rengiasi palikti ilgam, tikrai pravers kuprinėn įsimesti pilnai įkrautą išjungtą paprastą mygtukinį telefoną – kaip gelbėjimosi ratą, jei viskas įvyksta ne pagal planą“, – patarė A. Lukošius.
Nors gali atrodyti, kad ekstremaliam žygiui reikalinga itin specifinė, ekstremali įranga, iš tiesų tam tikslui puikiai pasitarnauja ir mūsų kasdien naudojami telefonai bei laikrodžiai – žinomi gamintojai kasmet tobulina savo įrenginius, kad jie būtų ne tik išmanūs, bet ir pakankamai tvirti, atsparūs drėgmei, dulkėms, įbrėžimams, ir tarnautų ilgiau. Jei žinoma, kad kelionėje bus daugiau nei įprastai progų sušlapti ar numesti telefoną, verta pasirūpinti drėgmei atspariu, kietu dėklu.
Ekstremalaus sporto asociacijos direktorius Ramūnas Dranseika sako, kad telefonas, visgi, yra pagrindinė priemonė ekstremaliose kelionėse, o daugiau ir įvairesnės įrangos gali prireikti tik šalyse, kur yra prastas mobilus ryšys arba keliaujama labai toli nuo didžiųjų miestų, miškais, kur ryšys prastesnis: „Lietuviai labai mėgsta naujausias technologijas ir joms tikrai skiria dalį savo biudžeto“.
Būtina pasirūpinti išoriniais energijos šaltiniais
Kadangi išsikrovus baterijai net geriausias įrenginys tampa ne ką išmanesnis už akmenį, į žygį, kuris truks ilgiau nei parą, tiesiog būtina pasiimti ir išorinę bateriją. Svarbu nepamiršti jos įkrauti ir įsitikinti, kad talpa bent triskart viršija visų turimų įrenginių baterijų talpą. Dar geriau, jei baterija turi kokią papildomą funkciją – pvz., žibintuvėlio.
„Jei kelionė tęsis ilgiau nei tris dienas, reikės ir priemonės, kuri įkrautų pačią bateriją. Šiais laikais paprasčiausiai tai galima padaryti pasitelkus saulę. Sulankstomų saulės baterijų siūloma nemažai, yra ir kuprinių su saulės baterija, kurios įkrauna įrenginius tiesiog žygiuojant, yra ir išorinių baterijų, aprūpintų saulės elementu. Svarbu neapsigauti ir įsitikinti, kad jos galia pakankama. Mėgstantys labiau ekstravagantiškus sprendimus gali rasti net nešiojamų žygių krosnelių, kurios įkrauna įrenginius jas kūrenant“, – aiškino A. Lukošius.
Pasak R. Dranseikos, lietuviai kelionėse itin pamėgo ir elektrines transporto priemones, kurioms taip pat reikia energijos šaltinio: „Šiuo metu yra labai populiarūs elektriniai dviračiai, kurie dažnai turi tiek navigaciją, tiek ir atstumo skaičiavimą. Mėgstamos ir elektriniams dviračiams skirtos programėlės, tokios kaip „Flow app“.
Visų svarbiausia – išgyventi
Ekstremaliose kelionėse svarbiausiu dalyku tampa išgyvenimas, kuriam šiais laikais taip pat pasitelkiama speciali įranga.
„Kas galėtų paneigti, kad žygyje pravers nedidukas, atsparus vandeniui ir smūgiams, karabinu prie kuprinės prisegamas „bluetooth“ garsiakalbis? Ar visada viską įamžinti pasirengusi „GoPro Hero“ kamera? Nenorintys, kad žygį sugadintų uodai, gali pasiimti vabzdžių atbaidymo prietaisą“, – sakė A. Lukošius.
Jis pridūrė, kad kai kurie naujausi telefonai kai kuriose šalyse gali siųsti pagalbos žinutes ir per palydovinį ryšį. O tiems, kas tokių neturi, kalnuose gyvybę išgelbėti gali miniatiūrinis prietaisas, susiejamas su išmaniuoju telefonu „Bluetooth“ ryšiu ir leidžiantis palydoviniu ryšiu siųsti pranešimus, savo koordinates, SOS signalą. Be to, suteikia prieigą prie atsisiunčiamų žemėlapių.
„Beje, nereikėtų užmiršti ir paprastų dalykų. Jų yra iš praeities – paprastas kompasas, popierinis žemėlapis, švilpukas. Ir iš ateities – „Lifestraw“ filtruojantis vamzdelis, prireikus leidžiantis gerti vandenį iš bet kokios balos ar pelkės“, – kalbėjo „Tele 2“ atstovas.
