Gamtoje pasitinka piktadarių staigmenos
Kiekvieną pavasarį atšilus orams daugybė žmonių patraukia pasivaikščioti į miškus, paežeres, pažintinius takus ir panašius atbundančios gamtos kampelius. Deja, dažnam kasmet tenka pamatyti ir gamtoje visiškai nepageidaujamų objektų – kalnus senų padangų, nebereikalingų šaldytuvų, baldų ar maišų su kitokiomis atliekomis.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, miškai yra mūsų planetos ekosistemai svarbus gyvybės šaltinis, nes jie reguliuoja oro sudėtį, išlaiko vandens ciklą ir yra namai milijonams rūšių, tačiau aplinkos teršėjams visa tai nerūpi.
„Nors gyventojams ir verslo atstovams yra nuolat perduodama informacija, vis tiek kasmet atsiranda tokių, kurie pavasarį į pamiškes sutempia senas padangas, bamperius ir kitas atitarnavusias automobilių dalis, o tai yra labai kenksminga aplinkai. Patekę į aplinką atitarnavę amortizatoriai, akumuliatoriai, kuro ir tepalo filtrai tampa itin dideliu taršos šaltiniu dėl juose esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų. Padangos nesuyra daugiau nei šimtą metų ir visą tą laiką bado akis, be to, dažnai tampa gaisrų priežastimi. Pavojingų atliekų pridavimas kainuoja, o jeigu žmogus nori to išvengti, miškas, deja, dažniausiai ir tampa tokių atliekų sąvartynu“, – pranešime spaudai teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Alyvos atliekos – ypač taršios
Kalbėdama apie automobilių atliekų pavojų aplinkai, A. Pakštaitė-Marcinkienė išskyrė panaudotą automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamąją alyvą. Ji yra laikoma vienu pavojingiausių taršos šaltinių – vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus.
„Nors alyvos atliekų kenksmingumas yra gana plačiai žinomas, tik mažiau nei trečdalis senos alyvos yra oficialiai surenkama ir perdirbama. Visa kita dalis yra neteisėtai deginama arba kur nors išpilama. Aplinką teršianti alyva taip pat gali išbėgti iš be priežiūros paliktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Todėl labai svarbu pranešti aptikus likimo valiai paliktą nebevažiuojantį automobilį, o renkantis autoservisą, kuriame planuojate keisti tepalus, pasitikrinti, ar jis veikia teisėtai ir neslepia veiklos apimčių“, – sakė A. Pakšaitė-Marcinkienė.
Elektronikos atliekos – vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų visame pasaulyje, o miškams, kad ir kaip nebūtų gaila, vis dar dažnai tenka priglobti šiuos atitarnavusius daiktus.
„Lietuvoje jau ilgą laiką galima užsisakyti nemokamą atitarnavusios stambios buitinės technikos išvežimą iš bet kurio šalies kampelio, tačiau kai kurie žmonės kažkodėl net sunkiausius šaldytuvus pasiryžta tempti į mišką. Tai yra labai blogai, nes elektronikos ir baterijų, kaip ir automobilių atliekų tarša sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes gamtai ir žmogaus sveikatai. Netinkamai ardomi ir irdami įvairūs prietaisai bei buitinė technika į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Negana to, išeikvotos įtrūkusios, sulūžusios ar kitaip mechaniškai pažeistos baterijos gali užsidegti ir sprogti“, – pranešime spaudai teigė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Atliekose slypi ir naujos galimybės
Taip pat V. Masalienė priminė, kad Pasaulinė Žemės diena, minima kovo 20-ąją, sutampa su pavasario lygiadieniu ir simbolizuoja naujo gyvenimo pradžią bei naujas galimybes, o jas galima suteikti netgi elektronikos, baterijų, automobilių atliekoms, tereikia jas nukreipti pas teisėtus ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus.
Pagal aukščiausius standartus veikiantys atliekų tvarkytojai gali pakartotinai panaudoti automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, metalas naudojamas pakartotinai, o perdirbti alyvą galima neribotą kiekį kartų. Tvariai veikiantys atliekų tvarkytojai seną elektroniką ir buitinę techniką gali paruošti pakartotiniam naudojimui. Iš elektronikos ir baterijų atliekų taip pat galima atgauti šias vertingas medžiagas ir panaudoti jas naujiems gaminiams: auksą, sidabrą, platiną, varį, aliuminį, geležį, litį, kobaltą.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Informaciją apie tai, kur kreiptis dėl Eksploatuoti netinkamo transporto priemonės (ENTP) paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus galima svetainėje www.autotvarkymas.lt.
Pasitikrinti, ar autoservisas, kurio paslaugomis naudojatės, yra deklaravęs savo veiklą aplinkosaugai galima puslapyje: https://atliekos.lt/autoservisai/.
Dėl Baltijos jūros išsaugojimo – istorinis žygis
13 žmonių, 9 mėnesiai, 8 šalys, 6000 kilometrų pėsčiomis aplink Baltijos jūrą. Visa tai – dėl jos ateities. Mūsų šalies krantus skalaujanti Baltija patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką ir tai – daugiau nei pakankama priežastis istoriniam žygiui, kurio metu aštuonios Baltijos šalys bus skatinamos imtis veiksmų, galinčių sumažinti taršą.
Kaip pasakojo ekspedicijos vadovas ir sumanytojas Giedrius Bučas, šios iniciatyvos idėja gimė dar koronaviruso pandemijos laikais – 2020 metais, kito, aplink Lietuvą vykusio žygio metu.
Tąkart jis, kartu su panorusiais prisijungti pakeleiviais, 80 dienų žygiavo aplink Lietuvą ir įvairiuose jos kraštuose rinko rastas atliekas. Į beveik 250 dienų truksiantį žygį, kasdien pėsčiomis nueinant apie 30 kilometrų, jungtis buvo kviečiami visi norintys.