El. įrenginiuose – daugiau nei pusė cheminių elementų lentelės
El. atliekos apima platų el. prietaisų asortimentą – nuo išmanių telefonų ir kompiuterių, iki šaldytuvų, viryklių, mikrobangų krosnelių ir televizorių. Skaičiuojama, kad vien per 2022 m. pasaulyje susidarė virš 60 mln. tonų elektronikos atliekų. Šis skaičius kasmet didėja ir nerodo jokių lėtėjimo ženklų – tai sparčiausiai augantis atliekų segmentas pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. jis pasieks 74 mln. tonų per metus.
Anot doc. dr. A. Zigmontienės, elektronikos įrenginiuose gausu įvairių komponentų, susidedančių iš daugybės cheminių medžiagų ir metalų. Skaičiuojama, kad įvairiuose el. įrenginiuose gali būti net apie 70 įvairių cheminių elementų – tai daugiau nei pusė periodinės elementų lentelės.
„Tarp jų – švinas, kadmis, gyvsidabris, berilis, auksas, paladis, aliuminis, varis, taip pat freonai, įvairios halogenintos medžiagos, polivinilchloridas, bromintos medžiagos, kurios naudojamos tam, kad elektronika būtų atspari degimui. Kalbant apie šviną ir gyvsidabrį, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje jų naudojimas nuo 2003 m. yra ribojamas, bet nemaža dalis žmonių dar gali turėti ir seniau pagamintus įrenginius, kuriuose šių medžiagų dar gali būti“, – pranešime spaudai sako mokslininkė.
E. Viselga priduria, kad toks elektroninių atliekų kiekis – didelė našta ekosistemai. Mobiliuosiuose telefonuose būna ne tik retųjų metalų, bet ir ličio jonų baterijos – visos šios medžiagos gali tapti kenksmingų cheminių reakcijų dalyvėmis.
Kenkia ir dirvožemiui, ir vandeniui
Nors kasmet susidarantis el. atliekų kiekis vis auga, perdirbimui atiduodama tik nedidelė dalis šių atliekų. Likusios atliekos, deja, paliekamos dūlėti sąvartynuose, kur gali tapti kenksmingų cheminių reakcijų dalyvėmis. Ši problema ypač opi mažiau išsivysčiusiose valstybėse, kur trūksta šių atliekų tvarkymo reguliavimo.
„Lietuvoje ir ES situacija gana nebloga, tačiau kai kuriose šalyse el. atliekos yra šalinamos sąvartynuose. Patekusios į sąvartynus, el. atliekos daro žalą sąvartyno aplinkai. Veikiamos kritulių, jos kenkia dirvožemiui, o per jį – ir vandens kokybei“, – sako doc. dr. A. Zigmontienė.
Jos teigimu, krituliams reaguojant su el. atliekose esančiomis cheminėmis medžiagomis susidaro rūgštinis filtratas. Šis, tekėdamas į žemės sluoksnius, išneša ir visą puokštę įvairių cheminių – organinių ir neorganinių – junginių, kurie patenka į dirvožemį. Tai atsitinka tuo atveju, jei sąvartyno dugnas nėra pritaikytas, o dirvožemis ir gruntinis vanduo nėra izoliuotas nuo filtrato.
„Dalis cheminių medžiagų užsilieka dirvožemyje, tačiau dalis jame esančių cheminių medžiagų gali patekti į gruntinius vandenis, o per jį – į paviršinius vandens telkinius, pavyzdžiui, tvenkinius, upes, ežerus, taip pat ir jūras, vandenynus“, – pranešime spaudai teigia doc. dr. A. Zigmontienė.
Svarbiausia – neišmesti bet kaip
Pasak doc. dr. A. Zigmontienės, geriausia išeitis – užtikrinti tinkamą ir saugų el. atliekų perdirbimą, kuriuo turėtų pasirūpinti šių produktų gamintojai ir importuotojai. Jos teigimu, pagal gyvavimo ciklo vertinimą daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) elektronikos sektorius sukuria gamyboje ir pirminių žaliavų gavime. Atgavus ir perdirbus el. atliekas, kuriose yra metalų, būtų galima sutaupyti apie 80 proc. ŠESD.
Mokslininkei pritaria ir E. Viselga. Pasak jo, prisidėti, kad globalus el. atliekų kiekis ir dėl jų atsirandanti jūrų ir vandenynų tarša sumažėtų, gali kiekvienas. Aplinkai draugiškiausias būdas – prailginti įrenginio naudojimo laiką, o įrenginiui visiškai sugedus jo negalima išmesti bet kur.
„Jei turite ir tokių mobiliųjų telefonų, kurie yra itin pasenę, negrįžtamai sugadinti arba žinote, kad jų tikrai nebenaudosite, jokiu būdu neišmeskite jų bet kur. Elektronikos atliekos tvarkomos specialiai tam skirtose perdirbimo įmonėse, kurios gali atskirti įvairias medžiagas ir tinkamai jas perdirbti. Nebereikalingi išmanieji telefonai turėtų keliauti į baterijoms bei smulkiai elektronikai skirtas dėžes, esančias daugumoje prekybos centrų, taip pat ir mūsų salonuose“, – teigia E. Viselga.
Sugedusį išmanųjį telefoną svarbu patikėti autorizuotam įrenginių remonto centrui, kuris gali užtikrinti, kad taisymui naudojamos gamintojų detalės, o visos atliekos kruopščiai tvarkomos. Pavyzdžiui, remonto centre „Smart Master“ tam tikros įrenginių dalys utilizuojamos pagal gamintojo reikalavimus. Jei dalys buvo pakeistos, atliekant garantinį taisymą jos grąžinamos gamintojui, kuris tiria gedimo priežastis. Gavę tyrimo rezultatus gamintojai gali ištaisyti spragas, tirti tokių atvejų priežastis ir užtikrinti, kad tokie gedimai kartotųsi kuo rečiau, o nebereikalingos dalys būtų teisingai utilizuojamos.
Telekomunikacijų įmonė užsibrėžė iki 2030 m. perdirbti arba antram gyvenimui prikelti net 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų. Bendrovė pasiryžusi užtikrinti, kad jai atnešti naudoti mobilieji įrenginiai būtų sutaisyti, atnaujinti ir grįžtų į antrinio naudojimo rinką. Tokie įrenginiai, kurių pernaudoti galimybių nebėra, bus atiduoti partneriams perdirbti. Įmonė nuolatos ieško tvarumo sprendimų, kurie sumažintų veiklos poveikį aplinkai. Neseniai „Tele2“ prisijungė prie iniciatyvos „Išsaugokime Baltijos jūrą“. Devynis mėnesius truksiančios ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos jūros taršą ir rasti reikalingų sprendimų šiai situacijai pakeisti. Nulinio CO2 pėdsako savo veikloje siekianti įmonė primena, kad jūros ir vandenynai, kaip ir miškai, yra atsakingi už deguonies gamybą, todėl svarbu juos prižiūrėti ir tausoti.
