Nuo sporto reikmenų iki virtuvės
„Užeiname į mūsų erdvėlaivio bortą“, – vaizdžiai ekskursiją po autobusiuką pradeda ekspedicijos vadovas.
Tai – autobusiukas, paruoštas specialiai pagal ekspedicijos žygeivių poreikius. Jame įrengtos medinės lentynos, skirtos daiktadėžėms, o, pasakoja G. Bučas, jas sumontavo bičiulis baldininkas Andrėjus: „Niekada nėra daręs, bet sakė: padarysim, kaip tau – padarysim. Tai va, padarė. Čia viskas surūšiuota, sudėta, kad būtų patogu, kad galima būtų išsiimti.“
Lentynos suskirstytos skyriais – kiekviename iš jų yra dėžė, skirta konkretiems daiktams laikyti – nuo vaistų iki maisto. Yra ir speciali dėžė, kurioje galima maistą laikyti šaltai: „Šaldome šaldymo elementus ir dedame maistą, kad jis vėsiau būtų.“
Čia galima rasti ir įvairiausių įrankių, jei kas nors kelyje sugestų ar reikėtų pagalbinių priemonių iššūkiams spręsti. Autobusiuke pastebime ir sporto reikmenims skirtą skyrių – kilimėlius mankštintis bei daiktadėžę, kurioje stovi įvairūs sporto rakandai: „Gumos, voleliai, masažuokliai, limfodrenažinės kelnės, masažui daryti, – irgi mūsų bičiuliai suteikė šį dalyką.“
Yra ir speciali dėžė daiktams, kurie neturi savo vietos. Tokiems, kurių kiekvienas turime ir namuose: „Jeigu tik kažkur randi kažką numestą ne savo vietoje, tai iš karto dedi į šitą dėžę.“
Autobusiuke įrengtos ir didesnės lentynos, kuriose sandėliuojamos ne dėžės, o didesni gabenami daiktai. Pavyzdžiui, asmeninis žygeivių turtas ar palapinės. Taip pat transporto priemonėje įrengtas ir skyrius kompiuteriams.
Autobusiuką visuomet lydi Elono Musko sukurtas palydovinio ryšio įrenginys: „Turime partnerį Tele2, ir ryšys tikrai puikiai veikia visur. Bet itin Nutolusiose vietovėse, kur užsienio operatorių antenos nesiekia, labai praverčia palydovinis Starlink.“
Visas dėžes saugo specialios juostos, kad daiktadėžės važiuojant nejudėtų iš vietos ir saugiai keliautų tikslo link.
Kartu su daiktadėžėmis ir jose esančiais reikiamais daktais autobusiuke keliauja ir stalas – šis skirtas iškyloms ir lauko virtuvei. Pramogoms kartu gabenamas kamuolys ir gitara.
„Aš negroju, bet jeigu kažkas nori pagroti, tai turime tokį dalyką“, – juokiasi G. Bučas.
Elektra čia gaunama elektros įtampos keitiklio pagalba, kuris transporto priemonės akumuliatoriaus 12 V energiją keičia į 220 V – tada specialiai sumontuotų elektros lizdų pagalba galima krauti telefoną, įjungti apšvietimą viduje.
„Jeigu neturime kitos išeities, būname kokiame nors kempinge, tada tiesiog jungiamės į kempingo sistemą – pasiimame elektrą iš kempingo. O jeigu esame visiškai laukinėje gamtoje, nes nuo akumuliatoriaus daug energijos paimti negalime, tai turime elektros generatorių. Jis yra benzininis, bet ką daryti – kitaip nepavyksta. Tada turime savo autonominę elektrą“, – pasakoja jis.
Kaip ir pridera tikriems gamtos saugotojams, šiame autobusiuke galima rasti ir šiukšlių rūšiavimo krepšius: „Rūšiuojame pagal kiekvienos šalies tvarką – popierius, plastikas. Švedijoje žaliąsias ar maisto atliekas deda į tokius maišelius [rodo rudą popierinį maišelį, aut. past.] ir jiems tiesiog yra atskiri konteineriai. Labai įdomiai – kai kur labai kruopščiai rūšiuojama viskas, o kai kur tiesiog metama į bendrą [konteinerį, aut. past.]. Čia tiesiog tokia sistema yra. Jie sako, kad iš to bendro paskui keliauja į deginimą, kas iš vienos pusės yra gerai – gauname energiją, iš kitos pusės – sudeginame resursus: gerą plastiką, gerą popierių. Tai šiek tiek gaila dėl to, bet kiekviena šalis tvarkosi savaip.“
Autobusiuko gale įrengtas virtuvės skyrius. Tik pravėrus virtuvės duris, ant galinių autobuso durelių – veidrodėlis, skirtas, kaip sako G. Bučas, pasitvarkyti barzdą ar šukuoseną. Toliau žvalgantis čia ir vėl randame įvairias dėžutes, suskirstytas pagal produktų kategorijas. Virtuvės dalyje įrengta ir vandens filtravimo sistema: „Tai yra tokia atbulinio osmoso sistema, pasiduoda iš apačios. Reikia tik pasijungti žarną, kad būtų spaudimas, ir tiesiog tada filtruojasi į šitą baką. Taip turime švaraus, skanaus vandens nuolat, nes einant ar šiaip, kai karšta, reikia gerti vandenį. Tai mes juo pasirūpiname.“
Virtuvėje stovi ir palapinė: „Jeigu esame kažkokioje vietoje, kur nėra virtuvės, dažnai kempinguose būna, bet jeigu esame laukinėje gamtoje, tada statomės didelę palapinę – 24 kv. m. Tada pasistatome stalą. Turime ir dujinius degiklius ir du dujų balionus. Taip mes galime tiesiog ruošti maistą. Yra puodai, keptuvės. Viską turime.“
Dar vienas gamtą saugojančių entuziastų atributas – gamtai draugiškesnės chemijos priemonės: „Indų plovikliai, kempinėlė natūralaus pluošto. Kadangi sakome, kad kiekvienas savo buityje gali naudoti mažiau agresyvias skalbimo ir plovimo priemones, tai tiesiog mes irgi kaip pavyzdį tokį rodome. Ploviklį, skalbiklį keičiame iš agresyvaus į ekologišką – tai gali stabilizuoti jūros būklę. Ir jeigu tie 85 milijonai žmonių, kurie daro įtaką Baltijos jūrai, gyvena Baltijos jūros baseine, nuo rytojaus tai pakeistų, tai iš karto būtų labai geras sprendimas.“
Nors ir vienas, bet idėja vis dar tiki
Likęs vienas, G. Bučas artimiausiomis dienomis planuoja keliauti su minėtu autobusiuku, šiek tiek keisdamas pirminį ekspedicijos planą – aplankys mažiau vietų.
„Pasirinkau kelis taškus, kas savaitę laiko apsistosiu vienoje vietoje ir tada toje vietoje darbuosiuosi. Planuoju pasidaryti pažintinius žygius tose vietose ir pasivaikščioti palei jūrą. Ir, be abejo, ekspedicijos mintis buvo eiti pėsčiomis, kad atkreiptume žmonių dėmesį ir perduotume žinutę apie Baltijos jūros problemą, pasekmes, kokios iš to išeina, ir svarbiausia – ką mes galime kiekvienas padaryti, kad išsaugotume tą Baltijos jūrą ateities kartoms. Ėjimas šiek tiek sustos, bet aš kviečiu norinčius prisijungti savanorystei, pakeliauti kartu, padėti įvykdyti misiją. Galima pasikeičiant – ir vairuoti autobusiuką, ir pažygiuoti.
Greičiausiai, kol žmonės prisijungs, užtruks laiko, nors jau dabar pradėjo domėtis, pradėjo rašyti šiek tiek, bet ta pagrindinė idėja skleisti žinią, kviesti žmones bendrystei jūros išsaugojimui išlieka, tiesiog dabar aš tai darysiu pats. Pradinis noras buvo, kad būtų komanda, kad mes visi būtume įkvėpėjai, pokyčių lyderiai, kad pakviestume žmones, motyvuotume, bet visko atsitinka. Kiekvienas mes turime savo kelią. Iš tikrųjų aš labai dėkingas komandai, kuri buvo, su kuria mes keliavome, bet gyvenimas juda tolyn, tai dabar darysiu tai pats“, – pasakoja ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ vadovas.
Dabar G. Bučas leidžiasi į Švedijos šiaurę, kurioje bus daugiau laukinės gamtos. Pagrindinis jo iššūkis – išmokti filmuotis ir kurti vaizdo medžiagą pačiam. Ekspedicijos vadovas juokauja, kad dabar turės tapti nuomonės formuotoju.
„Rodysiu, ką aš darau, kaip aš einu, įvairias patirtis, įvairius dalykus, ką rasiu, ką pamatysiu. Dabar galbūt matysis daugiau manęs ir bandysiu įdėti tą žinutę, integruoti į savo kasdienybę, kaip žmonėms pasakyti tuos dalykus, ką mes galime kiekvienas pakeisti, ką mes galime kiekvienas padaryti ir kad iš tikrųjų išsaugoti, palikti ateities kartoms švaresnę, gražesnę mūsų jūrą tikrai yra prasmė“, – pasakoja jis ir tikina, kad linki sau stiprybės išlaikyti idėją, mat vienam gali būti liūdna, tačiau jis tiki, kad ateityje prie jo dar prisijungs norintys išsaugoti Baltijos jūrą ir norintys skleisti šią gražią misiją.
„Nuoširdžiai noriu to pokyčio, noriu to pokyčio žmonėse. Toks turbūt ir palinkėjimas: išlaikyti tai“, – tikina pašnekovas.
Ekskursiją po autobusiuką ir G. Bučo įspūdžius žiūrėkite vaizdo reportaže.
