Telefonas – svarbiausias atributas
A. Lukošius atvirauja, kad gamtoje jis laiko praleidžia nedaug. Daugiausiai dėmesio šiuo metu skiria savo daržui, pasakoja pastatęs pakeltas lysves, kuriose augina pomidorus. O žygeivis iš jo prastas. Vis dėlto, tai netrukdo jam nemenkai išmanyti apie programėles, padėsiančias tiems, kurie vasaros be gamtos neįsivaizduoja. Nesvarbu, ar leidžiasi į tolimus žygius užsienio šalyse, ar Lietuvoje, o galbūt keliauja įvairiuose pasaulio miestuose. Kad ir kokia kelionė lauktų – technologijos visada pasiruošusios padėti.
„Ar išėjote į svetimą miestą, pasivaikščioti visą dieną, su juo susipažinti, ar išėjote dviračiu pasivažinėti įdomiais maršrutais, o gal išėjote į žygį kalnuose ar miškų takeliais savaitei, su palapine, – esmė ta pati: pirmiausia, reikia ryšio priemonės. Tam, kad užmegztume ryšį, esant rimtam poreikiui. Be to, mums patiems smalsu žinoti, kas vyksta pasaulyje. Mums įdomu matyti, koks oras. Ir tai svarbu, jeigu išeini ilgam. Išmanus telefonas yra unikalus sprendimas šiuo atveju, kuris viską sprendžia, nes viską savyje turi.
Kitas dalykas, kurio mums reikia – orientacija, t. y. navigacija, informacija apie aplinką ir kitus svarbius dalykus. Vėlgi, tas pats išmanus telefonas visa tai savyje turi. Trečias dalykas, kurio mums reikia, tai draugo, patarėjo, kuris išmano dalykus, kurių mes neišmanom. Tai, vėlgi, galim rasti išmaniajame telefone. Ir ketvirtas dalykas – pramogos, kurias irgi galim rasti išmaniajame telefone“, – sako technologijų ekspertas.
Vis dėlto, kaip sako jis, išmaniojo telefono ilgoms išvykoms nepakanka. Paprasčiausiai dėl to, kad jis yra linkęs pakankama greitai išsikrauti, ypač, jei aktyviai naudojamos įvairios mobilios aplikacijos. Tačiau jeigu išvyka trumpa arba tokia, kurioje yra galimybė telefoną įkrauti, pavyzdžiui, užsienio miestas, tai – puikus pagalbinis įrankis.
„Išeisim į miestą pasivaikščioti, įsidiegsim to miesto programėlę pažinti, įsidiegsim kokį nors „World Around Me“, kur gali žiūrėdamas pamatyti, kur kokia kavinė yra ir tiesiai į ją nueiti. Gali „Google“ žemėlapyje susirasti įdomių dalykų, gali „Google World“ susirasti įdomius vaizdus, kurių reikia.
Keliaujant į užsienį, aš į telefoną sudėčiau ir visas savo dokumentų kopijas. Ir būtinai telefonu atsiskaitymą padaryčiau. Dėl to, kad jeigu kortelę iš jūsų, pavyzdžiui, nukniauks, tai bus galima susimokėti telefonu. Žmonės bijo telefono, tačiau techniškai gali kortelę palikti namie, turėti kortelę telefone ir mokėti tik su telefonu. Pamesi telefoną – jį gana sunkiai atrakins. Daug daugiau laiko turėsi apsisaugoti. Tai čia toks į miestą keliaujant, užsienio dalykas“, – sako A. Lukošius.
Leidžiantis į žygius gamtoje, aiškina A. Lukošius, labai praverčia ir išmanus laikrodis. Ypač gerai, jei laikrodis leidžia naudotis žemėlapiais.
„Pavyzdžiui, aš turiu tokią „Komoot“ programėlę, kur žmonės sudeda vietas, kur jiems įdomu buvo pasivaikščioti, maršrutus visokius. Ir Vilniuje daug tų vietų yra. Pavyzdžiui, aš nepažįstu viso Vilniaus, bet noriu žygiuoti Pavilnio regioninio parko takais, tai aš pasiimu jau kažkieno nueitą maršrutą, jis yra su informacija, su nuotraukomis, galiu tą žemėlapį nusikopijuoti, atsisiųsti, persikelti į laikrodį ir eiti išvis be telefono. Čia yra trumpas žygis, aš nenoriu, kad ekranas mano dėmesį nukreiptų, ir einu su tuo laikrodžiu – jis man tiksliai rodys visą kelią, kur nueiti, kur grįžti, su juo galiu ir susimokėti“, – pasakoja technologijų asas.
Ilgesniems žygiams, A. Lukošius rekomenduoja nepamiršti išorinės baterijos. Ji reikalinga tais atvejais, kai nėra galimybės įkrauti telefoną.
„Dargi, jeigu išeiname į ilgesnį žygį negu 3 dienų, mums reikia akumuliatorių kažkaip įkrauti. Šiais laikais, ačiū Dievui, yra saulės išlankstomos baterijos, jas galima ant kuprinės pasikabinus krauti žygio metu ir poilsio metu turėti. Kai kurios išorinės baterijos turi ir žibintuvėlius savyje, galima įsidėti palapinėje, apšviesti ją, kai reikia. Žodžiu, šis dalykas būtinas einant į ilgesnį žygį. Jeigu labai, labai ilgas žygis, aš dar patarčiau turėti ir neišmanų telefoną, kuris gali būti išjungtas, bet pakrautas, gulėti kažkur, ir įsijungti jį toje situacijoje, kada viskas išsijungia. Lygiai taip pat reikėtų turėti paprastą žemėlapį ir paprastą kompasą, jeigu netyčia viskas išsijungia, – kažkaip gelbėtis reikia“, – sako jis.
Būtiniausios programėlės telefone
Ruošiantis į kelionę ar į žygį, A. Lukošius rekomenduoja parsisiųsti mobilią aplikaciją, kuri padės susikrauti reikiamus daiktus.
„Man reikėtų pasižiūrėti pavadinimus, aš taip tiksliai neprisiminsiu, bet kaip nors su „pack“ vadinasi. Ten viskas anglų kalba, bet ten yra parengti sąrašai, kur tu gali pasirinkti, kur tu eini, – į šilumą ar šaltį, į kalnus ar į miestus – visa tai pasirenki ir jie tau pasiūlo, ką reikia pasiimti. Ten labai ilgas sąrašas, galima ne viską imti, bet jums bent jau primins, kad pamiršote kojines ar dar kažką“, – šypteli jis.
Išsiruošus į žygį ar kelionę, svarbu pasirūpinti navigacija ir žemėlapiais tos vietos, į kurią vykstama.
„[Be minėtos „Komoot“ programėlės, aut. past.] man kadaise labai padėjo „AllTrails“ programėlė, kai aš buvau prie Komo ežero ir norėjau pasivaikščioti visais takeliais, kur mašinos nevažiuoja. Ir ten yra jie visi, tiesiog kaip navigacija, nes mes gi neisim pagrindiniais keliais, mes eisim kažkokiais takeliais, kurie nėra autostrados. „Google Maps“ visa tai rodo, tačiau ji nesiūlo mums tokios navigacijos patogios.
Labai daug programų, kurios leidžia tuos žemėlapius net atsisiųsti ir nebereikia interneto ryšio, kad jais galėtume naudotis. Deja, jų nemokamų praktiškai nėra, arba labai mažai, reikia labai paieškoti, tai čia yra tokia išlyga, nes žemėlapiai kainuoja. Čia yra ir patarimai, ir žmonių pasiūlyti maršrutai, ir prie to paties – visi tie takeliai sudėti, kur gali eiti ir nepasiklysti bent jau. Bet, pavyzdžiui, jeigu nori dviračiu Pavilny pasivažinėti, aš žiūrėjau, kur galima surasti dviračių takus normalius, yra „Naviki“ tokia programėlė, specialiai tinka dviračių takams.
Tad šis dalykas, turbūt, pats svarbiausias – susirasti kažkokią programą, kuri galėtų orientuotis ne autostradose, ne keliuose. Tiesa, ir „Google Maps“ gali praversti. Pavyzdžiui, tik išėjus gali pasižymėti tą vietą, kurioje šiuo metu esi, jeigu, pavyzdžiui, grybauji, tai bent jau grįši atgal į tą vietą. Žemėlapyje rodys, kur ta vieta, kur buvai. Gal ten takelio nerodys, bet bent jau žinosi, kur eiti“, – pataria A. Lukošius.
Dar viena mobiliųjų aplikacijų rūšis – programėlės, talpinančios savyje įvairiausius patarimus, skirtus nutikus nelaimei.
„Nežinau, įkando erkė, draugas parkrito, susiplėšė kojos raumenį ir galbūt koją susilaužė, dar kažkas atsitiko. Dauguma žmonių, nesvarbu, kad jie mokėsi pirmos pagalbos, sutrinka ir ieško patarimo, ką daryti. „Google“ ieškoti kartais užtrunka, o kartais ir ryšio nėra. Tai aš visai neseniai pažiūrėjau, yra tokių programėlių, pavyzdžiui, „iFirstAid“. Čia yra australų programėlė.
Pirmiausia, man patiko, kad ji iš karto atsisiuntė visus duomenis į vidų, jeigu nebus ryšio. Joje yra visi pasirinkimai, kas mano atsitiko: įkando, apsinuodijau, alerginė reakcija. Ir kai paspaudi kažkurį iš tų variantų, pavyzdžiui, įkandus gyvatei, ji su paveikslėliais parodo, ką galima daryti, kada kviesti pagalbą ir t. t., aišku, čia Australijai skirta, gal numeriai ne tie, bet šitą lietuviai galėtų padaryti – tai tikrai būtų naudinga.
Šios programėlės idėja man patiko, nes neseniai susidūriau su atveju, kai man reikėjo erkę ištraukti ir, tiesą pasakius, tuo momentu sėdi ir galvoji: gal ją sukti pagal kažkokią tai kryptį, bet kažkas sakė, kad nereikia sukti, po to susidūrėm su tuo, kad reikia pincetą turėti, o aš jo neturiu“, – pasakoja pašnekovas.
Ir galiausiai – mobiliosios aplikacijos, skirtos pramogai. Jų yra pačių įvairiausių, tačiau A. Lukošius dalijasi savo atradimais.
„Turiu programėlę, kuri padeda atpažinti grybus: „Mushroomizer“. Aš rimtai ja nesinaudojau, dėl to negaliu pasakyti, ar ji labai gerai atpažins grybus. Bet šiaip nepasitikėčiau, nepulčiau valgyti kažko panašaus į musmirę, jeigu programėlė parodė, kad tai yra baravykas. Tačiau vis dėl to, kaip papildomas informacijos šaltinis, tai yra gerai.
Yra ir „PlantNet“. Aš jau daug kartų išbandžiau tą programą, ji atpažįsta visus augalus. Čia jau daugiau pramoga, galbūt mums dažnai nereikia, nors uogas radus gal praverstų. Nufotografuoji augalą, nufotografuoji lapą, nufotografuoji žievę, jeigu ji prašo, nufotografuoji uogą, parašai, kurioje vietoje pasaulio esi. Šiaip aš žiūrėjau, kad labai tiksliai atpažįsta. Ta pati pramoga yra „BirdNet“ programėlė, kuri atpažįsta paukščius iš čiulbėjimo. Šito gal gyvenimui nereikia, tačiau gamtoje pabudus įdomu sužinoti, kuris paukštis pažadino.
Telefone yra ir kamera, socialiniai tinklai. Nesiūlau keliaujant užsienyje fotografuotis, dėti iškart įrašus, kad esate kažkur toli, nes gali kiti žmonės sužinoti, kad jūsų namie nėra, ir sugalvoti kokią nors keistą idėją, tačiau vėliau įdėti tikrai galima“, – pasakoja A. Lukošius.