Didžiulę įtaką padarė ledynmečiai
Ši ir Lietuvos krantus skalaujanti jūra susiformavo senovinėje kristalinės pamatinės uolienos įduboje. Dabartinis Baltijos jūros baseinas evoliucionavo per milijonus metų dėl geologinių procesų. Ledynmečiu Baltijos jūrą dengė žemyninis ledas. Paskutinis ledynmetis įvyko maždaug prieš 115 000 metų. Tuo metu visą Baltijos jūros baseiną retkarčiais dengdavo žemyninis ledas. Šis paskutinis apledėjimo laikotarpis yra žinomas kaip Veichselio ledynas, o jo didžiausia fazė įvyko maždaug prieš 20 000 metų. Jau tada visą Baltijos jūros baseiną dengė iki maždaug 3 kilometrų storio ledo sluoksnis. Taigi, geologiniu požiūriu dabartinė Baltijos jūra yra labai jauna.
Žemyninis ledynas pradėjo trauktis iš pietinės Baltijos jūros srities maždaug prieš 18 000 metų ir visiškai atsitraukė iš Baltijos jūros baseino maždaug prieš 10 000 metų iki dabar. Vėliau Baltijos jūros baseine žemyninio ledo sluoksnio nebuvo.
Po ledynmečio Baltijos jūra buvo gėlo vandens ežeras, o vėliau sūrokas baseinas. Deglaciacijos metu ir po jo Baltijos jūros baseinas pakaitomis buvo gėlo vandens ežeras ir sūraus vandens baseinas. Maždaug prieš 18 000 metų, šiltėjant klimatui, besitraukiančio žemyninio ledo sluoksnio pakraštyje pradėjo formuotis Baltijos ledo ežeras. Šio ledo ežero vandens lygis buvo gerokai aukščiau vandenyno lygio.
Būta ir gėlo, ir sūraus vandens periodų
Per vienerius metus pakartotinai nusėdusios molio nuosėdos rodo, kad tuo metu metų laikai labai skyrėsi. Vasarą dėl aukštesnės temperatūros greitai tirpo ledas, dėl kurio nusėdo storas smulkios medžiagos sluoksnis. Priešingai, šaltesnė žiemos temperatūra reiškė mažiau tirpimo, taigi ir nusėdimo.
Baltijos ledo ežero fazė truko daugiau nei 6000 metų. Pirmoji sūraus vandens fazė po ledynmečio prasidėjo maždaug prieš 11 700 metų, kai Baltijos jūra per centrinę Švediją susijungė su Šiaurės jūra. Šis etapas baigėsi maždaug po tūkstančio metų, kai vėl nutrūko jūros jungtis. Naujausia Baltijos jūros gėlo vandens ežerų fazė žinoma kaip Ancylus ežeras, kuri prasidėjo prieš 10 700 metų ir truko šiek tiek mažiau nei 2 000 metų.
Litorinos jūra buvo paskutinė sūraus vandens fazė Baltijos jūroje. Naujausia sūraus vandens fazė Baltijos jūroje prasidėjo, kai Baltijos jūra per Danijos sąsiaurius susijungė su Šiaurės jūra, maždaug prieš 9 000–10 000 metų. Tikroji sūraus vandens fazė pagrindiniuose Baltijos jūros baseinuose prasidėjo maždaug prieš 8000 metų. Ši fazė, prasidėjusi kiek anksčiau pietinėse Baltijos jūros dalyse, palyginti su šiauriniais pakraščiais, žinoma kaip Litorinos jūra.
Ryškios permainos nusimato po 2 tūkstančių metų
Baltijos jūros vandens ekosistemos patyrė dramatiškus pokyčius, kai vandens masė pasikeitė tiek fiziškai, tiek chemiškai. Gėlavandenio ežero sąlygos per gana trumpą laiką pasikeitė į sūrų vandenį. Nors Litorinos jūra labai panaši į šiuolaikinę Baltiją, ji buvo daug druskingesnė nei šiandien.
Baltijos jūra jau kelis tūkstančius metų buvo sūraus vandens baseinas, kaip ir šiandien. Tačiau net ir per tą laiką ji pasikeitė. Žemė pakilo, jūros lygis vietomis nukrito, o ryšys su Šiaurės jūra susilpnėjo taip, kad sumažėjo druskingumas. Ateityje, jei žemės pakilimas tęsis ir jūros lygis labai nepakils, Botnijos įlanka Kvarkenos srityje užsidarys. Tai įvyks maždaug po 2000 metų. Šiuo metu nutrūks vandens jungtis tarp Botnijos jūros ir Botnijos įlankos, o pastaroji taps didžiausiu vidaus ežeru Europoje, ty Botnijos ežeru.
Parengta pagal marinefinland.fi