Taip jau susiklostė, kad viskas man šiuo laikotarpiu apsivertė aukštyn kojomis. Visa širdimi troškau žygiuoti ir nešti žinutę apie Baltijos jūros būklę bei jos išsaugojimo galimybes – nežygiuoju dėl traumos, tik ramiai sau sukinėju ratus po įvairias lankytinas vietas ir renku įspūdžius. Sakiau sau, kad jau to autobusiuko vairo į rankas neimsiu, nes niekada tokios didelės mašinos nevairavau, bijau – prašom, dieną iš dienos vairuoju, vis kitus namus mums surandu, važiuoju į parduotuvę parūpinti maisto produktais, užpilti degalų ir taip suku kilometrus. Namie tiek maisto negamindavau ir su virtuve nedraugavau – ką jūs manot, jau daugiau kaip 100 skirtingų vegetariškų patiekalų pagaminau! Žodžiu, šitoje ekspedicijoje esu žmogus už kadro, bet kaip Giedrius sako, atlieku svarbų darbą – sudarau sąlygas žygeiviams vykdyti misiją.
Taigi, savo savaitę pradėjome nuo ,,išeiginės“ dienos. Apsistojome name miško ir jūros apsuptyje. Suomijoje jau nestebina, kad kiekviename name yra pirtis, bet apsidžiaugėme. Labai malonu pailsinti kūną, protą jaukioje šilumoje. Aplinka leido mėgautis tylos akimirkomis, raudonu saulėlydžiu, godžiai į save gėriau kiekvieną tyro oro gurkšnį miške, glaudžiausi prie medžių, kalbinau juos, stebėjau su šypsena žaismingas miško šeimininkes stirnas, voveres, net lapė pasipuikavo savo pūsta uodega. Giedrius tuo tarpu derino ekspedicijos reikalus, o Dovilė ,,laužė“ savo smegenis rašydama savaitraštį.
Sekantį rytą niekur neskubėjome, nors dienotvarkė mūsų labai aiški. Paprastai Giedrius keliasi penktą valandą ryto ir eina daryti savo mankštos arba dirba prie kompiuterio. Aš keliuosi apie šeštą, darau kvėpavimo mankštą, vaikštau rasota žole. Pusryčiaujame pusę aštuonių, tad suktis virtuvėje pradedu septintą. Turime gražų ritualą – valgyti pradedame nuo padėkos ir skalsos palinkėjimo. O tada jau visi kiti reikalai. Tačiau tą dieną buvo pirmas kartas kai pusryčiais rūpinomės kiekvienas sau. Buvo keista, nejauku, kažko trūko. Greičiausiai to bendrystės jausmo trūko. Pripratome jau vienas kitu rūpintis ir gera, kai turi kuo dalintis. O kad turėčiau kuo dalintis, pagaminti ką nors gardaus pietums, reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Mažoje vietinėje parduotuvėlėje radau viską, ko reikėjo ir mintyse jau sukosi chačiapurio bei sveikuoliškų sausainių receptai. Grįždama dar užsukau pasisveikinti su jūra. Ir čia dar vienas pirmas kartas – maudausi jūroje, o man prieš akis bažnyčia su kapinėmis ir šalia mažų laivelių prieplauka. Įspūdžiais dalinuosi su dukra, malonu išgirsti jos balsą ir pasakojimus apie anūkėlį.
Ir vėl išaušta rytas, dar kitas rytas. Jau rytai nukloti rūko skraiste, drėgna, sparčiai vėsta. Giedrius su Dovile išeina į suplanuotus dienos žygius, o aš lieku su ta pačia dienos rutina – namų, kuriuose nakvojome sutvarkymas, maisto produktų į šaldymo dėžę susidėjimas, likusių daiktų surinkimas ir rankose vairas. Smalsu kur nuves naujas kelias. Ir štai – aš vykstu į turgų! Radau daugiau nei reikėjo – pirkinių krepšyje ir medus, ir naminė duona, ir naminiai kiaušiniai. Sekanti stotelė – kempingas ir menų namas Art House Pilvilinna. Deja, menų namas buvo jau uždarytas, nebe sezonas. Bet aš smalsi, namą apžiūrėjau – ryškus, spalvingas, žaismingas. O kempingas ant jūros kranto pasirodo švęs sezono pabaigą. Vakarop renkasi žmonės, groja vietiniai muzikantai, čirška dešrelės, krykštauja vaikai. Grįžta ir Giedrius su Dovile nešdami lauktuves – rado virdulį, kurį naudojame dabar kasdien arbatai užplikyti, ir spanguolių, kurias sumaišėme su medumi. Dabar rytais gersime ne tik gerąsias bakterijas, bet ir vitaminų bombos šaukštelį suvalgysime. Ir vėl pirmas kartas! Dovilė tokia aistringa žygeivė, kad batų padai prakiuro. Iš pradžių juokėmės, bet tai rimta problema. Galiausiai vakaro topas – fejerverkai. Įspūdinga, bet liūdna, nes fejerverkų likučiai nukrito tiesiai į jūrą.
Nauja diena. Ta pati ryto rutina. Ramių kojų palinkėjus trumpam atsisveikinu su Giedriumi ir Dovile. Visi laukime, nes prie komandos prisijungs Ieva. Turiu truputį laiko, tad kaip be maudynių. Akimirka kita ir ant bangų aš supuosi su gulbe, vėjas kedena jūrą ir sklaido rūką. Nuostabu. Greitai viską susižiūriu ir lekiu sutikti Ievos. Nors ir pavargusi po ilgos kelionės pas mus – du lėktuvų, keturi traukinių persėdimai ir vienas autobusas – bet pasipuošusi šypsena ir kupina euforijos Ieva ištaria ,,labas“ ir gauna ,,apšilimą“. Reikia apsipirkti. Turime keletą taisyklių, kurių laikomės – naudojam savo daugkartinius krepšius, pagal galimybes pirmenybė sveriamiems, o ne supakuotiems produktams ir tik vegetariškas maistas. Kitas ,,apšilimas“ – nauji namai. Tai buvo mažutis namelis ant akmeninių uolų. Šaltas vanduo tik iš lauko, šildomės šildytuvu, mini elektrinė viryklė, trys lovos. Tad laimė ar nelaimė bus kažkam miegoti ant grindų. Nes mūsų jau keturi! Šita laimė teko Dovilei. Dušo nėra, bet sprendimas – pirtis.
Rytas nustebino pirma šalna ir mano basas kojas pakuteno smagiai. Kupini dėkingumo, nes visą savaitę kartu keliaus 18 Baltijos jūros herojų, leidžiamės į kelią. Giedrius su Ieva į žygį, aš su Dovile liekame buitinėje rutinoje. Jaučiu nepaaiškinamą nerimą. Bet reikia judėti pirmyn. Ir vėl pirmas kartas – mes apsistojome banke! Net kambarys vadinosi pinigų kambariu! O ten kambarys su dviem lovomis, pirtis, virtuvės nėra. Tad vėl metam burtus kaip miegosim. Giedriui teko galvą guldyti priepirtyje, o Dovilė miegojo pirtyje. Dar viena staigmena – ryte dingusi elektra ir žygeiviai į kelią leidžiasi tik su ,,sausu daviniu“.
Savaitė įsibėgėja, mano nerimas vis kyla, o paaiškinimo neturiu. Su Dovile leidžiamės į naujų jai žygio batų paiešką. Vykstame į seniausią Suomijos miestą, buvusią sostinę Turku. Miestas įkurtas 1229 m. prie Auros upės, kuri įteka į Baltijos jūrą, gyvena apie 300 tūkst. gyventojų. Pakeliui apžiūrime uolas, išsimaudome jūroje. Miestas didelis, vairavimo ypatumai kartais man nesuprantami, tad pasiklydau ne kartą, bet vietiniai vairuotojai labai supratingi ir kultūringi. Galiausiai randame prekybos centrą, panašumu į lietuvišką Akropolį. Įtampa kyla, nes Dovilės dydžio – 35 dydžio – žygio batų nerandame. Galiausiai batus ,,iš bėdos“ nusiperkame, bet kaip jie nešios Dovilę kelyje sužinosime vėliau. Vakare žygeivius su vakariene sutinkame jaukiuose močiutės namuose, pripildytuose jaukumo, rūpestingumo, grožio, vaikystės prisiminimų. Šeimininkė, kaip ir aš, močiutė, tad pokalbis greitai pasisuka apie anūkus ir džiaugsmą juos turėti. Išvykdama su dėkingumu pasidalinu rytine avižų su vaisias koše ir apsikeičiame nuoširdžiais palinkėjimais.
Prie mūsų komandos dienos žygiui prisijungė Aurajokisaatio ir Centrum Balticum Foundation organizacijų atstovai ir interviu pakvietė vietos žurnalistai iš TS Turun Sanomat laikraščio, kuris pasiekia apie 70 tūkst. skaitytojų. O aš tęsiu įspūdžių rinkimo kelionę. Šį kartą į Trolių Mumių slėnį Naantalyje. Baltijos jūros apsuptoje saloje atkurtas Tuvės Janson knygos herojų mumių pasaulis. Čia viskas kaip knygoje – spalvingi namai, miško labirintai, kuriuose raganos verda savo viralus, policijos areštinė, o pro žiūroną ant uolos galima pamatyti Suomijos prezidento vasaros rezidenciją. Mumiai – pasakiškos būtybės, gyvenančios žmogišką gyvenimą. Ir stebuklai, pagal trolius, gali būti tik su viena sąlyga – kiekvienas turi teisę būti savimi, bet niekas neturi teisės galvoti tik apie save.
Baltijos jūrai taip pat reikia mūsų dėmesio ir rūpesčio. Raskime tam laiko. Darykime mažus pokyčius savo aplinkoje ir kartu sukursime stebuklą. Prisijunk prie Baltijos jūros herojų.
Edita
Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą arba prisidėti savanoriška veikla. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu
Būkite Baltijos jūros herojais ir žygiuokite su mumis virtualiai įsigydami Baltijos jūros herojaus bilietą: https://www.facebook.com/share/yCZDVHboSCdJX6fQ/
Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/
