Tikrieji Žemės „plaučiai“ – visai ne miškai: kodėl taip svarbu išsaugoti vandenynus ir jūras?

Kai 2019 m. vasarą Amazonės atogrąžų miškuose kilo gaisrai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ (dabar – „X“) kvietė susitelkti ir išsaugoti Žemės „plaučiais“ vadinamą vietovę. Tiesa, prezidentas tik pakartojo internete dažnai cituojamą faktą, kuris, pasirodo, ne iki galo teisingas. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, mokslininkai aiškina, kad daugiausiai deguonies iš tiesų sukuria vandenynai ir jūros, todėl vykstant klimato kaitos procesams ypač svarbu išsaugoti juose esančias ekosistemas.

Žemės „plaučiai“ – vandenynai

Deguonis, kurio reikia visiems gyviems organizmams, yra gausiausias Žemės plutos elementas: beveik pusę (46 proc.) jos sudaro deguonis. Tiesa, dalis šio deguonies nėra skirtas kvėpavimui – vanduo (vandenilio oksidas) ar smėlis (silicio dioksidas) taip pat laikomi deguonies turinčiomis medžiagomis, tačiau kvėpavimui reikalingas laisvos formos deguonis – O₂, kuris sudaro apie 21 proc. atmosferos sudėties.

Bet iš kur iš tikrųjų atsiranda deguonis, kuriuo kvėpuojame? Mokslininkų teigimu, Žemėje nuolat gaminamas didžiulis deguonies kiekis. Nors Amazonės atogrąžų miškai pasižymi didžiausiu plotu, jų indėlis į bendrą deguonies gamybą iš tikrųjų yra ne toks didelis. Didžioji deguonies dalis pagaminama ne miškuose, o vandenynuose bei jūrose.

„Maždaug pusė visos fotosintezės vyksta vandenynuose, kurių viršutiniame vandens sluoksnyje yra dumblių ir kitų organizmų. Tai reiškia, kad už kas antrą savo įkvepiamo oro gūsį turime būti dėkingi būtent vandenynams ir jūroms“, – pranešime spaudai sako A. Lukošius.

Inovacijų ekspertas priduria, kad vandenynai bei jūros ne tik gamina deguonį, bet ir sugeria 25 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio ir sulaiko 90 proc. perteklinės šilumos, kurią išskiria šie teršalai – tai gyvybiškai svarbi apsauga nuo klimato kaitos poveikio.

Vandenynų kokybė prastėja

Vis dėlto, didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas paveikė vandenyno būklę. Jūrų vanduo šyla ir rūgštėja, dėl to kenksmingai keičiasi ekosistemos tiek po vandeniu, tiek sausumoje, mažėja vandenyno gebėjimas absorbuoti anglies dioksidą ir apsaugoti planetos gyvybę.

Vienas labiausiai paveiktų vandens telkinių pasaulyje – Baltijos jūra. Ji patenka tarp penkių labiausiai užterštų jūrų. Siekdama atkreipti dėmesį į šią opią regiono problemą, „Tele2“ prisijungė prie iniciatyvos „Išsaugokime Baltijos jūrą“. Devynis mėnesius truksiančios ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą tikslas – atkreipti dėmesį į Baltijos taršą ir rasti reikalingų sprendimų šiai situacijai pakeisti.