„Išsaugokime Baltiją“ ekspedicija žygiuoja toliau: Danijoje pasitiko audros suniokoti krantai

Jau kiek daugiau nei mėnesį grupė ištvermingų ir aplinką mylinčių žmonių žygiuoja aplink Baltijos jūrą pėsčiomis, skleisdami žinią apie šio telkinio problemas, o problemų išties yra. Baltijos jūra patenka į penketuką pasaulyje labiausiai užterštų jūrų, Delfi kalbasi su ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ dalyviais apie tai, kaip sekasi jų žygis ir kokie svarbūs darbai nusimato Danijos pakrantėse.

Atliks Danijos pakrantės tyrimą

„Šiuo metu esame Danijoje, žygiuojame link Kopenhagos, iki jos liko dar 80 kilometrų. Dabar esame nužygiavę apie 1100 km. Į Daniją atplaukėme praeitą sekmadienį ir vaizdas tikrai skiriasi nuo Vokietijos, galime sakyti tikrai mažiau žmonių dabar, kur mes esame, nes žygiuojam per salą, ne per pagrindinę žemę. Daug kaimų, laukų ir tikrai daug vėjo.

Šiandien mes esame šioje erdvėje, nes ji saugo nuo vėjo, tikrai labai pučia“, – penktadienį „Delfi dienoje“ pasakojo prie jūros vaizdo skambučiu pasiektas ekspedicijos dalyvis Stefano Accossato. Vienas iš sunkumų žygiuojant šiuo metu, anot Stefano, – tai, kad daugybėje vietų krantas yra nuplautas po spalį įvykusios didžiulės audros. „Dabar turime patirti, ką reiškia, kai klimato situacija tikrai keičiasi, ir kaip atrodo didžiulės ir stiprios audros pasekmės.“

Kita ekspedicijos dalyvė Rusnė Sabonaitytė sako, kad pastarojo laiko oras žygio metu toli gražu nelepino ir nustebino blogąja prasme, tačiau nepaisant nuolatinės krušos ekspedicija jau penktadienį imsis pakrantės Danijoje tyrimo. „Danijoje dar nedarėme, darėme du Vokietijoje. Kiek iš statistikos kalbant – pas juos yra tos pačios problemos pakrantėse, kad didžioji dalis šiukšlių, virš 70 proc. yra būtent plastikas, į tą plastiką įeina ir cigarečių nuorūkos, tai visada sudaro bent 50 proc. Šiandien darysime tyrimą pagal metodologiją, kuri yra vienų ir mūsų partnerių“, – pasakoja Rusnė. Remiantis šia metologija, 100 m. paplūdimio atkarpoje yra renkamos šiukšlės ir po to skirstomos į grupes, duomenys pateikiami partneriams ir galiausiai nueina į specialias ataskaitas. Iš monitoringų, kuriuos ekspedicija daro, atsirado vienkartinio plastiko naudojimo direktyva ES.

Akį patraukia vėjo jėgainės jūroje

„Kalbant apie pakrančių pasikeitimą, buvo labai linksma matyti Vokietijoje ir Danijoje daug vėjo jėgainių ir Danijoje labiau pajautėme tą vėją ir visai įdomus faktas, kad būtent Danijoje atsidarė pirmas jūros vėjo jėgainių parkas. Galvojant apie vienus didžiausių mūsų partnerių Ignitis Renewables ir jų norą pastatyti pirmąjį jūros vėjo jėgainių parką Lietuvoje iš Baltijos jūros valstybių, iš tiesų labai linksma matyti tokius pokyčius“, – pasakoja Rusnė.

„Ignitis renewables“ toliau tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą. Planuojama, kad Lietuva bus pirmoji šalis iš visų Baltijos valstybių, kuri turės jūrinio vėjo elektrinių parką, ir bus padėtas reikšmingas žingsnis viso regiono energetinės nepriklausomybės link. Jūrinio vėjo elektrinių parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km.

Šiuo metu mūsų partnerio Fugro jūrinių tyrimų specialistai pradėjo antrąjį Baltijos jūros tyrimų etapą, kurio metu atlieka žvalgybinius geotechninius tyrimus. Šis etapas yra itin svarbus charakterizuojant jūros dugno savybes, kurios yra būtina informacija vėjo elektrinių vietos parinkimui, optimaliam pamatų projektavimui, aplinkos poveikio vertinimui bei kitų galimų geologinių rizikų valdymui.“ – sako jūrinio projekto inžinerijos vadovas Kęstutis Radzevičius.

Danijoje laukia susitikimas su lietuvių bendruomene, moksleiviais ir partneriais. Nusimato daugybė edukacinių veiklų, o didžiausias dėmesys jose – mikroplastikas, nes būtent tai yra didžiulė problema. Ateinantį trečiadienį nusimato dar vienas renginys su lietuvių jaunimo bendruomene Danijoje, kuriame ekspedicija kalbės apie maistą ir kaip mūsų įpročiai daro įtaką aplinkai.

Kūnas ir protas rodo nuovargio ženklus

Šeštadalį kilometrų įveikę ekspedicijos dalyviai šypsosi – kūnas jau pavargo, o ir smegenims tenka nemažas krūvis naujovių: gyvenimas kartu ne savo namuose su ne savo šeimos nariais, bendruomenę sukurti taip greit nėra lengva. Kiekvieną savaitę dalyviai daro komandinį pokalbį, kuriame aptaria, kaip sekėsi ir ką daryti, kad sektųsi geriau tiek gyventi, tiek dirbti kartu.

„Bet manau mes kiekvienas bandome sau priminti, kodėl mes čia einame ir kad yra tikslas. Ir gal tokie renginiai kaip susitikimai su bendruomenėmis, kurį turėjome šeštadienį su Vokietijos bendruomene, dabar pirmadienį – dar kiti renginiai, manau, motyvuoja ir parodo, kad mes čia einame ir nuovargį renkame ne šiaip sau, o iš tiesų ir skleidžiame savo tą žinutę. Aišku, būna sunkesnių momentų, bet tam mes ir esame komanda, kaip Stefanas sako, mes ją vis bandome kažkaip „paturbinti“ ir kad būtų ta harmonija kiek įmanoma. Kai kažkam sunkiau – kiti padeda, kojas pamasažuoja, kavos ryte atneša į lovą, tiesiog maža bendruomenė, kuri nuvargsta, bet kažkaip dar einam“, – šypsosi Rusnė.