Po pertraukos, išreikalautos mano skaudančių kojų, vėl grįžau į kelią. Jaučiau palengvėjimą galėdama žygiuoti kartu su Dovile ir Giedriumi, visuomet žygiuojančiu iš paskos. Baltijos jūrai ramiai alsuojant mums iš dešinės, mintyse nenustoja suktis mintys apie jos išsaugojimą. Dienos maršrutas kaip visada mus veda kiek įmanoma arčiau jūros pakrantės. Žygiuodami galėjome stebėti kaip tarša tiesiogiai veikia visai šalia banguojančią jūrą. Šalikelėse besiformuojantys dumblių žydėjimai prognozavo apie galimus pavojingus dumblių žydėjimus ateityje ar net raudonuosius potvynius Baltijos jūroje. Dažnai taršos kelias iki jūros buvo matomas kaip ant delno – nuo pat maistinių medžiagų šaltinio iki nuotekų patekimo į vandenys ir jų kelio link jūros. Tai buvo ne tik svarbi, bet ir nerimą kelianti patirtis, todėl stebėjome šiuos taršos požymius ir, kai tik galėjome, juos dokumentavome.
Kitą dieną su Edita važiavome pasipildyti maisto atsargas ir atvykome į kitą mūsų nakvynės vietą: Närpes. Sekė lėta atsigavimo diena šiame mieguistame miestelyje. Edita paruošė keletą skaniausių patiekalų, kokius tik esame valgę visos ekspedicijos metu (paties Giedriaus žodžiais tariant) ir mes, tiesiogine to žodžio prasme, užvertėme kojas. Nors Baltijos jūra nuolat ošia mūsų mintyse ir širdyse, labai svarbu yra ir pailsėti. Be poilsio ši ekspedicija taptų tiesiog neįmanoma misija.
Ketvirtadienį ir vėl prisijungiau pažygiuoti. Maršrutas mus vedė asfaltu ir žvyrkeliais, tad, pasiekus dvidešimtą kilometrą ir pasukus į mišką, visi atsidusome su palengvėjimu. Mums prisėdus miškelyje papietauti, su mumis priėjo pasikalbėti to miško savininkas, Tanelis, ir pakvietė į savo namus išgerti kavos ir paragauti ką tik iškepto obuolių pyrago.
Taneliui labai rūpi aplinka. Jis nusipirko šį miško plotą tam, kad apsaugotų jį nuo plyno kirtimo, lėtai niokojančio Suomijos miškų buveines. Baigęs pasakoti apie savo artimą santykį su gamta ir Baltijos jūra, Tanelis dar mums parekomendavo gražią vietą, kur galėtume apsistoti nakčiai, o dienos maršrutas sutrumpėtų net keliais kilometrais. O svarbiausia, ta vieta – tiesiai ant jūros kranto. Tanelis buvo visiškai teisus – mus atvykusius pribloškė šios stovyklavietės grožis ir ramybė. Tą vakarą panėriau į vandenį: skystą stiklą po violetiniu dangumi, pilnu žvaigždžių. Baltijos jūra yra kažkas nepaprasto, ypatingo ir trapaus. Jos seklumas, nesuskaičiuojamos salos, pasiekiamumas tokiam dideliam skaičiui žmonių ir jos jautrumas taršai tik sustiprina šį pojūtį. Pradėjau suprasti, kokia artima kultūrine prasme Baltijos jūra yra žmonėms, gyvenantiems aplink ją, ir kokią svarbią vietą jūrinė veikla užėmė Baltijos šalių istorijoje.
Kitą „poilsio“ dieną kartu su Edita tiesiog nuostabiai išsimaudėme jūroje. Taip pat turėjau keletą asmeninių reikalų, kuriuos reikėjo išspręsti. Gerai, kad turėjome „logistų telefoną” – kitaip Suomijoje visai neturėčiau prieigos prie interneto. Po įprasto apsipirkimo atvykome į Kristinestadą. Iškart įsimylėjome jo senus medinius namus ir spalvingą stilių, o vėliau sužinojome, kad Kristinestadas yra vienintelis miestas Suomijoje, kuriam suteiktas „Cittaslow“ statusas. „Cittaslow“ – tai lyg tvarumo „aukso žvaigždė“, skiriama tik tam tikriems Europos miestams, atitinkantiems griežtus kriterijus. Nupirkusios Dovilei žieminių drabužių iš padėvėtų rūbų parduotuvės, su Edita sulaukėme skambučio iš žygeivių apie netoliese ūkininkų laukuose kasamas bulves. Žinoma, iškart važiavome jų rinkti ir gavome pilną maišą – nemokamai! Atvykusios į nakvynės vietą sužinojome, kad mūsų rezervacija, deja, buvo atšaukta. Tačiau nebuvo pernelyg dėl ko jaudintis, nes malonūs kaimynai, Harriet ir Peder, netruko mums padėti. Atvykę į Kilen buvome svetingai priimti ir net gavome galimybę naudotis pirtimi (vėliau mums buvo padovanota ir nakvynė!). Visų geriausia dovana buvo tai, kad Harriet pakvietė su mumis susitikti vietinius žurnalistus, kurie norėjo išgirsti mūsų istoriją. Negalime atsidėkoti šiems žmonėms už pagalbą skleisti mūsų žinią. Taigi, trečiadienį turėjome interviu net su dviem žurnalistais! Su vienu iš radijo, kitu – iš vietinio laikraščio.
Ketvirtadienis buvo mano paskutinė diena Suomijoje su „Išsaugokime Baltiją“. Galvoje sukosi įvairūs jausmai, bet tuo pačiu jaučiau ir neįtikėtiną ramybę. Laikas praleistas su komanda buvo lyg prieglobstis audroje. Klimato nerimas yra labai dažnas tarp jaunimo, tačiau leisdama laiką su grupe aistringų žmonių, kurie galės pasakyti „mes bent pabandėme“ savo būsimiems vaikams ir anūkams, jaučiausi taip, lyg būčiau pagaliau patekusi tarp savų.
Tą vakarą Giedrius mums surengė dar vieną pirties seansą. Prie mūsų prisijungė vyriškis iš vietos bendruomenės, su kuriuo prasmingai pasikalbėjome apie paukščius. Net nenutuokiau, kad ši vietovė, kurioje apsistojome, Kilen, yra tokia svarbi lizdus sukantiems bei migruojantiems paukščiams. Nors šis žmogus jau keletą metų išėjęs į pensiją, jis aktyviai dalyvauja atliekant poveikio aplinkai vertinimą, susijusį su vėjo jėgainių plėtra jūroje, siekiant apsaugoti šiems paukščiams svarbias buveines. Kuo daugiau bendravome su vietiniais žmonėmis, tuo daugiau įgijome ekologinių žinių apie vietinę aplinką. Dalintis savo aistromis jūrų apsaugai buvo puikus pavyzdys, kaip jūra sujungia žmones ir kaip mūsų pasidalinimai turi tiesioginę įtaką kiekvieno iš mūsų pasaulio suvokimui. Tai buvo įkvepianti patirtis, švelniai tariant.
Gryniausia tiesa tai, kas yra sakoma apie keliones. Reikia priprasti prie trumpalaikių patirčių ir stiprių ryšių junginio. Visgi, man tai nėra atsisveikinimas. Tikiuosi prisijungti prie komandos dar kartą, paskutiniame ekspedicijos etape Latvijoje ar Lietuvoje. Taigi, atsisveikinu sakydama „Iki pasimatymo, „Išsaugokime Baltiją”. Ačiū”.
Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Norėdami prisijungti ar savanoriauti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/
