Kur ir kada Lietuvoje įžiebta pirmoji elektros lemputė: vieni bandė užpūsti, kiti – prisidegti pypkę

Kasdien esame apsupti įvairių įkraunamų įrenginių – išmaniųjų telefonų, kompiuterių, laikrodžių, tad elektrą laikome savaime suprantamu dalyku. Tačiau pirmoji Lietuvoje įžiebta elektros lemputė, anot metraštininkų, sukėlė didelę nuostabą: pamatę ją, vieni žmonės lemputę bandė užpūsti, kiti – prie jos uždegti pypkes, o treti – iš viso bijojo artintis.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, nuo tada iki dabar technologijos vystėsi milžinišku tempu, o su juo augo ir poreikis energijai. Tiesa, dabar prioritetu tampa atsakingas energijos vartojimas, susijęs ir su kasdienybėje naudojamomis technologijomis.

Pirmoji lemputė sužibo Rietave

Kasmet balandžio 17 dieną Lietuvoje švenčiama Lietuvos energetikų diena. Ši diena šventei pasirinkta neatsitiktinai – šalies energetikos pradžia laikoma 1892 m. balandžio 17 d., kai Rietave Velykų rytą buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė, tapusi paskatinimu vėlesniam technologijų vystymuisi Lietuvoje.

Metraštininkų teigimu, tąkart šviesa įsižiebė kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare, taip pat Rietavo bažnyčioje. Pirmiausia apšvietimas buvo įrengtas dvaro rūmuose ir parke, vėliau – Rietavo bažnyčioje, dvaro ūkiniuose pastatuose ir turtingųjų miestiečių namuose. Apšvietimui naudotos pirmosios Lietuvoje kaitinamosios 16 ir 25 žvakių elektros lemputės.

„Lietuvą elektros technologija pasiekė greitai – pirmoji elektros lemputė Lietuvoje uždegta praėjus vos 13 metų po jos išradimo ir 10 metų po pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo. Tiesa, apskritai elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti gerokai anksčiau”, – pranešime spaudai sako A. Lukošius.

Tvarios technologijos

Nuo pirmosios elektros lemputės iki šiandieninių technologijų nueitas ilgas kelias. Dabar ypač didelis dėmesys skiriamas atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir energijos taupymui. Pasak A. Lukošiaus, tai atsispindi ir technologijų srityje, kur kuriami vis išmanesni sprendimai energijos sąnaudoms mažinti ir efektyvinti.

„Tarp tokių technologijų – ir daiktų interneto įrenginiai. Pavyzdžiui, išmanieji termostatai išmoksta naudotojų pageidavimus ir atitinkamai koreguoja patalpų šildymo ir vėsinimo nustatymus, taip sumažindami energijos švaistymą. Kai kurios išmanių namų sistemos taip pat naudoja energijos kaupimo sprendimus“, – pranešime žiniasklaidai sako A. Lukošius.

Ekspertas priduria, kad šiuolaikiniai išmanieji telefonai taip pat veikia gerokai taupiau ir tvariau. Gamintojai imasi priemonių mažinti telefonų energijos suvartojimą – optimizuoja programinę įrangą, įmontuoja ilgiau veikiančias ir rečiau įkraunamas baterijas, įrenginius gamina iš patvaresnių medžiagų, kad šie tarnautų ilgiau.

„Dėl šių priežasčių išmanieji telefonai tampa ne tik išmanesni savo funkcionalumu, bet ir tvaresni, nes naudoja mažiau energijos. Tai svarbu siekiant labiau tausoti aplinką ir vartoti atsakingai, sumažinant poveikį klimato kaitos procesams“, – sako A. Lukošius.

Aplinką tausoja ir kitas būdais

Prie to, kad Lietuvoje energijos ištekliai būtų vartojami atsakingiau, prisideda ir į tvarumą orientuoti verslai. Pavyzdžiui, „Tele2“ savo veikloje naudoja tik žaliąją energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat sumažino automobilių parką ir pasiūlė darbuotojams alternatyvius keliavimo būdus, rašoma pranešime spaudai.

Įmonė nuolatos ieško tvarumo sprendimų, kurie sumažintų veiklos poveikį aplinkai. Neseniai įmonė prisijungė prie iniciatyvos „Išsaugokime Baltijos jūrą“. Devynis mėnesius truksiančios ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos jūros taršą ir rasti reikalingų sprendimų šiai situacijai pakeisti. Nulinio CO₂ pėdsako savo veikloje siekianti įmonė primena, kad jūros ir vandenynai, kaip ir miškai, yra atsakingi už deguonies gamybą, todėl svarbu juos prižiūrėti ir tausoti.

Praėjusiais metais grupė tarp 500 Europos įmonių užėmė pirmąją vietą klimato lyderių 2023 m. reitinge. Šį sąrašą „Financial Times“, kartu su statistikos bendrove „Statista“, sudarė jau trečiąjį kartą.

Be to, 2023 m. įmonė pateko tarp 50 pasaulio įmonių, užtikrinančių didžiausią lyčių lygybę. Šį reitingą kasmet sudaro organizacija „Equileap“. Bendrovė išlaikė ir aukščiausią „MSCI“ reitingo įvertinimą už lyderystę užtikrinant skaidrumą klimato kaitos srityje.