Yra ko pasimokyti iš Vokietijos
Beveik 950 kilometrų komanda jau įveikė, o prieš akis – dar kiek daugiau 5 tūkstančiai kilometrų žygiavimo. Kalbant apie Baltijos jūros užterštumą būtent plastiku, anot kito žygio dalyvio Karolio Rasalo, situacija yra net geresnė nei tarkime Viduržemio jūroje. „Situacija nėra tragiška, kalbant apie plastiką, bet yra kur pasistengti ir pasitempti, nes situacija nėra gera ir vertinimas nėra teigiamas.“
Vokietijos mokslininkai dalinosi savo tyrimų rezultatais su ekspedicijos dalyviais. Anot mokslininkų, daugiausiai šiukšlių ir atliekų į Baltijos jūrą patenka būtent iš sausumos, paprastų vartotojų. Vokietijos paplūdimiuose daugiausia atliekų paliekama tiesiog netvarkingų turistų ar iš namų ūkių, kurie nerūšiuoja atliekų ar jas rūšiuoja neteisingai. Patekusios į upes tokios atliekos galiausiai atsiduria jūroje.
Vokietijoje atliekos pradėtos rūšiuoti 1991-aisiais, be to šioje šalyje sparčiai pereinama prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, o švietimo sistemoje ekologijos, aplinkosaugos temos itin stipriai integruotos, žmonės nuo mažens yra supami šios temos, tad Lietuvai iš šios šalies tikrai yra ko pasimokyti, įsitikinęs žygeivis.
Atsisakė vienkartinių maišelių
„Išsaugokime Baltiją“ ekspedicija renka šiukšles iš praeinamų paplūdimių ir sako, jog apie 80 proc. randamų atliekų yra būtent plastikas – pakuotės, maišeliai, nuorūkos, kurios taip pat priskiriamos plastiko atliekoms.
„Darome paplūdimių monitoringą. Paplūdimiuose kiekvienoje šalyje stengiamės 2–3 kartus padaryti tą monitoringą, tai pasirenkame 100 m. atkarpą paplūdimyje ir einame tą atkarpą ir renkame visas šiukšles, kurios yra didesnės nei 2,5 centimetro, taip pat nuorūkas. Tuomet tas šiukšles išrūšiuojame pagal atskiras kategorijas ir tuos duomenis įkeliame į tarptautinę duomenų bazę ir toje bazėje mokslininkai gali matyti tuos rezultatus ir pagal tai perduoti informaciją atsakingoms institucijoms ar žmonėms, kurie priima tam tikrus įstatymus apie tai, kokios šiukšlės yra dominuojančios, kaip galbūt užkardyti kelią tų šiukšlių atsiradimui. Dabar yra priimta nauja ES direktyva, kuri įsigalios 2024 m. liepos mėnesį, kad plastikinio butelio kamštelis negali būti atskirtas nuo paties butelio, nes buvo pastebėta, kad labai daug atliekų yra plastiko kamšteliai. Dabar tas kamštelis bus sujungtas su buteliuku“, – pasakoja K. Rasalas.
Be akivaizdžių būdų kaip galime kiekvienas prisidėti prie taršos mažinimo, Karolis sako, kad kiekvienam verta tiesiog susimąstyti, ar išties verta tiek vartoti, įsigyti prastos kokybės prekes, kurias išmesime greičiau nei kokybišką pirkinį. Be to, labai svarbu atkreipti teisingą dėmesį į rūšiavimą: jei naudojame tam tikrą daiktą, su kuriuo atėjo laikas atsisveikinti – reikia jį pristatyti į tam tinkamą atliekų vietą arba išrūšiuoti taip kaip pridera. Reikia kuo mažiau naudoti vienkartinio plastiko, bet jei tenka jį naudoti – bent jau mesti į plastikui skirtus konteinerius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pasitinka „Delfi diena“ žiūrovus apsigaubus Lietuvos trispalve ir neslepia džiaugsmo, kad ši vėliava nešama aplink Baltijos jūrą. Moteris sako pati iš savo kasdienybės dėl aplinkos gerovės išvis išbraukusi vienkartinius maišelius, juos iškeitė į daugkartinius apsipirkinėjimo krepšelius. Tuo tarpu Vaidotas Karvelis, Lietuvos ambasados Vokietijoje atstovas sako atsisakęs ne tik maišelių, bet ir dyzelinio kuro. Maršruto koordinatorė Liisi Predin pasakoja taip pat vienkartinius maišelius jau kurį laiką išmainiusi į daugkartinio naudojimo maišelius.
