Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, tai jau antras kartas per trejus metus, kai dėl rekordinės jūros temperatūros nukentėjo midijų derlius šiaurės Graikijoje. Midijų kiekis, anot ūkininkų, ne tik sumažėjo 90 proc., tačiau pakilusi vandens temperatūra sunaikino ir visą ateinančių metų derliaus viltis - taip vadinamą „sėklą“. Tai – skausminga žinia jūros gėrybių ūkininkams, kuriems tokie klimato kaitos reiškiniai žada artėjančius sunkius laikus.
„Būsimas derlius sunaikintas 100 proc. Nežinome, kaip pragyvensime kitais metais. Mūsų pagrindinis ir vienintelis darbas – midijos“, – „Reuters“ teigė midijų augintojas Anastasios Zakalkas
Graikija, kaip ir kitos Viduržemio jūros regiono šalys, yra ypač jautri klimato kaitai. Šalis dažnai niokojama miškų gaisrų, kaitros, potvynių ir kitų su visuotiniu atšilimu susijusių ekstremalių atmosferos reiškinių.
Kai liepos mėnesį Graikiją užklupo rekordinės karščio bangos, pagrindinėje midijų auginimo vietoje Termos įlankoje vandens temperatūra kelias dienas viršijo 30 laipsnių Celsijaus. Tai buvo riba – midijos neišgyveno.
Graikijoje paskutinį kartą masinė midijų žūtis buvo užfiksuota 2021 m., tačiau mokslininkai prognozavo, kad tai nepasikartos bent jau 10 metų.
„Net ir didžiausiems skeptikams tai yra įrodymas, kad klimato krizė yra jau čia pat“, – sakė jūrų ekosistemas tyrinėjantis biologas Kostas Koukaras.
Graikijos akvakultūros produkcijos vertė 2021 m. siekė daugiau kaip 619 mln. eurų, o tai yra trečia vieta Europoje po Prancūzijos ir Ispanijos, teigiama Graikijos akvakultūros gamintojų organizacijos pranešime. Graikija yra viena pagrindinių Viduržemio jūros midijų augintojų Europoje ir eksportuoja beveik visas 20 tūkst. tonų, kurias kasmet užaugina mažos šeimos įmonės.
Per karščio bangą vandenyje išvirė 1 mlrd. jūrų būtybių
Tų pačių 2021-ųjų vasarą pranešta, kad Kanados šiaurės vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje per rekordinę karščio bangą iškepė maždaug 1 mlrd. jūrų gyvių.
Kitsilano paplūdimio Vankuveryje krantai buvo nusėti dešimtimis tūkstančių iškepusių ir pūvančių jūrų gyvių, įskaitant moliuskus, midijas, jūrų žvaigždes ir sraiges, rašo livescience.com. Jie žuvo po to, kai birželio pabaigoje Britų Kolumbijos provincijoje ir kituose Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regionuose įsivyravo rekordiškai aukšta oro temperatūra. Birželio 29 dieną Britų Kolumbijos Laitono gyvenvietėje maždaug už 155 km į šiaurės rytus nuo Vankuverio buvo pakilusi net iki 49,6 laipsnio pagal Celsijų, nurodė Kanados meteorologijos tarnyba „Environment Canada“, kuriuos cituoja BBC.
Britų Kolumbijos universiteto jūRų biologas Chrisas Harley buvo „priblokštas“, kai užuodęs dvoką rado kalnus žuvusių gyvių. Ch. Harley mano, kad daugiau kaip milijardas smulkiųjų pakrančių gyventojų Sališo jūros, tyvuliuojančios nuo Britų Kolumbijos iki pat JAV Vašingtono valstijos, krantuose tiesiog iškepė nuo nepakeliamos kaitros.
Tokie gyviai kaip moliuskai ir midijos, gyvenantys pakrantės ruože tarp potvynių ir atoslūgių linijų, aukštą oro temperatūrą gali ištverti tik trumpą laiką, sakė jis. Tačiau per kaitros bangą šie nelaimingi jūrų organizmai kepinančios saulės atokaitoje galėjo atsidurti per patį popietės vidurį, kai atoslūgis būna žemiausias. Tai reiškia, kad sausumoje jie galėjo įstrigti daugiau kaip 6 valandoms.
„Midijos krante tam tikrais atžvilgiais prilygsta mažam vaikui, kuris karštą dieną yra paliktas automobilyje, – „CBC News“ sakė Ch. Harley. – Jos būna įstrigusios krante, kol ateina tėvai, šiuo atveju – kol grįžta potvynis. Taigi jos priklauso nuo gamtos malonės ir pačios mažai ką gali padaryti. O birželio 26 – 28 dienomis buvo taip karšta, jog jos paprasčiausiai žuvo“.
Dėl klimato kaitos nyksta gyvūnų rūšys, Baltijos jūra taps ežeru
Kylanti temperatūra ir dėl gausesnių kritulių ir mažesnio iš Atlanto patenkančio vandens kiekio mažėjantis druskingumas kelia grėsmę daugeliui prisitaikyti mėginančių gyvūnų rūšių.
„Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija“, – teigia Suomijos gamtos išteklių instituto (LUKE) mokslininkas Jukka Ponni.
Į jūros vandenis su žemės ūkio nuotekomis patenkant dideliam maistinių medžiagų kiekiui, ėmė sparčiai daugintis augmenija, todėl kai kuriose srityse labai sumažėjo deguonies lygis, o vasarą jūroje ėmė gausiai vešėti dumbliai.
Baltijai vis mažiau primenant jūrą, pirmosiomis aukomis tapo tokios stambesnių jūrų gyvūnų rūšys, tokios kaip Baltijos menkė.
Atsargoms nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio mažėjant, Baltijos silkes gali ištikti ta pati lemtis, kurios sulaukė daugelis kitų regione beveik išnykusių ir nuo klimato kaitos kenčiančių rūšių.
Baltijos jūra yra neįtikėtinai sekli. Dydžiu ji prilygsta Juodajai, tačiau vandens joje yra 20 kartų mažiau.
Tai reiškia, kad ji yra labiau pažeidžiama klimato kaitos ir žmonių veiklos atžvilgiu. Kylanti temperatūra ir dėl gausesnių kritulių ir mažesnio iš Atlanto patenkančio vandens kiekio mažėjantis druskingumas kelia grėsmę daugeliui prisitaikyti mėginančių gyvūnų rūšių, pranešė naujienų agentūra ELTA.
„Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija“, – teigia Suomijos gamtos išteklių instituto (LUKE) mokslininkas Jukka Ponni. Į jūros vandenis su žemės ūkio nuotekomis patenkant dideliam maistinių medžiagų kiekiui, ėmė sparčiai daugintis augmenija, todėl kai kuriose srityse labai sumažėjo deguonies lygis, o vasarą jūroje ėmė gausiai vešėti dumbliai.
Baltijai vis mažiau primenant jūrą, pirmosiomis aukomis tapo tokios stambesnių jūrų gyvūnų rūšys, kaip Baltijos menkė. Dar praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje menkių populiacija siekė rekordinį dydį, tačiau pagaunamų žuvų laimikis nuolat mažėjo, kol galų gale dėl susidariusios kritinės padėties 2020 m. ES teko uždrausti menkių žvejybą.
Kadaise Baltijos jūroje egzistavusi didžiulė milžiniškų Atlanto eršketų populiacija dėl taršos ir upėse, kuriose vykdavo jų migracija, pastatytų užtvankų išnyko.
Baltijos jūra – viena užterščiausių jūrų pasaulyje
Pusiau uždara ir devynių valstybių apsupta Baltijos jūra laikoma viena užterščiausių jūrų pasaulyje, informuoja Aplinkos apsaugos agentūra. Jūros uždarumas, aplink vykdoma ūkinė veikla, klimato kaita ir intensyvėjančios liūtys lemia, kad 97 proc. Baltijos jūros teritorijos yra paveiktos eutrofikacijos. Eutrofikacija – tai procesas, kai maistinėms medžiagoms patekus į vandens telkinį pagreitėja dumblių ir kitų mikroorganizmų dauginimasis ir sumažėja deguonies kiekis.
Perteklinės maistinės medžiagos, tokios kaip azotas ar fosforas, neretai į vandenį patenkančios dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų, buitinių nuotekų ir pramoninės taršos, lemia spartų fitoplanktono augimą, o jam žuvus ir prasidėjus skaidymo procesui – deguonies sumažėjimą vandens telkinyje.
Deguonies sumažėjimą taip pat skatina ir dėl dumblių padaugėjimo į gilesnius vandens sluoksnius neprasiskverbianti saulės šviesa, reikalinga fotosintezei vykdyti. Dėl šio proceso Baltijos jūros priedugnyje susiformuoja vadinamosios „mirties zonos“ – vietos, kuriose susidaro hipoksinės arba anoksinės, t. y. deguonies trūkumo arba jo nebuvimo, sąlygos. Mažėjant deguonies vandens organizmai miršta arba turi migruoti į kitas vietas.
