Paplūdimio lankytoja Emily Jenke šį keistą padarą aptiko tyrinėdama uolėtą pajūrio pakrantę netoli Fairhaveno, mažo miestelio, esančio apie 125 km į pietus nuo Melburno.
Ovalus, gumbuotas, raudonas ir su atauga formos objektas, atrodė baugiai. Šiuo kadru moteris pasidalijo Viktorijos laukinės gamtos mylėtojų klubo paskyroje „Field Naturalists Club of Victoria“ feisbuke.
Pasak jį radusios moters, objektas buvo standus, panašus į augalą ir aptiktas natūraliai susiformavusiuose uolėtos pakrantės baseinėliuose.
Kaip paaiškėjo vėliau, šis į nežemiškos kilmės būtybę panašus padaras yra jūrų tulpė.
Gamtos mylėtojai feisbuko paskyroje spėliojo ir šmaikštavo, kad tai gali būti vienas iš „Kempiniuko plačiakelnio“ herojų ar net placenta.
Vis dėlto, dauguma vieningai nutarė, kad tai – jūrų tulpė, kuri nutrūko nuo povandeninių uolų ir buvo išmesta į krantą.
Jūrų tulpės (lot. Pyura spinifera) yra ascidijos, priklausančios gaubtagyvių gyvūnų klasei. Kaip rašo „Australian Museum“, ant povandeninių uolų gyvenančias prisitvirtinusias jūrų tulpes dažnai pastebi nardytojai Sidnėjaus apylinkėse. Nepaisant augališko pavadinimo, jūrų tulpės yra gyvūnai, o ne augalai.
Jūros tulpė yra padengta gumbeliais ir iškilimais. Jos būna įvairių spalvų – oranžinės, violetinės, geltonos, raudonos, rožinės.
Jos aptinkamos pakrančių vandenyse iki maždaug 80 m gylio.
Jūrų tulpės maitinasi planktonu filtruodamos vandenį.
Įdomu tai, kad jūrų tulpės „žiedas“ iš tiesų yra atskiras gyvis – jūrų kempinė – lot. Halisarca australiensis.
Šie du gyviai evoliuciškai prisitaikę gyventi išvien – jūrų kempinėje yra junginių, atbaidančių plėšrūnus, o tulpė tuo pačiu natūraliai suteikia savo paviršių, ant kurio jūrų kempinė gali augti.