Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjungos šalių energetikos ministrai ir daugiau kaip 300 energetikos įmonių pasirašė Europos vėjo energetikos chartiją, kurioje įtvirtino, kad siekiant Bendrijos žaliųjų tikslų ir energetinės nepriklausomybės, būtina stiprinti žemyno vėjo pramonę.
Siekiant šio tikslo ypač svarbus vaidmuo teks Baltijos jūrai, kurios milžiniškas vėjo energijos potencialas pastaraisiais metais pradedamas vis sparčiau išnaudoti, nors iki tikrojo jo išlaisvinimo dar laukia ilgas kelias.
Ambicingi valstybių planai
Baltijos jūros reikšmę vėjo energetikos sektoriuje sunku pervertinti. Būtent šioje jūroje buvo pastatytas pats pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas pasaulyje. Jį dar 1991 m. šalia Lolando salos įrengė Danija.
Danija ir šiandien yra elektros energijos gamybos Baltijos jūroje lyderė, kuriai priklauso pusė iš dvidešimtiems šiame vandens telkinyje dabar veikiančių vėjo elektrinių parkų. Tačiau šios valstybės pavyzdžiu vis aktyviau seka ir kitos Baltijos jūrą supančios šalys.
Palyginti sekli ir vėjuota Baltijos jūra itin tinka vėjo elektrinių statybai. Mokslininkų ir energetikos sektoriaus ekspertų skaičiavimais, bendras šios jūros potencialas siekia 93 gigavatus (GW), tačiau šiandien dauguma vėjo parkų joje yra palyginti nedideli ir bendra jų galia sudaro tik kiek daugiau nei 3 GW. Visgi šis skaičius artimiausiais metais sparčiai augs.
„Pernai aštuonios aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią. Verta pažymėti, kad Europos Komisijos žaliajame kurse numatyta, kad bendra ES teritoriniuose vandenyse įrengta jūrinio vėjo elektrinių parkų galia 2030 m. turi pasiekti 60 GW, vietoje dabartinių 32 GW. Tad Baltijos jūra užtikrins trečdalį viso Bendrijos poreikio. Didesnį potencialą turi tik gerokai didesnė ir vėjuotesnė Šiaurės jūra“, – teigia „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas.
Kol kas visi Baltijos jūros vėjo elektrinių parkai priklauso tik keturioms šalims – Danijai, Švedijai, Vokietijai ir Suomijai. Bet netrukus prie šios kompanijos prisidės ir Lietuva, Estija ir Latvija. Be to, nauji projektai planuojami ir tose šalyse, kurios Baltijos jūros vėją jau yra įdarbinusios.
„Galima sakyti, kad Baltijos jūroje prasideda tikras vėjo energetikos proveržis, o kai kurios šalys yra išsikėlusios ypač ambicingus tikslus. Pavyzdžiui, jūrinio vėjo parkų kol kas neturinti Lenkija iki 2050 m. siekia savo teritoriniuose vandenyse įrengti 28 GW galios. Tai reiškia, kad mūsų kaimynė aplenktų Daniją ir taptų daugiausia elektros energijos Baltijos jūroje gaminančia šalimi“, – sako V. Rimas.
Pasak jo, dėmesys jūrinio vėjo energijai ypač išaugo prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir jo sukeltam energijos kainų šokui. Tapo akivaizdu, kad tokios investicijos yra būtinos tiek energetinio, tiek nacionalinio saugumo požiūriu: „Toks neišsenkantis energijos šaltinis kaip jūros vėjas yra labai reikšmingas, siekiant galutinai atsikratyti bet kokios priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Kartu elektros energijos gamyba iš vėjo yra neutrali klimato požiūriu. Tad jūrinio vėjo energetikos plėtra sprendžia iškart dvi Europos problemas.“
Maža pakrantė – didelis potencialas
Lietuva, kuriai priklauso mažiausia Baltijos jūros dalis, ambicijomis su kitomis šalimis lygintis negali, tačiau ir mūsų šalyje jūrinis vėjas lems reikšmingus pokyčius energetikos sistemoje.
Baltijos jūrinio vėjo tyrimų pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP) duomenimis, ilgalaikis Lietuvos jūrinio vėjo potencialas siekia 4,5 GW. Jau apie 2030 m. mūsų šalyje pradės veikti pirmasis toks parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks apie 700 MW. Jis per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, o tai užtikrins ketvirtadalį viso dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
„Nors Baltijos jūros turime santykinai nedaug, įdarbinę jos vėją galėtume pagaminti daugiau švarios elektros energijos nei mums reikia. Tai ne tik leistų įsitvirtinti elektros energijos eksporto rinkoje, bet ir atvertų galimybes investuoti į visiškai naujas atsinaujinančios energijos technologijas, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamybą“, – pažymi V. Rimas.
Galiausiai, svarbu ne tik tai, bet ir kokį postūmį jūrinio vėjo elektrinių projektai gali bendrai suteikti šalies ekonomikai. Skaičiuojama, kad vien pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas pritrauks milijardines investicijas, kurs naujas aukštos kvalifikacijos darbo vietos ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, turės teigiamos įtakos transporto ir statybos sektoriams bei Klaipėdos uosto plėtrai.
„Jau nekalbant apie tai, kad pradėjus veikti jūrinio vėjo elektrinių parkui projekto vystytojas teiks tiesioginę paramą vietos bendruomenėms. Surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos pajūrio bendruomenių gyvenimo kokybei gerinti ir ekonomikai skatinti. Tai reiškia, kad pajūrio regiono gyventojai gaus lėšų, kuriomis galės finansuoti jiems reikšmingus pokyčius“, – pranešime spaudai sako „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.
