Jausmas geras, ir fiziškai, ir psichologiškai komanda jaučiasi gerai
Į klausimą, kaip jaučiasi fiziškai ir morališkai, nuėję tokį kelią, kur savo žingsniamačiuose gal nėra matę iki šiol, Karolis atsako, kad komanda jaučiasi gerai: „Didžioji dalis mūsų komandos nėra tokių atstumų nuėjusi vienos kelionės ar žygio metu, tad nežinojome, ko laukti ir ko tikėtis, bet iš fizinės pusės mūsų kūnai priprato prie ritmo. Pradžioje gal buvo sunkiau, o dabar netgi 60 – ies kilometrų etapai neatrodo tokie sudėtingi. Ir nors jaučiamės ganėtinai gerai, bet, aišku, būna visko, vis dar būna pūslių, raumenų skausmų, bet viskas puikiai.
Psichologiškai irgi jaučiamės neblogai, žinoma, kiekvienam asmeniškai būna ir lengvesnių, ir sunkesnių dienų, kas yra visiškai normalu. Bet bendrai jausmas yra tikrai geras, pasiekus tą 2000 km ribą.
Šiandien visa komanda pradėjome žygį ir visi ją pasiekėme. Dažniausiai mūsų komanda visa neišeina. Dalis vairuoja lydintį autobusiuką, yra logistai, kurie važiuoja į nakvynės vietą ir rūpinasi žygeivių pasitikimu.
Kad ir kaip norisi pasidžiaugti šiuo pasiekimu ir tikrai pasidžiaugsime visi kartu, bet iš kitos pusės suprantame, kad tai yra trečdalis mūsų ekspedicijos, kad nepasiekėme net pusiaukelės, tada dar ilgas kelias laukia prieš akis su daug visokių nuotykių, patirčių ir iššūkių“.
Nori akcentuoti kad, jaučia palaikymo trūkumą
Dar viena ekspedicijos dalyvė pritarė Karoliui, kad tikrai pasidžiaugs nueitu keliu, bet nori akcentuoti ne atstumą, o daug svarbesnį dalyką: „Noriu pabrėžti, kad tai nėra tik žygis, mes einame su labai aiškia žinute. Kartais gal mes pernelyg daug susifokusuojame ties ėjimu, bet tikrai turime daug didesnių tikslų, nei tik įveikti tą atstumą. Jis buvo įveiktas bendromis jėgomis su 10 žmonių komanda čia ir dar pakankamai didele komanda Lietuvoje. Tikiuosi, kad mes visi, kaip viena didelė komanda galėsime pasidžiaugti šiandiena, kad pavyko mums nueiti per beveik tris žygio mėnesius ir kad toliau skleisime žinutę ir stengsimės paskatinti žmones susirūpinti Baltijos jūros būkle“.
Į klausimą, ar jaučia, kad žinutė jau yra šiek tiek paskleista, ar turi kuo pasididžiuoti, dalyvė atsako, kad nuoširdžiai tikėjosi turėti didesnį sekėjų kiekį ir turėti daugiau auditorijos, kurią pasieks būnant Švedijoje, nuėjus tuos 2000 km, bet realybė šiandien dar nėra tokia.
„Svarbiausia, kad mes vis dar matytume tą tikslą ir patys tikėtume tuo, ką mes skleidžiame. Visi renginiai, kuriuos mes organizuojame, bent man asmeniškai suteikia tos vilties – kai matau, kaip ateina žmonės, atrodo nelabai domėjęsi prieš tai tomis problemomis, ir su tokiu entuziazmu įsitraukia į mūsų prezentacijas, užduoda daug jiems įdomių, svarbių klausimų. Matosi, jog jie nori ir patys kažką pakeisti.
Išties nemanau, kad dauguma tų žmonių, kurie gal naudoja kenksmingus chemikalus ar kažkaip kitaip blogiau prisideda prie Baltijos jūros būklės, kad jie tai daro specialiai, manau, kad tai yra tiesiog žinių trūkumas. Tad labai gera būna pamatyti, kai žmonės nori išmokti ir yra pasiryžę pakeisti. Manau, Stokholme renginiai, kuriuose susitiksime su daug žmonių, mes vėl gausime to parako, kuris padės mums eiti“, – viliasi žygeivė.
Prisijungė prie kampanijos, skatinančios į vandenį pažvelgti kitaip
Dalyviai pasakojo, kad prisideda prie trečiadienį prasidėjusios ES „WhaterWiseEU“ kampanijos, skatinančios pažvelgti į vandenį kitaip: „Nuo kitos savaitės dalinsime patarimais savo socialinėse medijose, kaip mes galime prisidėti prie vandens kokybės gerinimo ir kad jo netrūktų. Europos Sąjungoje tai yra didelė problema, nes Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, ir jau matome to pasekmes, kad ir mūsų Lietuvoje, kuomet stebime vykstančius keistus reiškinius ir oro kaitą.
Kai einame pietų Švedijoje, būna sausrų, jaučiamas vandens trūkumas. Netgi kempinguose matėme užrašus, kur prašoma taupyti vandenį, nes tiesiog jo gali neužtekti. Tai yra kalbėjimas ne tik apie vandens trūkumą, bet ir jo kokybę. Ne visi turi priėjimą prie švaraus vandens, kas yra žmogaus teisė. Tad mes visomis jėgomis bandysime prie to prisidėti, o taip pat šviesti žmones“.