Birželio pradžioje išplatintame bendrovės pranešime teigiama, kad telkinyje yra 8,8 megatonos retųjų žemės elementų oksidų, iš kurių net 1,5 megatonos sudarys retieji žemės elementai, naudojami vėjo turbinose ir elektromobiliuose.
„Fen Carbonatite Complex“ retųjų žemės elementų telkinys yra netoli Norsjø ežero, Nomės (Nome) savivaldoje, į pietvakarius nuo Oslo, prie pat Skagerako sąsiaurio, – vieno iš sąsiaurių, jungiančių Šiaurės jūrą su Baltijos jūra.
Šiam retųjų žemės elementų turtingam dariniui yra maždaug 580 mln. metų. Tai labai seniai užgesęs ugnikalnis, kurio viršutinė dalis sunyko, o Žemės paviršiuje liko magmos pripildyta „stemplė“, kurios skersmuo paviršiuje yra apie 2 km.
Prieš šimtus milijonų metų magma sukietėjo į karbonatitą. Uolienos, kuriose surastas retųjų žemių elementų telkinys, vadinasi karbonatitais. Kaip Delfi Mokslui aiškino geologas, paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas, karbonatinės magminės uolienos – ypač retas magminių uolienų tipas. „Dabar tokios sudėties lavos veržiasi kai kuriuose Rytų Afrikos rifto ugnikalniuose. Su karbonatitais dažnai yra susijusios retųjų elementų anomalijos. Atrasti karbonatitai susidarė iš karbonatitinės magmos, kuri sustingo žemės plutos plyšiuose ir kituose buvusiuose magminiuose kūnuose“, - teigė A. Spiridonovas.
Anot profesoriaus, retųjų žemių elementai yra kritinė grandis naujausios elektronikos ir karinės technikos gamyboje. Jų telkiniai labai netolygiai pasiskirstę Žemėje ir dėl šios priežasties egzistuoja dideli interesai ir konkurencija tarp valstybių ir jų sąjungų šių telkinių valdyme. „Naujo telkinio suradimas Europoje suteikia jai didelį svertą autonomijai“, – portalui Delfi teigė A. Spiridonovas.
Norvegijos retųjų žemių organizacijos duomenimis, šioje magmoje dabar yra ekonomiškai svarbių retųjų žemių elementų, tokių kaip neodimis (Nd) ir prazeodimis (Pr), kurie naudojami transporto ir energetikos srityse.
Kasybos bendrovės ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama viršutinei senovinio ugnikalnio stemplės daliai, esančiai iki 468 metrų žemiau jūros lygio. Bendrovės pranešime teigiama, kad visas telkinys glūdi iki 1 000 m žemiau jūros lygio.
„Šių išteklių potencialas gali tapti transformuojančiu turtu, užtikrinsiančiu saugią retųjų žemių tiekimo grandinę Europoje“, – pareiškime sakė „Rare Earths Norway“ generalinis direktorius Alfas Reistadas.
Anot „Rare Earths Norway“ vyriausiojo geologo Trondo Watne, šis įvykis yra svarbus ne tik vietos bendruomenei, bet ir visai Norvegijai ir ištisoms kartoms Europoje.
„Nepriklausoma trečioji šalis patvirtino, kad „Fen Carbonatite Complex“ telkinyje turime didelius naudingųjų iškasenų išteklius“, – pranešime teigė REN geologas T. Watne.
Bendrovė planuoja tęsti žvalgomuosius gręžinius, taip pat netoli telkinio statys bandomąją gamyklą rūdai perdirbti į grynus retųjų žemių elementus.
JAV geologijos tyrimų tarnybos duomenimis, skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje yra apie 120 mln. tonų retųjų žemės elementų atsargų.
Remiantis Oksfordo energetikos studijų instituto 2023 m. ataskaita, apie 70 proc. pasaulio retųjų žemės elementų atsargų išgaunama Kinijoje, o 90 proc. visų retųjų žemės elementų perdirbama būtent ten, rašo „Live Science“.
Retųjų žemės elementų telkinys aptiktas ir Švedijoje
Primename, kad 2023 metų pradžioje Švedijos geležies rūdos gavybos bendrovė Luossavaara-Kiirunavaara Aktiebolag (LKAB) pranešė, jog šalies šiaurėje buvo aptiktas tąsyk didžiausias Europoje retųjų žemės elementų telkinys.
Anot pranešimo, šie elementai yra būtini ir nepakeičiami elektra varomų automobilių bei vėjo jėgainių gamybos pramonėje, praneša euronews.com, remdamiesi naujienų agentūromis AP ir AFP. Atradimas, remiantis LKAB, padarys didžiulę įtaką Europos Sąjungos siekiams pereiti prie klimatui neutralios, švarios energijos naudojimo. Be to, aptikti milžiniški retųjų elementų klodai po žeme Europos žemyne padės atsikratyti priklausomybės nuo Kinijos ir Rusijos.
Valstybės valdoma bendrovė LKAB retųjų elementų telkinį Per Geijer aptiko visai šalia jau daugiau nei šimtmetį eksploatuojamos geležies rūdos kasyklos Kirunos miesto apylinkėse, šiaurės Švedijoje, už poliarinio rato. Skaičiuojama, kad po žeme glūdi daugiau nei 1 milijonas tonų (megatona) retųjų žemių oksidų.
„Tai yra didžiausias žinomas retujų žemės elementų telkinys šioje planetos dalyje. Šis radinys gali tapti esminiu lūžio tašku kritinių žaliavų gamyboje, kurios yra būtinos perėjimui prie žaliosios energijos“, – tikino LKAB generalinis direktorius Jan Mostrom.
Pasak LKAB, naujai atrastas telkinys gali patenkinti didžiąją dalį Europos poreikių elektromobilių gamybos pramonėje.