Įveikta 10 proc. atstumo
„Tik užvakar įžengėme į Vokietiją. Lenkijos dalis jau baigta, realiai perėjom visą Lenkijos pakrantę. Šiandien žygiuojame iš Wolgast miestelio į Greifswald miestelį. Šiandien laukia 33 kilometrai, šiuo metu esame šiek tiek atitolę nuo pajūrio, dėl to matote mišką mums už nugaros“ – pasakoja vienas iš žygio organizatorių ir koordinatorių Karolis Rasalas.
Žygeiviai Šv. Velykų rytą pasitiko su velykiniais pusryčiais: rankoje margučiai, numarginti markeriais. O vėliau, koją įkėlus į Vokietiją, kontrastas tiek aplinkos, tiek žmonių prasme, sako Karolis – milžiniškas:
„Labai stiprus kontrastas kilometro ruože nuo Lenkijos iki Vokietijos. Vakar pasiekėme mums, žygiuojantiems, gana svarbią kilometrų ribą – peržengėme 600 km, kas yra 10 proc. mūsų ekspedicijos atstumo“, – pasiekimu dalinasi Karolis. Taip pat žygeiviai vieną naktį jau miegojo palapinėje, nors jutiminė oro temperatūra tesiekė vieną laipsnį.
Ką padaro viena nuorūka ar plastiko pakuotė
Žygio dalyvė Rusnė Sabonaitytė pasakoja apie susitikimą su vieno Lenkijos miestelio meru: politikas paskė, kad nežinia, kiek šiukšlių paplūdimyje pavyks rasti, nes šis yra kruopščiai valomas, tačiau 100 metrų šio paplūdimio ekspedicijos dalyviams pavyko aptikti 390 vienetų šiukšlių, iš kurių 90 vnt. – cigarečių nuorūkos, kurios išskiria itin daug toksinų į vandenį:
„Viena nuorūka užteršia vieną kubinį metrą vandens. Jei nuorūka jau yra paplūdimyje – kelias iki vandens jau yra labai labai mažas“, – pasakoja Rusnė. Tarp paplūdimyje randamų šiukšlių – daugybė plastikinių pakuočių, kurios, anot Rusnės, nors iš pažiūros ilgainiui dingsta, iš tiesų tiesiog suyra iki mikroplastiko, t. y. mažesnių nei 5 milimetrai dalelių. Nors galiausiai šių dalelių nebematome, jos niekur nedingsta – patenka į mūsų mitybos grandinę, jas suvartojame per vandenį, žuvis ar net tvyro ore.
Galimybė prisijungti prie komandos iškrito tinkamiausiu metu
O šį penktadienį – ir trumpa pažintis su keletu ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ žygeivių. Tadas Ižirkevičius ekspedicijoje rūpinasi dalyvių mityba. Virtuvės šefo rolę šiuo metu užimantis Tadas prieš ekspediciją dirbo su saulės elektrinėmis. Tuo tarpu 33-ejų maršruto koordinatorius Karolis iki ekspedicijos darbavosi IT srityje, kur, kaip sako vyras, nesijautė „savose rogėse“ ir ieškojo prasmės. Lyg iš dangaus nukritęs pasiūlymas prisijungti prie ekspedicijos ir tapo ta prasminga veikla.
Jauniausia ekspedicijos dalyvė Rusnė studijavo aplinkosaugą ir ekologiją Edinburgo universitete. Siūlymą prisijungti prie „Išsaugokime Baltiją“ komandos Rusnė sako pamačiusi visiškai netyčia – ekspedicija ieškojo virtuvės šefo, o studijuodama Rusnė kaip tik du metus dirbo virtuvėje. „Supratau, kad čia galėsiu susieti tai, ką myliu ir kas man labai svarbu, – aplinka ir visos šios problemos, apie kurias mes kalbame, o taip pat svarbu ir pavalgyti, kad mes galėtume tiek nueiti“, – dvi aistras sujungusia proga džiaugiasi Rusnė.
Jau balandžio 4 dieną ekspedicijos laukė renginys, kur dalyviai pristato savo komandą, o kitą savaitę laukia didesnis renginys – susitikimas su Lietuvos bendruomene Vokietijoje, vietos mokslininkais. Laukia ilgesnė – 7 dienų be sustojimo, žygiavimo savaitė.
Aplinkos vaizdas nuo Lenkijos vietų, atėjus į Vokietiją skiriasi kaip diena ir naktis, sako Rusnė – nebėra plastikinių buteliukų, akivaizdūs žmonių įpročiai rūšiuoti.