Žygio vadovas: yra tam tikrų pamąstymų
Artėjant devyniasdešimtai žygio dienai ekspedicijos dalyvių sąskaitoje – jau trečdalis užsibrėžto atstumo – nužygiuota virš 2000 km. Visgi, savaitė praėjo ne tik su džiugiais pasiekimais, bet ir su praradimais – iš ekspedicijos gretų pasitraukė net du dalyviai.
„Įvairūs iššūkiai nuo pirmų dienų. Kai pradėjau organizuoti ekspediciją – negalvojau, kad viskas bus labai sklandžiai ir gerai, bet iššūkių bus. Tad pokyčiai atsitiko – iš mūsų ekspedicijos pasitraukė Vitalija ir Stefano. Kiekvienas pasirenkame savo kelią, išbandymus ir matymus. Iš tiesų gaila, kad taip nutiko, man kaip ekspedicijos vadovui tai – kaip ir atsakomybė, kaip ir supratimas, kad pasistengti tą komandą išlaikyti, bet kaip sakiau, pas kiekvieną žmogų savi dalykai.
Kita vertus, aš šiek tiek pergyvenu ir mąstau dėl to, kad iš tikrųjų vienas iš ekspedicijos tikslų – sukurti bendrystę, pakviesti žmones aplink Baltijos jūrą. Priimu atsakomybę sau, kad čia, komandoje, galbūt nepavyko sukurti tos bendrystės, kad su visa komanda, su kuria mes išėjome, negrįšime atgal. Ir yra tam tikri pamąstymai. Tiesiog mąstai, galvoji, kodėl taip atsitiko, kaip yra, kaip visa tai veikia, kaip veikia visuomenė, bendruomenės. Tiesiog liūdna, kad taip atsitiko. Komandos nariai lygiai taip pat kiekvienas turi kažkokį savo matymą, supratimą“, – apie situaciją prakalbo G. Bučas.
Užsimena apie dar laukiančius pasikeitimus: tai tampa labiau misija nei ekspedicija
Pasak žygio dalyvės R. Sabonaitytės, visa situacija yra tarsi šaltas dušas komandai: „Manau visi pajautėm, kad dingo 2 komandos nariai iš 10 ir mes likome aštuoniese ir tai nėra tiesiog kasdienybė ar logistika. Tai – žmonės, kuriuos mes praradome. Turime įvertinti šitą situaciją ir pamatyti savo rolę ekspedicijoje ir ką galime pakeisti ir ar nepasikartos tas pats. Tiesiog įvertinti savo jėgas ir susidėlioti tikslus, ar tai – ėjimas dėl ėjimo, ar siekiame kažką pakeisti ekspedicija, ar mes einame dėl Giedriaus, ar dėl savęs, ar dėl savo prestižo.
Kadangi turime du laisvadienius – labai jaučiasi komandoje pasikeitusi dinamika, nes mes turime šias dvi dienas kaip tik apgalvoti viską. Manau, kad bus daugiau pasikeitimų. Nežinau, ar gerų, ar blogų, bet tai vis dėlto yra neišvengiama ir dabar tai labiau misija nei ekspedicija, nes yra neaiški pabaiga. Manau, daug kas pasikeis, bet toks yra gyvenimas ir tokia realybė“, – mįslingai užsimena Rusnė.
Visgi, yra ir šviesių akimirkų – ekspedicijos dalyviai mini vienos iš narių, kinematografės gimtadienį, o gimtadienio dovana – išsiilgtų bulvinių blynų tortas. Laisvos dienos skirtos ir asmeniniams reikalams – nueiti pasivaikščioti, išeiti į miestą, kirpyklą ar pan.
