Užkrėstų erkių skaičius svyruoja nuo 1 iki 30 procentų: saugių regionų – nėra
Kovo mėnesį prabunda alkanos erkės, o kartu su jomis – pavojus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Pirmieji erkinio encefalito atvejai šalyje įprastai registruojami nuo balandžio mėnesio, o Laimo ligos atvejai stebimi ištisus metus. Pasak M. Žygutienės, pastarųjų šiemet jau turime keletą dešimčių, tačiau naujai registruoti atvejai siejami su užsikrėtimais iš pernai metų.
„Kaip matome, Laimo ligos sukėlėjais erkės užsikrėtusios ženkliai intensyviau negu erkinio encefalito virusu. Kadangi neturime saugių vietų, tikrai reikėtų saugotis visur. Mes niekada nežinome, iš kurios procento dalies erkė mums įsisiurbė – erkinio encefalito atveju, ar iš to vieno procento, ar iš 99. Laimo ligos, aišku, ženkliai daugiau, ir tai atsispindi sergamume. Jei erkinio encefalito kasmet registruojame kelis šimtus atvejų, tai Laimo ligos netgi iki 3 tūkstančių“, – teigia M. Žygutienė.
Apsisaugoti nuo erkių padeda tinkama apranga ir repelentai
Atsižvelgiant į tai, kad erkės yra paplitusios visuose šalies regionuose, pirmiausia entomologė pabrėžia tinkamos aprangos svarbą – tai apsunkins erkės patekimą ant kūno, o tikimybė, kad ją pastebėsime laiku, bus didesnė.
„Kiekvieną kartą išeidami turime pasiruošti. Tai reiškia, kad reikalinga tinkama apranga – kelnių klešnės sukištos į aulinius batus arba kojines, rankogaliai tampriai užsegti, apykaklė užsegta būtinai, galvos apdangalas, gobtuvas – puiku, prigludus kepurėlė. Visos močiutės mūsų, jei atsimename, tai eidavo uogauti su baltomis skarelėmis. Dabar būtų sunku tai pamatyti, bet aišku, kad iš ankstyvo pavasario arba jau vėlyvo rudens, ko gero, visi taip apsirengę galėtų eiti“, – sako entomologė.
„Tada erkei sudėtinga patekti prie kūno. Jinai ilgai ropoja drabužiais, ją gali pamatyti pats arba šalia esantis asmuo ir pašalinti. Jei yra plyšiukas, o ypatingai, jei koks bėgikas plika blauzda, tai tikrai erkė nepasididžiuos ir čia pat žinos, ką reikia daryti“, – sako ji.
Renkantis erkėms atbaidyti skirtus repelentus, entomologė pataria rinktis tas priemones, kurių sudėtyje yra erkes atbaidanti veiklioji medžiaga DEET (dietiltoluamidas), kurios koncentracija paprastai turėtų būti ne mažesnė nei 30 proc. Į tai svarbu atsižvelgti, nes kituose repelentuose, skirtuose apsisaugojimui nuo įvairių vabzdžių, šios medžiagos gali nebūti, ir priemonė paprasčiausiai neveiks.
Turbūt ne vienam tekę girdėti, jog anksčiau apsisaugojimui nuo erkių buvo naudojamas actas, tačiau M. Žygutienė įspėja – actu erkių tikrai neišgąsdinsime, tačiau ši priemonė gali praversti norint atsiginti uodų. Pagarinus actą, namuose šių kraujasiurbių turėtų greitai nelikti.
Tarp visų priemonių, skirtų apsisaugojimui nuo erkių, efektyviausia laikomi skiepai. Kadangi jie apsaugo tik nuo erkinio encefalito, apsisaugojimui nuo Laimo ligos svarbu nepamiršti tinkamos aprangos ir repelentų.
„Žmonės iš tikro žino ir stengiasi skiepytis. Apimtys prie dabartinės situacijos, kai kyla dviprasmiškos mintys kai kuriems dėl vakcinų, nemažėja. Skiepijasi, bet ne tiek, kiek mes visi norėtume. Kiekvienas lietuvis turėtų būti pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito dėl tos pačios priežasties – mes neturime saugių vietų, ir turime didžiausią sergamumą Europoje“, – pabrėžia M. Žygutienė.
Kaip teisingai ištraukti erkę: ar reikia nerimauti dėl odoje likusios galvutės?
Pamačius įsisiurbusią erkę, svarbu ją kuo greičiau pašalinti. Dažnai klausiama, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis tai padaryti, tačiau entomologė pastebi, kad po ranka dažniausiai jokių priemonių neturime – tokiu atveju erkę tinkama ištraukti ir pirštais.
Anot jos, ištrauktą erkę siųsti tyrimui į laboratoriją nėra didelės prasmės, nes koks bebūtų tyrimo atsakymas – prevencijos ligai po įsisiurbimo nėra. Svarbiausia po įkandimo kuo greičiau erkę sunaikinti ir stebėti savo organizmą, ar nepasireiškia erkių platinamų ligų požymiai.
Neretai nerimaujama, kas bus, jei ištraukus erkę odoje liks jos galvutė. Tačiau M. Žygutienė nuramina – net jei taip ir nutiktų, pašalinus erkės kūną, užsikrėtimas nebevyksta, o likusį straubliuką kūnas pašalina savaime.
„Jei staigiu judesiu trauksime į viršų, nedvejodami ir nesukinėdami į kairę ar į dešinę (…), tai tikėtina, kad sėkmingai ją ištrauksite. Šiaip jau net galvos erkė neturi – ji palieka straublį, kuris tiesiog nutrūksta ir lieka odoje. Vėlgi, kažkada tai buvo legenda, kad jeigu liko kokia nors kūno dalis, tai vyksta toliau užsikrėtimas. Tikrai nevyksta, kadangi organizmas jau suardytas“, – pažymi entomologė.
Laimo liga vadinama klastinga ne veltui: kartais ją atpažinti nelengva
Vienas iš Laimo ligos simptomų – odoje išryškėjanti raudona dėmė, dar vadinama eritema. Pasak M. Žygutienės, daugeliui registruotų Laimo ligos atvejų buvo būdingas šis požymis, tačiau jis pasireiškia ne visuomet.
„Eritema būna nelygių formų, linkusi keisti savo dydį, dėl to dar vadinama klaidžiojančia eritema. Paraudimo intensyvumas taip pat kinta – jei pabūsime saulėje ar išsimaudysime karštoje vonioje, ji išryškės, bet ramybės būsenoje, naktį, ji gali pablyškėti. Tada ją pamatyti sudėtinga, ir tik specialisto akis gali tai įvertinti“, – sako entomologė.
Tais Laimo ligos atvejais, kai eritema nepasirodo, ligos atpažinimas gali būti sudėtingas – žmogus gali kurį laiką net neįtarti, kodėl jam nuolat silpna. Vis dėlto, M. Žygutienė pažymi, kad Laimo liga gydytojams gerai pažįstama, todėl specialistai gali ją įtarti ir pagal kitus ligai būdingus požymius.
„Jeigu erkė įsisiurbė į pakinklį ar nugarinę dalį, eritemą pamatyti sudėtinga, ir tas etapas gali praslysti nepastebėtas. Tada pasireiškia vėlyvesnės ligos stadijos – tai gali būti tiek neurologiniai, tiek kardiologiniai reiškiniai, artritai. Sudėtinga tai sieti su Laimo liga, bet Laimo ligos atvejų – labai daug, ir mūsų gydytojai ją puikiai pažįsta“, – teigia entomologė.