Pasigedo švaros Kopenhagos gatvėse
Ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas kaip vieną iš Danijos tvarumo pavyzdžių įvardijo puikiai išvystytą dviračių takų infrastruktūrą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į šalyje esančius atsinaujinančios energetikos šaltinius, tarp kurių yra ir vėjo jėgainės.
„Mes daugiausiai laiko praleidome Kopenhagoje, kuris sudarė žalio miesto įspūdį. Apskritai Danija yra pakankamai švari šalis, keliaujant gamtoje“, – tikino G. Bučas.
Tačiau jis tikino patyręs tam tikrą kultūrinį šoką, nes Kopenhagoje vis tik esą nemažai šiukšlių gatvėse.
„Lietuvoje tikrai to nėra, miestuose yra daug švariau nei pačioje Kopenhagoje. Tačiau Danijos gamtoje yra panaši situacija kaip pas mus. Lenkijoje tikrai yra prasčiau“, – atskleidė ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ vadovas.
Maisto švaistymas – aktuali problema
Žygio dalyvis Stefano Accossato sakė, kad Danijos sostinėje žygeiviai dalyvavo trijuose renginiuose. Vienas jų buvo susijęs su plastiko naudojimu, kitame kalbėta apie tvarumą kuriančius ilgalaikius produktus. Taip pat žygeiviai susitikime su lietuvių bendruomene pristatė savo misiją, o su jaunimo organizacija diskutavo apie maisto švaistymą.
„Mūsų mityba didžiąja dalimi yra susijusi su žemės ūkiu ir žemdirbyste. Būtent tai Baltijos jūroje sukuria nemažą taršą. Jeigu mes rinktumėmės labiau ekologiškus produktus, pavyzdžiui, daržoves, ir sumažintume mėsos suvartojimą, tai situacija tikrai pagerėtų. Įvairūs teršalai ir srutos per upes ir gruntinius vandenis patenka ir į Baltijos jūrą“, – kalbėjo G. Bučas.
Anot jo, žmonės priimdami tam tikrus nesudėtingus sprendimus gali prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo. Pavyzdžiui, prieš perkant vieną ar kitą maisto produktą, pagalvoti apie ekologiją. Pašnekovo tikinimu, pasaulyje yra iššvaistoma apie 40 proc. maisto.
„Kuo daugiau mes gaminame, tuo labiau naudojame energijos resursų: elektrą, žmogiškąją darbo jėgą, sukuriame labai daug plastiko pakuočių. Einant į parduotuvę reikia labai daug planuoti, būti sočiam, kad žmogus mažiau nusipirktų. Reikia imti tiek, kiek reikia, kad nebūtų per daug“, – pabrėžė pašnekovas.
Tikslas – vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje
Studijoje lankęsis „Ignitis renewables“ komunikacijos partneris Paulius Kalmantas patikino, kad Danija yra šalis, iš kurios galima daug ko pasimokyti atsinaujinančios energetikos srityje. Būtent ji yra pirmoji, kuri pastatė jūrinio vėjo elektrines.
„Mes pirmieji Baltijos šalyse taip pat ketiname įvykdyti tokį projektą. Danija jau dabar apsirūpina elektra iš tos galingos vėjo energijos. Taip pat – Švedija. Tai yra šalis, į kurią norime ir galime lygiuotis, kalbant apie elektros energijos gamybą“, – pabrėžė pašnekovas.
P. Kalmantas plačiau papasakojo apie Baltijos jūroje statomą vėjo jėgainių parką.
„Tai yra didžiulis ir įspūdingas projektas, kuris bus pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Tačiau ne pirmasis Baltijos jūroje, nes tiek Danijoje, tiek Švedijoje tokių jėgainių jau yra ir jos puikiausiai veikia bei aprūpina šalis švaria elektros energija“, – sakė pašnekovas.
Planuojama, kad Lietuvoje statomas vėjo jėgainių parkas turėtų aprūpinti iki ketvirtadalio elektros energijos poreikio. Tai yra labai svarbu, nes šalis galės pasigaminti savo elektros energijos, pasikeldama savo resursus.
„Tai mums reiškia energetinę nepriklausomybę, o atsinaujinanti energetika yra ateitis, kurios tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga ar kaimyninės valstybės aplink Baltijos jūrą judame link. Šis projektas dar įdomus tuo, kad jis statomas jūroje. Tai yra naujovė.
Mes, lietuviai, turime didžiules sąsajas su jūra, tačiau jos kol kas neišnaudojome elektros energijos gamybai, todėl mums labai svarbu pasiekti savo tikslus ir įvykdyti šį projektą, tačiau tai turime daryti darniai su aplinka bei išsaugoti Baltijos jūrą drauge“, – kalbėjo P. Kalmantas.