Vandens išteklių mažėja
Jungtinių Tautų (JT) aplinkosaugos programos duomenys rodo, kad kasmet dėl dirvožemio degradacijos prarandama apie 12 mln. hektarų žemės, o tai turi įtakos maisto ir vandens ištekliams visame pasaulyje. Be to, 55 milijonai žmonių kasmet tiesiogiai nukenčia nuo sausrų. Tai tapo viena pagrindinių šių metų Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos temų.
„Pranešama, kad per pastaruosius du dešimtmečius vandens atsargos sausumoje, įskaitant dirvožemio drėgmę, sniegą ir ledą, mažėjo 1 cm per metus. Akivaizdu, kad tai turėjo rimtų pasekmių vandens saugumui ir maisto gamybai, ypač mažiau išsivysčiusiose, šilto klimato šalyse. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Europa – sparčiausiai šylantis žemynas. Tad nors dabar vandens atsargų mums pakanka, nesiimant jokių priemonių pasekmės gali būti katastrofiškos“, – pranešime spaudai sako A. Lukošius.
Apie 1,4 mlrd. žmonių pasaulyje pragyvenimo šaltinis tiesiogiai priklauso nuo galimybės gauti gėlo vandens – tai susiję su darbo vietomis maisto ir gėrimų, energetikos ir vandens industrijose. Nykstant gėlo vandens ekosistemoms tampa sunkiau auginti javus ir auginti gyvulius. Nuo to neproporcingai nukenčia smulkieji ūkininkai ir kaimo vietovių gyventojai.
Didelę žalą vandens ekosistemoms daro ir dirvožemio, jūrų bei vandenynų tarša. Netinkamai išmestos atliekos teršia jūros ekosistemą ir žudo jūrų žinduolius, koralus ir žuvis. Nukenčia ir jūros paukščiai, mintantys žuvimis.
Vis dėlto, JT ekspertai pabrėžia, kad šią planetos krizę galima sulėtinti – tai susiję su pasaulinės biologinės įvairovės programos tikslų įgyvendinimu, visuomenės ir verslų susitelkimu.
Verslas imasi iniciatyvos
Būtent verslo sektoriaus iniciatyva gali turėti ypač didelį poveikį kovai su klimato kaita. JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, 2023 m. JAV pramonės ir komercinis sektoriai sudarė 25 proc. viso šalyje išmetamo anglies dioksido kiekio.
„Ne paslaptis, kad verslai, ypač didžiosios įmonės – nuo technologijų iki gyvulininkystės sektoriaus – yra atsakingi už nemažą dalį kasmet susidarančio anglies dvideginio. Dėl šios priežasties būtent verslai ir gali turėti milžinišką įtaką klimato kaitos procesams mažinti. Dalis verslų jau imasi iniciatyvos ir kuria žalesnę, tvaresnę ateitį“, – pranešime spaudai sako A. Lukošius.
Pavyzdžiui, „Tele2“ imasi įvairių veiksmų, susijusių su tvariu išteklių vartojimu ir išsaugojimu. Neseniai įmonė vėl buvo pripažinta viena klimato lyderių Europoje – pirmauja tarp telekomunikacijų bendrovių visame žemyne bei užėmė antrąją vietą bendrame klimato 2024 m. reitinge. Šį sąrašą „Financial Times“, kartu su statistikos bendrove „Statista“, sudarė jau ketvirtąjį kartą.
Be to, įmonė šviečia visuomenę apie vandens taršą ir ekosistemų išsaugojimą. Baltijos jūra patenka tarp penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Neseniai įmonė prisijungė prie iniciatyvos „Išsaugokime Baltijos jūrą“. Devynis mėnesius truksiančios ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos jūros taršą ir rasti reikalingų sprendimų šiai situacijai pakeisti.
Nulinio CO2 pėdsako savo veikloje siekianti įmonė primena, kad jūros ir vandenynai, kaip ir miškai, yra atsakingi už deguonies gamybą, todėl svarbu juos prižiūrėti ir tausoti.
Įmonė taip pat imasi priemonių mažinti el. atliekų kiekį. Sąvartynuose dūlančios elektroninės atliekos neretai užtvindomos lietaus, kuris nuplauna įvairias chemines medžiagas į dirvožemį, o iš jo – ir į jūras bei vandenynus. Įmonė užsibrėžė iki 2030 m. perdirbti arba antram gyvenimui prikelti net 30 proc.