Baltijos jūros potencialas – didžiulis
Jūrinio vėjo parkai Lietuvoje – vieni iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės projektų. Jie itin padidins elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.
Šiuo metu Lietuvoje planuojami du tokie parkai. Pirmojo – 700 MW galios – jūrinio vėjo elektrinių parko (statomo „Ignitis Renewables“) numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 km2. Parkas nuo kranto bus nutolęs apie 37 kilometrus.
„Ignitis Renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas sako, kad gyventojams nereikėtų jaudintis dėl to, kaip atrodys jėgainės, ar galimo triukšmo, mat parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, numatytas maksimalus jų aukštis – 350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.
„Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis bei sąlygas“, – kalbėjo P. Kalmantas.
Gali kilti klausimas, kiek iš viso jūrinio vėjo elektrinių galima pastatyti Baltijos jūroje, kad trys šalys taptų nepriklausomos nuo užsienio tiekėjų, bet kartu pernelyg nepakenktų jūros faunai ir florai. Šiuo metu Estija yra paskelbusi aukcioną jūrinio vėjo elektrinėms, pagaminsiančioms 5,5 GW energijos su ilgalaikiu potencialu pagaminti daugiau nei 10 GW elektros. Latvijoje vyksta aukcionas dėl 0,5 GW energijos su 14,5 GW potencialo. O Lietuva paskelbusi aukcioną dėl 1,4 GW energijos su ilgalaike perspektyva 4,5 GW.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus vadovas Romanas Bykovas sako, kad Lietuvoje iki 2050 m. planuojama etapais išvystyti apie 4,5 GW galios jūrinio vėjo elektrinių parkų. Konkursai dėl jūrinio vėjo elektrinių parkų vystymo yra susiję su visiškai naujos infrastruktūros sukūrimu Baltijos jūroje – energetinio centro statybomis. Šio paskirtis – agreguoti elektros energijos srautus jūroje, skirstant juos į Lietuvą ir (ar) perduoti bei eksportuoti elektros energiją į kitų valstybių sistemas vykdant pagamintos elektros energijos prekybą su kitomis šalimis.
„Lietuva turi siekti sukurti tokį energetinį centrą, kuris visų pirma leistų išnaudoti jūrinio ir sausumos AEI potencialą, priimti elektros energiją iš atokiau esančių jūrinio vėjo elektrinių parkų, panaudoti AEI energiją vandeniliui, išvestiniams jo produktams gaminti ir sukurti konkurencingą aplinką vystytojams bei vartotojams“, – sakė R. Bykovas.
Kuo skiriasi vėjo ir antžeminės elektrinės
Pasak „Ignitis“ atstovo, jūrinio vėjo parkų vystymas yra žaliųjų pajėgumų plėtros strategijos pagrindas, nes norint pasiekti tikslus būtina vystyti projektus ir sausumoje, ir jūroje. Šių technologijų vystymas yra strategiškai svarbus siekiant energetikos sektoriaus transformacijos visame pasaulyje, Lietuvoje jos taip pat turi didžiulį potencialą. Projektas reikšmingai prisidės prie šalies žaliosios energetikos sektoriaus ateities.
Paklaustas, kuo skiriasi jūrinio vėjo ir antžeminės elektrinės, LEA atstovas paaiškino, kad elektros gamyba vėjo parkuose didele dalimi priklauso nuo vėjo stiprumo (potencialo). Jūroje vėjo potencialas didesnis ir stabilesnis nei sausumoje, todėl jūrinio vėjo elektrinių konstrukcijos ir turbinos yra galingesnės ir aukštesnės. Jūroje įrengti vėjo elektrinių parkai gali generuoti žymiai daugiau elektros energijos nei sausumos vėjo parkai. Jūrinės vėjo elektrinės generuoja elektros energiją netgi tais laikotarpiais, kai sausumos vėjo parkai neveikia dėl vėjo stokos. Tokių elektrinių pamatai, ant kurių montuojamos turbinos, yra specialiai suprojektuoti, kad atlaikytų atšiaurias sąlygas. Esant palankioms klimatinėms sąlygoms, jūrinio vėjo elektrinių parkas gali sugeneruoti iki 1,5 karto daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios vėjo elektrinių parkas sausumoje.
Šiuo metu svarstomoje atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad antruoju etapu bus toliau vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, 2026 m. organizuojant konkursą iki 2 GW galiai, siekiant iki 2040 m. padidinti įrengtąją jūrinio vėjo elektrinių parkų galią ne mažiau kaip iki 2,8 GW. Trečiuoju etapu iki 2050 m. planuojama organizuoti konkursą apie 1 GW galiai.
Lietuva sustiprins energetinę nepriklausomybę
Pradėjus veikti Lietuvos jūrinio vėjo jėgainei mūsų šalis įgis pranašumą ir padidins energetinę nepriklausomybę nuo kitų tiekėjų. Baltijos jūroje iki 2030 m. planuojama išvystyti ir prijungti prie Lietuvos elektros perdavimo sistemos du jūrinio vėjo elektrinių parkus. Tai leis mums tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe, kas skatins aktyvų regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, sudarys sąlygas vystyti vandenilio ir jo išvestinių produktų gamybos pajėgumus, eksportą bei pritrauks naujų investicijų į vykstančius procesus ir (ar) planuojamas inovacijas.
„Mažindama priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, Lietuva galės padidinti savo energetinį saugumą ir nepriklausomybę bei sumažinti šalies pažeidžiamumą dėl energijos išteklių kainų svyravimo, kitų valstybių sprendimų ir geopolitinių pokyčių. Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studijos duomenimis, atsižvelgiant į aktyvų atsinaujinančios energetikos augimą ir augančią elektros energijos generaciją šalies viduje, Lietuva iki 2030 m. gali tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi“, – kalbėjo R. Bykovas.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad vystytojai turės remti pajūrio vietos bendruomenes, skirdami joms tam tikrą lėšų sumą nuo pagamintos ir į tinklą patiektos elektros energijos kiekio. Pradėjus gaminti elektros energiją šiuo metu vystomame pirmajame jūrinių vėjo elektrinių parke, preliminariais skaičiavimais artimiausių pajūrio savivaldybių biudžetas gali pasipildyti apie 3 mln. eurų per metus. Numatoma, kad darbams, susijusiems su vieno apie 700 MW jūrinio vėjo elektrinių parko statybomis, eksploatavimu ir priežiūra, bus sukurta apie 1300 naujų darbo vietų.
„Jūrinio vėjo energijos, vandenilio ir panašiose novatoriškose srityse išmaniųjų sprendimų plėtra didins tyrėjų, informacinių technologijų specialistų ir inžinierių, kurie tiesiogiai prisidės prie energetikos bei pramonės sektorių žaliosios transformacijos, specialybių paklausą. Be specialistų poreikio, augs ir su jūrinės energetikos plėtra susijusių prekybos įmonių, paslaugų tiekėjų, aptarnavimo sektoriaus paklausa, ypač pajūrio regione“, – detalizavo LEA atstovas.
Kaip keisis kainos gyventojams?
Bene svarbiausias klausimas, kylantis gyventojams pradėjus įgyvendinti tokio masto projektus, – o kokia to nauda mums, ar kris kainos? P. Kalmantas sako, kad 4 dabar statomo dydžio elektrinės patenkintų visą dabartinį šalies elektros energijos poreikį. Maždaug 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkai pagamins iki 6 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki pusės dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
R. Bykovas pabrėžė, kad jūrinio vėjo elektrinių parkuose pagaminta elektros energija niekuo nesiskiria nuo kitomis technologijomis pagamintos elektros. Skirtingomis technologijomis pagamintos elektros energijos kaina priklauso nuo įvairių faktorių: „Įprastai elektros energijos 1 MWh kaina apskaičiuojama įvertinus visas sąnaudas, reikalingas šiam vienetui pagaminti naudojant vieną ar kitą technologiją. Atsižvelgiant į 2023 m. publikuotus investicinės bankininkystės įmonės „Lazard“ skaičiavimus, sausumos vėjo elektrinių pagamintos elektros kaina sudarė 22–69 Eur/MWh, jūrinio vėjo elektrinių – 66–129 Eur/MWh, saulės elektrinių – 22–89 Eur/MWh.“ Jūriniai vėjo elektrinių parkai dėl savo didelio našumo ir nuolatinės gamybos potencialo žiūrint į ilgalaikę gamybos perspektyvą leidžia pasiekti didesnę masto ekonomiją ir efektyviau generuoti elektros energiją.
