Kiekvieną dieną – po 30 km
Šiandien žygeiviai planuoja įveikti atkarpą Smiltynė-Juodkrantė, maždaug 20 kilometrų. Prieš dešimties žmonių komandos galėjo prisijungti visi norintieji. Pirmąją dieną ekspedicijos dalyvius palaiko ir Delfi žurnalistė, vaizdo turinio kūrėja Kornelija Jasiūnaitė, kuri vaizdo reportaže užfiksavo istorinio žygio komandos „Išsaugokime Baltiją!“ išlydėtuvės.
Viena iš ekspedicijos dalyvių prieš prasidedant žygiui su Delfi skaitytojais pasidalino savo mintimis.
„Esame nusiteikę žaismingai. Atliekame įvairius apšilimo pratimus, kurie kelia mūsų motyvaciją ir dvasią“, – geros nuotaikos nestokojo moteris.
Jai pritarė ir kitas žygio dalyvis: „Pagaliau atėjo ta diena. Labai ilgai jos laukėme, daug ruošėmės. Sunkus buvo pasiruošimas. Laukiam nesulaukiam, kada galėsime pradėti eiti“.
Ekspedicijos dalyviai kiekvieną dieną žada įveikti apie 30 kilometrų. Viena iš žygeivių neslėpė, kad toks atstumas kiek baugina.
„Tačiau mes tikime, kad mums pasiseks. Esame komanda, o kai yra komanda viskas yra įmanoma. Esame nusiteikę pozityviai“, – pabrėžė ji.
Anot moters, pasiruošimas žygiui ir komandinės dvasios kūrimas tarp dalyvių taip pat nebuvęs lengvas etapas. Ekspedicijos dalyvės tikinimu, vienas kito pažinimas bei bandymai geriau suprasti ir toliau tęsiasi.
„Esame procese, tačiau mums padeda tikėjimas ir bendras tikslas, kurio mes visi kartu siekiame. Be to, mes tikime vienas kitu, o tai yra svarbiausia“, – atviravo moteris.
Ekspedicijos dalyviai po aštuonias Baltijos šalis keliaus netgi devynis mėnesius. Tai reiškia, kad jie pakankamai ilgam laikui paliks ne tik savo namus, bet ir artimiausius žmones. Žygio dalyvė juokaudama prisipažino, kad labiausiai nejauku tokiam ilgam laikui palikti savo augintinį.
„Šiais laikas mes turime internetą, galime susiskambinti. Be to, kai kurie artimieji atvyks mūsų aplankyti į tam tikras vietas, kur mes tuo metu būsime. Aš asmeniškai nesijaučiu blogai, kad išvykstu. Man atrodo, kad laikas praeis greitai. Devyni mėnesiai viso gyvenime kontekste, man atrodo, kad nėra tiek daug“, – Delfi reportaže kalbėjo moteris.
Vieni būtiniausių daiktų – antri batai
Kitas ekspedicijos dalyvis Stefano atskleidė, kaip jis ruošėsi nemažai iššūkių pareikalausiančiam žygiui ir kas slypi jo kuprinėje. Jis juokavo, kad vis dar galvoje kirba minčių, ar tikrai yra pasiruošęs ir ar nieko nepamiršo. Tiesa, vyras prisipažino jau supratęs, kad nepasiėmė vaistinėlės.
Anot jo, vienas pagrindinių dalykų, kuris būtinas ekspedicijoje, yra vanduo, antra pora batų ir kojinių. Taip pat jo kuprinėje galima rasti šiaurietiško ėjimo lazdas, kurios, jo manymu, kiekvieną dieną pravers baigiant žygį.
„Mes nesam visi sportininkai ar profesionalūs žygeiviai. Tačiau turėjome konsultacijų iš mitybos specialistų dėl maisto ir vandens vartojimo“, – pasakojo jis.
Vyro tikinimu, jiems buvo atskleista ir tam tikrų gudrybių. Pavyzdžiui, į vandenį įberti šiek tiek druskos, kad organizme išliktų vanduo. Taip pat ekspedicijos dalyviai turėjo konsultacijų iš kineziterapeutų ir sporto trenerių, kurie parodė, kokius pratimus reikia atlikti žygiuojant ar per pertraukas.
„Aš žinojau, ką reikia daryti žygiuojant dieną ar dvi, bet tikrai ne tada, kai einama savaitę ar devynis mėnesius be sustojimo“, – atviravo Stefano.
Anot jo, ekspedicijos dalyviams bus teikiamas tik vegetariškas maistas. Tokį pasirinkimą lėmė pats žygio tikslas, kuris neatsiejamas nuo tvarumo temos.
„Mums tikrai reikės daugiau maisto nei kasdieniniame gyvenime. Mums kiekvieną dieną būtina su savimi turėti ir užkandžių. O valgysime kas dvi valandas. Svarbiausias dalykas yra režimas, kad gautume pakankamai energijos. Tačiau kūnui per daug maisto irgi nėra gerai“, – kalbėjo vyras.
Pasiruošimas truko devynis mėnesius
Saulėtą dieną žygį pradėjusios ekspedicijos komandos išlydėti atvyko gausus būrys palaikytojų.
„Smagu, kad yra žmonių, kurie surengė tokią gražią iniciatyvą švarinti mūsų Baltijos jūrą ir skleisti žinią apie jos būklę“, – sakė iš Vilniaus žygeivių palaikyti atvykęs vyras.
Viena iš Delfi reportaže kalbintų ekspedicijos komandos narių atskleidė, kad pasiruošimas žygiui „Išsaugokime Baltiją“ truko devynis mėnesius. Nors ji pati žygiuoti neketina, tačiau visus palaikys būdama Lietuvoje.
Ekspedicijos vadovas ir sumanytojas Giedrius Bučas yra sakęs, kad šios iniciatyvos idėja gimė dar koronaviruso pandemijos laikais – 2020 metais, kito, aplink Lietuvą vykusio žygio metu. Tąkart jis, kartu su panorusiais prisijungti pakeleiviais, 80 dienų žygiavo aplink Lietuvą ir įvairiuose jos kraštuose rinko rastas atliekas.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną startavusius ekspedicijos dalyvius pasveikino projekto globėju tapęs Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius. Anot jo, Baltijos jūros užterštumo problemą būtina skleisti plačiau, jeigu norima spręsti iššūkius, ir visos valstybės, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, turi dėti pastangas šiam tikslui siekti.
„Šiandien iš čia išžygiuos žmonės, kurie apeis Baltiją. Tačiau didžiausias pasiekimas bus tas, kad jie sujungs visas Baltijos šalis lyg į Baltijos kelią. Tik apjuos jį Baltijos jūra“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Pasak jo, šis žygis visiems primins, kad ne tik turime imti, bet ir duoti Baltijai. Pirmiausia – rūpestį ir atsakomybę.
Prie ekspedicijos komandos norintieji gali prisijungti pasirinktose maršruto atkarpose. Visą ekspedicijos žemėlapį, informaciją apie renginius ir būsimas veiklas galima pamatyti interneto svetainėje http://www.savebaltic.eu.