Vėjo energijos poreikis auga, mitų daugėja
Vėjo energetika populiarėja ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus pavaduotojo Edgaro Maladausko teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 483 vėjo elektrinės, tačiau šis skaičius šiemet ir kitąmet turėtų sparčiai išaugti, nes yra nemažai projektų, kurių statybos vyks dar šiais metais.
Kalbėdamas apie vėjo energetikos perspektyvas Lietuvoje, E. Maladauskas sako, kad Lietuva yra bene geriausiai besivystanti rinka Baltijos šalyse: „Turime didžiulį potencialą augti ir turime tai išnaudoti bei padaryti viską, kad Lietuvoje pasigamintume 100 proc. žalią, švarią, atsinaujinančią elektros energiją bei gebėtume ją eksportuoti.
Taip pat turime naudoti atsinaujinančią energiją pramonėje, nes tai prisideda ne tik prie klimato kaitos mažinimo, bet ir didina šalies pramonės pranašumą Europos zonoje. Turime skatinti akseleravimo zonas, plėsti elektros tinklų infrastruktūrą, skatinti visuomenę palaikyti žaliąją elektros energiją, nes neturime kito pasirinkimo. Galime ir toliau deginti naftą, bet turime suprasti, kad laikas iš tikrųjų transformuotis. Nebeturime antros planetos Žemės, kur galime ir toliau teršti, deginti naftą, nuodyti miestų žmones ir gyvūnus, toliau gaminti CO2 ir taip kaitinti planetą.“
Augant vėjo energijos poreikiui, nenuostabu, kad vėjo jėgainės vis dažniau atsiduria diskusijų centre ir neretai pasitelkiamos melagienoms socialiniuose tinkluose skleisti. Su teiginiais, kad vėjo jėgainės turi neigiamą poveikį gyvūnijai ir augmenijai, teigė dažnai susiduriantis ir E. Maladauskas:
„Mitų apie vėjo elektrines yra tikrai daug: ir kad karvės neduoda pieno, nesiveršiuoja, ir kad avys pameta vilną, sliekai nesiveisia, paukščiai vaikų neperi, kad po vėjo elektrinėmis žolė ir agrokultūros neauga, ir daug kitų. Tačiau galiu teigti, kad visi tie mitai jau yra sugriauti.“
Infragarso poveikis karvėms neįrodytas
Dešimtys Europos žurnalistų sudarė duomenų bazę – projektą „Elections24Check“, čia renkami ir klasifikuojami faktų tikrinimai, dezinformacijos paneigimai ir auditorijos atsparumo melagienoms bei klaidinančioms tendencijoms atvejai.
Per šiuos metus faktų tikrintojai paneigė ne vieną dezinformaciją, susijusią su vėjo jėgainių poveikiu aplinkai.
Kaip viename „Elections24Check“ straipsnių („Für Schäden bei Kühen durch Windräder gibt es keine Belege“; liet. „Duomenų apie vėjo jėgainių padarytą žalą karvėms nėra“) rašė AFP austrų žurnalistė, socialiniuose tinkluose nuolat sklando melagingi teiginiai apie vėjo energiją ir tariamus jos padarinius. Pasak jos, šių metų vasarį socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „X“ vartotojai dalijosi vėjo jėgainių ir šalia jų esančių karvių nuotrauka, po kuria rašė, kad vėjo jėgainės lemia karvių elgesio, vaisingumo sutrikimus, deformacijas.
Žurnalistės teigimu, AFP jau išnagrinėjo klaidinantį teiginį apie vėjo turbinų skleidžiamą infragarsą. Atlikti tyrimai neparodė jokios vėjo turbinų infragarso padarytos žalos sveikatai požymių:
„Vokietijos federalinės aplinkos agentūros teigimu, infragarsas yra „triukšmas, kurio dažnis yra 20 hercų ir mažesnis“. Apskritai infragarsas yra plačiai paplitęs aplinkoje ir jį sukuria natūralūs šaltiniai, tokie kaip vėjas ir vandenyno bangos, taip pat žmogaus veikla, pvz., kelių eismas, techniniai įrenginiai – tokie kaip vėjo turbinos. Pasak agentūros, infragarsas gali būti suvokiamas kaip trikdantis, net jei jis nėra girdimas. Agentūros atliktame tyrime apie poveikį teigiama, kad „kol kas nerasta moksliškai pagrįstų įrodymų, jog infragarsas neigiamai veikia žemiau suvokimo ribos“.
Pasak straipsnio autorės, plačiai paplitęs teiginys dėl karvių taip pat yra neteisingas: „Stefanas Holzheu, aplinkos mokslininkas iš Bairoito universiteto, daugelį metų tyrinėjo vėjo turbinų infragarsą. 2024 m. kovo 6 d. jis AFP parašė: „Nežinau nė vieno mokslinio tyrimo, kuris įrodytų, kad silpnas infragarsas iš vėjo turbinų daro kokį nors poveikį karvėms.“
Taigi, nors teigiama, kad vėjo jėgainių sklindančios žemo dažnio garso bangos gali turėti neigiamą poveikį karvių sveikatai, minėto straipsnio išvadose nurodoma, kad ekspertai tokio neigiamo poveikio nepastebėjo ir nepatvirtino: „Jie sakė naujienų agentūrai AFP, kad nėra jokio mokslinio pagrindo tariamoms karvių vaisingumo problemoms ar apsigimimams, kuriuos būtų galima priskirti infragarsui. Remiantis tyrimais, vėjo turbinų infragarsas taip pat nekelia pavojaus žmonių sveikatai.“
Nepatvirtinta įtaka šiaurės elnių mirtingumui
AFP praėjusių metų gruodį taip pat jau nagrinėjo melagingus teiginius apie vėjo turbinas ir šiaurės elnius („Rentiere erleiden keine Fehlbildungen durch Windräder“; liet. „Elniai dėl vėjo jėgainių nepatiria jokių deformacijų“) ir, kaip minėtame straipsnyje apie vėjo jėgainių poveikį karvėms teigė austrų žurnalistė, negalėjo rasti jokių vėjo turbinų sukeltų šiaurinių elnių naujagimių apsigimimų ar deformacijų įrodymų.
„Keliuose tyrimuose buvo nagrinėjamas vėjo jėgainių poveikis laukiniams gyvūnams. Pavyzdžiui, jie nustatė, kad šiaurės elniai vengia vėjo turbinų. Tačiau apie persileidimus dėl vibracijos neužsimenama, kaip anksčiau buvo melagingai teigiama socialiniuose tinkluose.
Eigilas Reimersas, Oslo universiteto Gyvybės mokslų fakulteto profesorius emeritas, 2023 m. gruodžio 7 d. AFP parašė: „Kaip laukinių ir naminių šiaurės elnių biologas, dirbęs su šiaurės elniais daugiau kaip 40 metų, abejoju, ar vėjo turbinos gali turėti įtakos mirtingumui.“
Neįrodyta, kad vėjo jėgainės pražudo banginius
Kitame „Elections24Check“ straipsnyje („Povezovanje umrljivosti kitov z vetrnimi elektrarnami je neutemeljeno“; liet. „Banginių mirtingumo siejimas su vėjo jėgainėmis yra nepagrįstas“) slovėnų žurnalistė aiškinosi, ar vėjo jėgainės išties susijusios su banginių žūtimis.
Ji ėmėsi nagrinėti šių metų vasarį vieno „Facebook“ vartotojų paskleisto teiginio, kad „yra laikinas ir geografinis ryšys tarp pernelyg didelio banginių mirtingumo ir vėjo energijos išplitimo jūroje“. Prie šio teiginio internautas pridėjo, kad infragarsas, kurį generuoja vėjo turbinos prie JAV Atlanto vandenyno krantų, esą neigiamai juos veikia.
„Kad vėjo turbinos sukelia banginių mirtį ir išmetimą į krantą, jau praėjusiais metais tvirtino buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris keletą kartų išreiškė nesutikimą su prezidento Joe Bideno administracijos siekiu, kad vėjo jėgainės jūroje turėtų pagaminti 30 gigavatų vėjo energijos per metus iki 2030-ųjų.
JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, dažniausios kuprotųjų banginių žūčių Atlanto vandenyno pakrantėje nuo Meino iki Floridos nuo 2016 m. padaugėjo, tačiau to priežastys yra susidūrimai su laivais ir įsipainiojimas į žvejybos įrangą, pavyzdžiui, tinklus. Remiantis jų išvadomis, šiuo metu nėra jokių mokslinių įrodymų, kad banginiai žūtų dėl vėjo turbinų ar jų konstrukcijos triukšmo.
Kornelio universiteto mokslininkas Aaronas Rice’as teigė, kad nepaisant plačių mokslinių tyrimų, šiuo metu nėra jokių empirinių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp vėjo jėgainių ir padidėjusio jūrų žinduolių mirtingumo. Jie daug labiau susirūpinę dėl banginių ir kitų žinduolių klausos pablogėjimo ir elgesio padarinių, kuriuos sukelia jūros vėjo turbinų statyba.
Panašiai mano ir jūrų biologas ir tyrėjas Robertas Kenney iš Rod Ailendo universiteto, kuris paaiškino, kad pernelyg didelis banginių mirtingumas ir naujų vėjo jėgainių statyba sutampa laiko ir geografijos požiūriu, tačiau tai neįrodo priežastinio ryšio.
Teiginys, kad banginių mirtingumas laikinai ir geografiškai yra susijęs su naujų vėjo jėgainių jūroje statybomis, yra nepagrįstas. Nors vėjo jėgainių garsas gali pakenkti banginiams, nėra priežastinio ryšio tarp vėjo parkų ir šių jūrų žinduolių mirties įrodymų“, – straipsnio išvadose rašė žurnalistė.
Šešėliavimas nesudaro problemų augmenijai
Dar vienas gajus mitas – kad gyvūnijai, augmenijai ir aplink vėjo jėgaines gyvenantiems žmonėms kenkia jėgainių sukuriamas šešėliavimas. Kaip anksčiau „Delfi“ (straipsnyje „Vėjo jėgainės ir jas gaubiantys mitai: ekspertas paaiškino, kodėl žmonės jų šalinasi“) yra aiškinęs nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna, vėjo jėgainės yra projektuojamos taip, kad sudarytų kuo mažesnį diskomfortą jas supančiai aplinkai.
„Saulėtomis dienomis vėjo turbinos menčių sukimąsi lydi judantys šešėliai. Tam, kad įvyktų užtemimas, vėjo malūnas turi būti vienoje linijoje su stebėtoju ir saule. Judančių šešėlių atsiradimo laikas gali būti nesunkiai nuspėjamas ir sumodeliuojamas, į tai galima atsižvelgti nustatant vėjo jėgainių padėtis.
Kadangi žemė sukasi aplink savo ašį, tai ir šešėliavimas yra momentinis ir nesudaro problemų augmenijai“, – portalui yra sakęs V. Koryzna.