Nuotekų kiekis prilygsta 50 olimpinių baseinų
Vilniaus nuotekų valyklos kompleksas laikomas didžiausia nuotekų valykla šalyje. Šioje vietoje veiksmas niekada nesustoja, nuotekos valomos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus.
„Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis parodė vietą (žiūrėkite vaizdo įrašą), kur suteka visos Vilniaus miesto ir rajono nuotekos:
„Už mano nugaros matote tris pagrindinius kolektorius – iš Karoliniškių, Savanorių, Grigiškių pusės, kuriais atiteka visos nuotekos. Jos toliau keliauja pas mus į valymo įrenginius.“
Skaičiuojama, kad per parą čia vidutiniškai atiteka 116–120 tūkst. kub. metrų nuotekų, o jų surinkimo tinklai siekia apie 1400 km. Toks atitekančių nuotekų kiekis prilygsta daugmaž 50 olimpinių baseinų. O iš atliekų galima spręsti, kada vilniečiai atostogauja, nes vasarą nuotekų gali atitekėti ir 10 proc. mažiau nei įprastai.
„Atvykome į Vilniaus miesto nuotekų valyklos grotų patalpą, kur mechaniniu būdu yra surenkamos atliekos – t. y., tai, kas negali pakliūti į mūsų nuotekų valyklą. Man už nugaros – atliekų konteineris. Turime dvejas grotas: pirmos – 10 mm, antros – 6 mm, mechaniškai filtruojame nuotekas, sugaudome visas atliekas. Randame visko: skudurų, plėvelių, neirstančių servetėlių, sauskelnių, plaukų, riebalų“, – pasakojo V. Matonis.
Pašnekovas akcentavo, kad, jei žmonės elgtųsi atsakingiau ir į unitazus bei kriaukles nepiltų visko, kas papuola, valykloje šių konteinerių neprireiktų, nuotekos tiesiog būtų išvalomos biologiškai.
Per mėnesį surenka 4 tūkst. tonų riebalų
Kadangi nuotekų tinklai yra mišrūs, jais su lietaus vandeniu atkeliauja įvairios gatvės šiukšlės. „Per mėnesį mes tokių atliekų surenkame nuo 72 iki 100 tonų, kurias turime utilizuoti. Smėlio surenkame apie 200 tonų per mėnesį, bet jis yra kompostuojamas – t. y., panaudojamas antram ciklui. Tai – viena žiedinės ekonomikos ciklo dalių. Taip pat per mėnesį surenkame apie 4 tūkst. tonų riebalų ir lygiai tiek pat plaukų“, – sakė V. Matonis.
Paskui smėlis išvalomas. Jis atskiriamas nuo visų nuotekų, yra išdžiovinamas, po to sandėliuojamas ir panaudojamas kompostavimui.
Vykdyta apklausa parodė, kad 46 proc. respondentų aliejų po kepimo išpila į kriaukles – t. y., į nuotekų sistemas.
V. Matonis sakė, kad to daryti griežtai negalima. Mažesnį aliejaus kiekį patariama nusausinti servetėle ir rūšiuoti su komunalinėmis atliekomis. Didesnius kiekius kaupti sandarioje taroje ir perduoti atliekų tvarkytojams.
„Tai visų pirma padaro žalą tinklams – riebalai kabinasi prie senelių, limpa, užkemša tinklus, taip pat padaro žalos ir mūsų įrangai, nes turime įvairiausių smulkių purkštukų, kuriais nuotekos teka, riebalai juos irgi užkemša, to padariniai – tenka neplanuotai stabdyti, valyti, taisyti padarytą žalą“, – teigė pašnekovas.
Verta priminti, kad nuo šių metų pradžios vilniečiams dalijami oranžiniai maišeliai su kibirėliais, kuriuose kaupiami maisto likučiai.
Į nuotekų sistemas ragina nemesti vaistų
Pašnekovas parodė vietą, kurioje vyksta biologinis procesas, t. y., kai nuotekos atiteka į bioreaktorius ir čia vyksta biologiniai skaidymo procesai – išskiriamas fosforas ir azotas.
„Dabar esame paskutiniame etape – prieš tai, kai išvalytos nuotekos patenka į Nerį. Šios išvalytos nuotekos bus dar kartą papildomai filtruojamos ir bus išvalomos dalelės iki 12 mikronų dydžio – t. y. mažesnės negu plaukas, nes plaukas vidutiniškai yra 50 mikronų dydžio“, – sakė V. Matonis.
Visiškai išvalytas vanduo iki reikalaujamų rodiklių latakais toliau teka į Nerį. Tačiau čia pašnekovas vėl stabteli ir prašo gyventojų supratingumo bei ragina į nuotekų sistemas nemesti vaistų, nes cheminių medžiagų išvalyti neįmanoma. Jos, ištirpusios vandenyje, patenka į Nerį ir į Baltijos jūrą, dėl to prastėja bendra vidaus vandenų ekologinė būklė. Todėl taip pat prisidedant prie gamtos tausojimo pašnekovas rekomenduoja rinktis ekologiškas valymo priemones, kuriose yra mažiau kenksmingų medžiagų.
Iš dumblo gamina biodujas
Kol švarus vanduo grąžinamas atgal gamtai, likęs dumblas taip pat turi būti išvalomas: „Dumblas atkeliauja į dumblo apdirbimo cechą, jame jis yra spaudžiamas, kaitinamas, atpalaiduojamas ir transportuojamas į purtytuvus, kur pasigaminame biodujas. Tie kupolai yra būtent ta vieta, kur saugomos biodujos.“
Iš šių biodujų bendrovė gamina elektros energiją, kuri sudaro 23 proc. viso įmonės poreikio, o nuo generatorių likusi šiluma panaudojama dumblui džiovinti. Jis sandėliuojamas, o vėliau panaudojamas kaip kompostas.