– Mykolai, gal nuo jūsų pradėkime – kas yra pramoninis turizmas?
M. Bistrickas: Tai gali būti ir objektų, kurie anksčiau turėjo pramonę, ir tokių objektų kaip muziejus, kuris yra įsikūręs buvusiame pramonės objekte, lankymas.
Tokių objektų lankymas vis populiarėja šiomis dienomis, nes žmones traukia sužinoti, kur yra visa ta pradžia. Jeigu mūsų tema – energetika, tai kur tos energetikos pradžia Vilniuje, nes esame įsikūrę pirmojoje viešojoje Vilniaus elektrinėje.
Bet, jei pažiūrėtume į lankomumą, ne vien mes esame įdomūs. Visos pramonės šakos yra labai įdomios žmonėms. Jie nori sužinoti, iš kur viskas kyla, kaip, tarkime, buvo pagamintas dalgis ir kodėl priėjome prie trimerio. Arba kodėl dabar turime vėjo jėgaines, o anksčiau deginome anglį. Ir įdomiausia tai sužinoti vietoje, kurioje tai buvo vykdoma.
– Kas Lietuvoje sulaukia daugiausia tiek užsienio turistų, tiek pačių lietuvių dėmesio?
M. Bistrickas: Jeigu kalbame apie objektus – nesigirsime, bet greičiausiai mes. Praėjusiais metais sulaukėme apie 145 tūkst. lankytojų, kuriems tikrai aktuali ir įdomi ši tema.
Anksčiau tai būdavo daugiau edukacijos ir pačios energetikos pristatymas, dabar lankytojus domina ne tik energetika, bet ir mastelis. Nes įėjus į Energetikos ir technikos muziejų pirmas vaizdas, kurį pamatysite, yra didžiuliai katilai. Jie vien savo masteliu pribloškia žmogų. Manau, kad tokie objektai kaip vėjo jėgainės ar didžiuliai parkai taip pat savo masteliu pritrauks žmones, nes to mastelio namie nesutiksi.“
– „Ignitis renewables“ šiuo metu įgyvendina didžiulį projektą – statys pirmą Lietuvoje vėjo elektrinių parką jūroje. Kuo šis parkas gali prisidėti prie pramoninio turizmo?
P. Kalmantas: Kaip ir Mykolas sako, dėmesį patraukia energetikos objektai. Žmonės tikrai domisi, iš kur jų namus pasiekia elektros energija. Ši tema išlieka gyvybiškai aktuali visą laiką.
Sėkmingai bendradarbiavome ir su Energetikos ir technikos muziejumi kaip energetikos įmone, patys užsiimame edukacija savo objektuose kaip Kruonyje arba Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse ir t. t.
Vasarą pasižiūrėjome, o kaip yra su tokiais didžiuliais jūrinių vėjo elektrinių parkais. Pasirodo, situacija tikrai labai įdomi. Užsienio patirtis rodo, kad jie tampa didžiuliais traukos objektais ten, kur yra statomi. Tiek iš Baltijos jūros pavyzdžių Europoje, tiek iš Šiaurės jūros matome, kad aplink šiuos objektus, kuriuos žmonės tikrai nori pamatyti iš arčiau, kuriasi ir daug papildomų galimybių vietos verslui, pavyzdžiui, plukdyti tuos žmones arčiau, pamatyti tą tikrąjį mastą, apie kurį mes ir šnekėjome.
Iš tikrųjų yra įspūdingi objektai, kuriuos galima ir daug kas nori pamatyti. Ir mūsų bendruomenėms, pajūrio verslui, šią žinią norime perduoti: žiūrėkite, tikrai atsiras įspūdingas objektas, aplink kurį galima lipdyti daug visokių galimybių. Mes patys to nedarysime, bet užsienio praktika rodo, kad galima labai sėkmingai vykdyti tokį turizmo verslą – būtent į jūrinio vėjo elektrines.
– Koks tas jūrinio vėjo elektrinių parkas mūsų laukia?
P. Kalmantas: Vykdome pirmojo tokio parko Baltijos šalyse projektą „Curonian Nord“ – suteikėme jam tokį simbolišką lietuvišką kuršių pavadinimą, kuris asocijuojasi su Kuršių nerija.
Parkas turėtų būti nutolęs mažiausiai 37 km nuo kranto, jeigu taip žiūrėtume – maždaug nuo Palangos. Taigi tikrai reikės šiek tiek arčiau privažiuoti, kad būtų galima pajusti jo atstumą. Kadangi jis bus taip toli, netgi dėl mūsų žemės apvalumo kai kurių vėjo elektrinių apačia nesimatys. Parko teritorija – daugiau kaip 100 kv. kilometrų – kaip Kauno dydžio.
Ten gali išdygti iki 50 vėjo elektrinių, kiekviena jų – kone Eifelio bokšto dydžio. Galime įsivaizduoti, jeigu dabar mūsų akys nukreiptos į Paryžių ir į jame esantį bokštą, Lietuva gali turėti 50 tokių, kurie tikrai patrauks ne vieno akį.
– Kokią naudą mūsų pajūrio regionui galėtų atnešti toks parkas?
M. Bistrickas: Paulius labai teisingai pastebėjo, kad objektai įdomūs vien savo masteliu, o norint juos pamatyti, dėl žemės linkio, žmogui reikės priplaukti arčiau. Tai visų pirma turėsime objektus, kuriuos bus smagu aplankyti laiveliu, nes dabar laiveliu išplaukus mes kaip ir neturime objektų, nebent užsiimame žvejyba.
Niekas nesako, kad ir to negalėsime atlikti, bet tai bus vienas traukos objektų, kur galbūt turizmu užsiimantys asmenys, kurie turi laivelius, plukdys parodyti, papasakoti, kas tai yra, kaip tai veikia aplinką, generuoja energiją ir kaip padeda „žalinti“ mūsų gyvenimą. Nes vis dėlto vėjo, saulės energetika yra žalia energetika ir mes turime eiti ta kryptimi, nes turime pasistengti dėl ateities kartų.
– Pauliau, gal galėtume įvardyti tas analogijas, kalbant apie užsienio ir Lietuvos pavyzdžius, kurios sulaukia nemažo turistų susidomėjimo?
P. Kalmantas: Tarkime, Belgijoje tie kurortai ne tik, kad nedaro įtakos, bet dar labiau klesti. Turime Grimsbio pavyzdį Anglijoje, kuris buvo vienas didžiausių žvejybos centrų visoje Didžioje Britanijoje. Tai pramonės šakai pasibaigus dabar ten yra didžiausi pasaulyje jūrinio vėjo elektrinių parkai ir miestas įgauna antrą kvėpavimą, savo identitetą kurdamas ant šios atsinaujinančios energijos šakos ir tai irgi pritraukia daugybę žmonių.
Lygiai taip pat ekskursijos ir galimybės užsienio šalyse netgi pakilti į tas vėjo elektrines – kai kuriose vietose ir tokios yra įmanomos. Tai kol kas sunku pasakyti, kaip viskas atrodys, bet potencialas yra didžiulis, o kartais tų pavyzdžių ieškoti užsienyje irgi nereikia.
Norėčiau paminėti, kad jau dabar Tauragėje turime labai šaunų pavyzdį, kur vietos bendruomenė kreipiasi į mus ir džiaugiamės, kad galime paremti jų sugalvotą idėją save įsidarbinti ir vykdyti edukacijas. Jos šiuo metu vyksta, kai būtent tauragiškiai, dauguma jų – buvę mokytojai, kviečia visus Lietuvos žmones nemokamai sudalyvauti edukacijoje, kur visų pirma yra papasakojama apie vėjo energetiką, atsinaujinančią energetiką, gaminami net ir kai kurie vėjo elektrinių modeliai.
Tada svečiai yra vežami į vėjo elektrinių parką, kur vietiniai tauragiškiai toliau tęsia edukaciją ir parodo tuos objektus. Taigi jau ir dabar šitas dalykas yra įdomus ir savo mastu, ir vieta, ir specifika. Tikime, kad jūrinio vėjo parkas pritrauks dar daugiau dėmesio.“
– Ar teko girdėti, kokie svečių atgarsiai?
P. Kalmantas: Teko girdėti, ir man pačiam teko dalyvauti toje edukacijoje. Labai įdomu ir labai džiaugiuosi, kaip vietos žmonės pamatė šitą dalyką, na, tikrai galvoja, kaip gali įveiklinti, įgalinti tiek save, tiek vietos bendruomenę. Ir randa tas geras galimybes bendradarbiauti ir gauti tą paramą ne tik kažkokiems paprastiems dalykams, bet ir darbo vietoms sukurti. Apie ką mes ir šnekame, ką norime papasakoti ir pajūrio gyventojams.
Pamačius tuos objektus įspūdžiai dideli ir mažiems, ir vyresniems. Mus traukia tie objektai, tai rodo ir skaičiai žmonių, kurie lanko Energetikos ir technikos muziejų, Ignalinos atominę elektrinę, kur žmonės labai norėtų patekti, Kruonio, Kauno hidroelektrinę.
Žmonės tuo domisi, nori pamatyti. Tai tikrai mus įkvepia ir priverčia pagalvoti, iš kur ateina ta mūsų elektra, o juo labiau, jeigu yra žalia, mūsų ateitis ir kurią gaminame čia, Lietuvoje, tai tik vyšnia ant torto.
