Apie 70 km nuo Belizo krantų esanti Didžioji Mėlynoji skylė yra jūrinė įgriuva, kurios skersmuo – 318 metrų, o gylis – 124 metrai. Tai tai viena didžiausių jūrinių įgriuvų pasaulyje.
Tokios įgriuvos susiformavo Pleistoceno metu (2,6 mln.–10 tūkst. m. pr. m. e.), kai jūros lygis buvo daugiau nei 100 metrų žemesnis, nei yra dabar. Manoma, kad pradžioje tai buvo kalkakmenio urvas, tačiau pakilus jūros vandeniui sausumos teritorijos buvo užlietos. Ilgainiui urvo viršutinė dalis įgriuvo ir taip atsivėrė duobė po vandeniu. Be to, dabar čia yra ištisa povandeninių urvų sistema.
Dabar Didžioji Mėlynoji skylė yra Belizo barjerinio rifo rezervato dalis – UNESCO pasaulio paveldo objektas. Čia gyvena daugybė unikalių koralų, įvairios kitos retos gyvūnų ir augalų rūšys. Skylės gelmėse yra išlikę stalaktitų likučių – geologinių darinių, kai vietoje povandeninės smegduobės čia buvo urvas.
Vis dėlto įdomiausia tai, kad pačios skylės gelmėse beveik neegzistuoja gyvybė, – maždaug 90 metrų gylyje yra susiformavęs vandenilio sulfido sluoksnis, kur deguonies kiekis sumažėja iki nebetinkamo gyvybei, vanduo tampa anoksiškas.
Dėl šios priežasties skylės dugne yra susiformavęs jūros gyvūnų liekanų sluoksnis – tai, manoma, įvyko dėl to, kad kai gyvūnai panėrė per giliai, užduso ir žuvo.
Šie paslaptingą vietovę prieš šešerius metus tyrinėjo milijardierius Richardas Bransonas, „National Geographic“ tyrinėtoja Erika Bergman ir okeanografas Fabienas Cousteau.
Anot „National Geographic“ mokslininkės E. Bergman, yra žinoma, kad Didžiojoje Mėlynojoje skylėje be žinios yra dingę mažiausiai trys žmonės. Savo ekspedicijos metu tyrinėtojai teigia aptikę dingusiųjų palaikus ir matė jų skeletų liekanas.
„Matėme dviejų iš trijų dingusių asmenų palaikus. Tai tarsi amžinojo poilsio vieta. Apie tai pranešėme Belizo Vyriausybei ir nurodėme tikslią vietą. Buvo nuspręsta, kad palaikai nebus iškelti, o liks ten, kur labai tamsu ir ramu“, – anksčiau „Business Insider“ teigė E. Bergman.
Savo tinklaraštyje „Virgin“ R. Bransonas teigė, kad Didžiosios Mėlynosios skylės tyrinėjimai priminė jam, kokių nelaimių pasauliui gali sukelti klimato kaita ir kylantis jūros lygis.
Tyrimo metu komanda šiame nuostabiame gamtos kampelyje pastebėjo ir pasišlykštėjimą keliančių objektų – plastiko atliekų, rašo „Live Science“.
„Deja, skylės dugne matėme plastikinių butelių“, – teigė R. Bransonas.
Plastikas giliausiose vietose
Marianų įduba – tai giliausia vandenyno vieta pasaulyje, čia aklinos tamsos gelmės siekia net 10 975 metrus. Tačiau net ir atokioje Ramiojo vandenyno dalyje esanti įduba jau užteršta žmonijos paliktomis šiukšlėmis – vienkartinėmis plastiko pakuotėmis.
Tai pasimatė povandeniniams zondams nusileidus tyrinėti šios vietovės dugno. Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad giliausia į vandenyno dugną nugrimzdusi šiukšlė yra plastiko maišelis.
Šis objektas buvo aptiktas tikrinant per pastaruosius 30 metų sudarytą ir viešai prieinamą nuotraukų bei vaizdo įrašų duomenų bazę, kurioje yra įamžintos vadinamosios giliavandenės šiukšlės.
Iš visų duomenų bazėje užfiksuotų klasifikuojamų šiukšlių labiausiai paplitęs plastikas, o plastikiniai maišeliai sudarė didžiausią plastikinių šiukšlių kiekį. Kitos šiukšlės buvo sudarytos iš tokių medžiagų kaip guma, metalas, audiniai, stiklas. 89 proc. plastiko atliekų, aptiktų giliausiose pasaulio vietose, yra vienkartinio naudojimo, pavyzdžiui, buteliai ir indai, rašo „The National Geographic“.
Skaitykite daugiau čia: Giliausioje planetos vietoje vandenyne – nemalonūs radiniai: 11 km gelmėse pamatytas vaizdas įjungus prožektorius sukrėtė mokslininkus
Plastikas ir Baltijos jūroje
100 vienetų – tokį mikroplastiko dalelių kiekį 1 kubiniame Baltijos jūros vandens metre suskaičiuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jau dešimtmetį jūros būklę stebintis Jūros tyrimų instituto specialistas Arūnas Balčiūnas teigia, kad didžiausia problema yra pačioje jūroje esančios plastiko atliekos – išvalyti jas itin sudėtinga ir brangu.
„Jūroje esančio plastiko fragmentai juos nurijusio organizmo viduje gali sukelti antrinę cheminę taršą – virškinimo metu iš dalelių išsiskiria medžiagos, kurios buvo naudojamos plastiko gamyboje. Šiuo metu pasaulyje vyksta sudėtingi ekotoksikologiniai tyrimai. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kokia plastiko koncentracija vandenyje lemia aiškų požymį, kad plastiką įsisavina ne tik jūros organizmai, bet ir žmogus“, – sako A. Balčiūnas.
Anot mokslininko, jūros švaros būklė vertinama pagal tai, kiek šiukšlių randama 100 paplūdimio ruožo metrų. Nors specialistai dar diskutuoja, kiek vienetų šiukšlių tokioje atkarpoje atspindėtų gerą vandens telkinio būklę, tačiau šiuo metu visuotiniai sutarta tokiu rodikliu laikyti 20 vnt. 100 paplūdimio atkarpos metrų.
Daugiau skaitykite čia: Baltijos jūros gerovė – ne tik pajūrio gyventojų rūpestis